Vyriausybės pasiūlymas gali įtvirtinti paveldui pražūtingas tendencijas

Vyriausybės pasiūlymas gali įtvirtinti paveldui pražūtingas tendencijas

Patenkinus peticiją prieš statybas baroko paminkluose, Seime rengiama įstatymo pataisa turėtų užtikrinti paveldo apsaugą, bet Vyriausybės pateiktas pasiūlymas gali turėti priešingų pasekmių – padėti užstatyti tuos objektus, kuriuose sovietmečiu pristatyta siurblinių, sandėliukų, garažų, transformatorinių ir kt. Pavyzdžiui, taptų lengviau įgyvendinti norus statyti verslo centrą su butais prie Vilniaus miesto gynybinės sienos bastėjos, apie kuriuos visuomenė sužinojo 2020 m. paviešinus nuotraukas iš tuomečio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio ir Vilniaus miesto vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio susitikimo su verslininkais, kurie galbūt pirktų sklypą su sovietine siurbline, jei būtų leista statyti tai, ką nori.

Lietuvos dailės istorikų draugija jau kreipėsi į Seimo Kultūros ir Aplinkos apsaugos komitetus bei Kultūros ministeriją, prašydama nepritarti Vyriausybės pasiūlymui ir pasisakydama už valstybės ekspertės Valstybinės kultūros paveldo komisijos siūlomą įstatymo redakciją: Lietuvos dailės istorikų draugijos kreipimąsi rasite čia.

Visi, kam rūpi ši įstatymo pataisa, kurią Seime numatoma svarstyti balandžio-gegužės mėnesiais, gali teikti pasiūlymus, tad taip pat pasinaudojau šia teise (įstatymai negina Lietuvos piliečių nuo persekiojimo teismuose už nuomonę apie kultūros paveldo apsaugą, bet dėl visa ko atkreipiu dėmesį, kad tai, kas čia parašyta – nuomonė ir vertinimas).

*******

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen

Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetui

Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos komitetui

Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijai

Lietuvos Respublikos Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei

Lietuvos Respublikos Kultūros ministrui Simonui Kairiui

Lietuvos Respublikos Valstybinei kultūros paveldo komisijai

ICOMOS nacionaliniam komitetui ICOMOS LIETUVA

Nuorašas:

Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai

PASIŪLYMAS

Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166

60 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5324

Peticija prieš statybas baroko paminkluose[1] buvo pateikta siekiant bent vertingiausius Lietuvos kultūros paminklus apsaugoti nuo tokio likimo, koks ištiko Vilniaus misionierių vienuolyno statinių ansamblį, neseniai užstatytą daugiabučiais namais – kaip tiksliai įvardijo architektas ir urbanistas Augis Gučas, nuo Stalino laikų Vilniuje nieko baisesnio nebuvo padaryta[2] – ir turbūt ištiks Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios, dominikonų vienuolyno ansamblio ir Šv. Jokūbo ligoninės statinių kompleksą, kuriame leista statyti naujus masyvius viešbučio pastatus ir požeminę kelių šimtų vietų automobilių aikštelę. Šiai peticijai pritarė Seimo, Prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais Valstybinė kultūros paveldo komisija[3], o Seimas 2020 m. rugsėjo 29 d. posėdyje nutarė patenkinti peticijos pasiūlymą inicijuoti teisės aktų pakeitimus, įtvirtinant konkretų draudimą nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektų teritorijose statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu.[4] Šiuo tikslu parengtas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5324[5] (toliau – Įstatymo projektas), kurio svarstymas Seime numatytas šių metų balandžio-gegužės mėnesiais.[6]

Deja, susipažinusi su Vyriausybės 2021 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 112[7] dėl šio Įstatymo projekto, manau, kad nutarime pateikti pasiūlymai, jei jiems būtų pritarta, ne apsaugotų vertingiausius Lietuvos kultūros paminklus, bet galutinai įtvirtintų tendenciją, kai jų teritorijos užstatomos unikalias vertybes sumenkinančiais ar visai užgožiančiais naujais statiniais.

Vyriausybės nutarime rašoma:

„Statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu, tvarkymu ar atkūrimu, turėtų būti draudžiama tik tų kultūros paminklų teritorijose, kuriose nėra pastatų arba yra tik Kultūros vertybių registre registruoti pastatai ir jiems eksploatuoti reikalingi pagalbiniai ūkio paskirties pastatai, t. y. statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu, tvarkymu ar atkūrimu, turėtų būti draudžiama kultūros paminklų teritorijose, kuriose yra išsaugotas jų aplinkos autentiškumas.“

Kitaip tariant, Vyriausybė siūlo netaikyti draudimo tiems objektams, kurių teritorijoje jau yra pastatyta jų autentiškumą pažeidusių svetimkūnių. Po sovietmečio, kai buvo įprasta bažnyčias naudoti kaip sandėlius, o kapinėse statyti santuokų ar sporto rūmus, būtų sunku rasti absoliutų autentiškumą išlaikiusių paveldo grynuolių, todėl galima neabejoti, kad šis pasiūlymas sudarytų sąlygas užstatyti tuos objektus, kuriuose buvo pristatyta įvairių sandėliukų, garažų, transformatorinių ir pan.

Manau, Vyriausybės pasiūlymas patenkintų asmenis, norinčius sovietmečiu prie pat Vilniaus miesto gynybinės sienos bastėjos pastatytos siurblinės vietoje statyti verslo centrą su butais. Kad tokių norų esama, visuomenė sužinojo 2020 m. birželį paviešinus nuotraukas, kuriose užfiksuotas ant siurblinės stogo įvykęs bendrovės „Icor“ valdybos pirmininko Andriaus Janukonio susitikimas su tuomečiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriumi Povilu Poderskiu, Vilniaus miesto vyriausiuoju architektu Mindaugu Pakalniu ir kitais asmenimis.[8] Ši siurblinė yra nacionalinio reikšmingumo lygmens paveldo komplekso – Vilniaus miesto gynybinės sienos Subačiaus – Išganytojo – Bernardinų vartų dalies, Bastėjos, stačiatikių Dievo Motinos Ėmimo į dangų soboro, kitų statinių komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 39) – teritorijoje ir galima pritarti nerimaujantiems, kad ji taps pretekstu Vilniaus senamiestyje vystyti ne mažiau destruktyvų projektą, nei daugiabučiai namai Misionierių ansamblyje. Vyriausybės pateiktas pasiūlymas būtų naudingas ir asmenims, planavusiems nacionalinio reikšmingumo lygmens Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso (unikalus kodas 762) teritorijoje vietoje sovietmečiu pastatyto sandėlio statyti tris vienbučius gyvenamuosius namus  – tokie projektiniai pasiūlymai buvo parengti 2018 m. (adresas L. Sapiegos g. 8).[9] Panašių pavyzdžių yra ir daugiau.

Norai rekonstruoti sovietinius sandėliukus ar garažus į daug didesnių matmenų pastatus kelia grėsmę ne tik nacionalinio, bet ir kai kuriems ypač svarbiems regioninio reikšmingumo objektams. Pavyzdžiui, 2018 m. pabaigoje visuomenei buvo pristatyti planai „atkurti“ Vilniaus senamiestyje priešais Šv. Kotrynos bažnyčią buvusius Oskierkų rūmus (regioninės reikšmės Oskierkų rūmų pastatų kompleksas, unikalus kodas Kultūros vertybių registre 42854, adresas Klaipėdos g. 7, 9), tiksliau, pastatyti keturis daugiabučius namus su komercinėmis patalpomis ir 58 vietų požeminiu garažu, o „jaukų uždarą Vilniaus senamiesčiui būdingą kiemelį” suformuoti prie atkurtų rūmų ir oficinos iš šonų pristatant du naujadarus: vienas daugiabutis būtų pastatytas remiantis neįgyvendintu 1923 m. projektu, o antrasis – rekonstruojant sovietmečiu pastatytą garažą (ar „sandėliuką“).[10] T. y. Oskierkų rūmų atkūrimu iš tiesų buvo pavadintas bandymas objekte įvykdyti grandiozines niekad čia nestovėjusių naujų „rūmų“ statybas.

Taigi, Vyriausybės teikiamas pasiūlymas ne užkirstų kelią paveldo žalojimui, bet priešingai – įtvirtintų schemą, kai sovietmečiu paveldo objektus sudarkę statiniai tampa pretekstu dar didesnei destrukcijai. Verta prisiminti, kad ir dingstimi statyti daugiabučius namus Misionierių ansamblyje tapo sovietmečiu jame pastatytas ligoninės priestatas, o vienas iš pavyzdžių, kai sovietinė destrukcija naudota pateisinant naująją – 2017 m. balandžio 4 d. LRT televizijos laidos „Panorama“ reportaže parodytas tuomečio Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vedėjo Vito Karčiausko pasisakymas, kuriame apibūdintas ir politikų vaidmuo šiandieninėje Lietuvos paveldosaugoje, cituoju:

„Mes padarėme viską, kas nuo mūsų priklauso, kad naujai atsirandantys korpusai nedarytų didesnės žalos, nei darė buvęs ligoninės korpusas. Korpusai nebus nei aukštesni, jie bus tokio pačio aukščio, savo kraštinėje jie bus mažiau aktyvūs. Manau, kad, aišku, geriausias variantas būtų buvęs, kad nebūtų buvę nieko, tačiau departamentas nėra politikos formuotojas. Departamentas, deja, tik vykdo tą, ką politikai nusprendė.“[11]

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių prašau nepritarti Vyriausybės 2021 m. vasario 17 d. nutarime Nr. 112 pateiktam pasiūlymui nustatyti draudimą statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu, „tik tų kultūros paminklų teritorijose, kuriose nėra pastatų arba yra tik Kultūros vertybių registre registruoti pastatai ir jiems eksploatuoti reikalingi pagalbiniai ūkio paskirties pastatai“, „kuriose yra išsaugotas jų aplinkos autentiškumas.“

Iš esmės pritardama Valstybinės kultūros paveldo komisijos pasiūlytai Įstatymo projekto redakcijai – šis pasiūlymas yra pateiktas Seimo Kultūros komitetui, tačiau nepaskelbtas Seimo teisės aktų projektų informacinėje sistemoje, kaip ir kiti šiam projektui pateikti pasiūlymai – manyčiau, kad ją tikslinga papildyti: užtikrinti ne vien nacionalinio, bet ir regioninio reikšmingumo kultūros paveldo objektų apsaugą bei užkardyti paveldo teritorijose esančių ne paveldo statinių (siurblinių, transformatorinių, garažų, sandėlių ir kt.) rekonstrukcijas į didesnių parametrų statinius, darančius dar didesnį neigiamą poveikį paveldo vertybėms, nei esame paveldėję iš okupacinio laikotarpio. Todėl papildydama Valstybinės kultūros paveldo komisijos siūlomą Įstatymo projekto redakciją, teikiu ir prašau svarstyti šį pasiūlymą:

Papildyti 60 straipsnį 7 dalimi:

„7. Nacionalinio ir regioninio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektų teritorijose draudžiama:

1)      statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų apsauga, kaip tai nustatyta NKPAĮ 4 straipsnio 1 dalyje;

2)      rekonstruoti esamus statinius, jei tai nesusiję su kultūros paveldo objektų apsauga, kaip tai nustatyta NKPAĮ 4 straipsnio 1 dalyje, ir didinami jų išorės matmenys – ilgis, plotis, aukštis, skersmuo ir pan.

3)      keisti kultūros paveldo objekto teritorijos ribas, išskyrus tyrimų metu naujai nustačius kultūros paveldo objekto reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių istorinę raidą patvirtinančius faktus“.

Taip pat prašau:

1.      Užtikrinti, kad Seimo teisės aktų projektų informacinėje sistemoje būtų paskelbti visi gauti pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5324.

2.      Pakviesti dalyvauti posėdžiuose, kuriuose bus svarstomas šis įstatymo projektas.

3.      Pateikti informaciją apie institucijas ir/ar asmenis, kurie pateikė pasiūlymus panaikinti iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusios Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo redakcijos 11 straipsnyje įrašytą nuostatą, draudusią visų kultūros paveldo objektų teritorijose statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu, ir/ar pasiūlė neperkelti šios nuostatos į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą. Prašau suteikti informaciją apie argumentus, kuriais remiantis nuspręsta šią nuostatą panaikinti/neperkelti jos į naują įstatymą, su tuo susijusių raštų datas ir numerius. Šį prašymą teikiu remdamasi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio nuostata, kad teisėkūroje turi būti vadovaujamasi atvirumo ir skaidrumo principu, reiškiančiu, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose, taip pat turi būti žinomi teisės aktų projektų rengimą inicijavę, teisės aktų projektus parengę, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikę subjektai ir galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atliekantys subjektai.

PRIDEDAMA:

Kultūros vertybių registre paskelbto Vilniaus miesto gynybinės sienos Subačiaus – Išganytojo – Bernardinų vartų dalies, Bastėjos, stačiatikių Dievo Motinos Ėmimo į dangų soboro, kitų statinių komplekso teritorijos ribų plano kopija, kurioje skaičiumi „31“ pažymėta siurblinė, galinti tapti pretekstu naujoms statyboms:

Pagarbiai

Rasa Kalinauskaitė, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narė

[1] Prieiga internete: https://lietuvos.link/peticija-del-statybu-vilniaus-baroko-paminkluose/
[2] Žr. leidinio „Verslo žinios“ portale 2020-01-12 paskelbtą Beatričės Laurinavičienės straipsnį „Architektas A. Gučas: kažin, ar Vilnius dabar patektų į UNESCO sąrašą“, prieiga internete: https://www.vz.lt/laisvalaikis/akiraciai/2020/01/12/architektas-a-gucas-kazin-ar-vilnius-dabar-patektu-i-unesco-sarasa
[3] Žr. Valstybinės kultūros paveldo komisijos pranešimus – https://vkpk.lt/naujienos/valstybines-kulturos-paveldo-komisijos-demesys-paveldo-teisekurai/; https://vkpk.lt/naujienos/statybos-istoriniuose-ansambliuose-meskos-paslauga-kulturos-paveldui/ – ir 2021-02-26 posėdyje patvirtintą 2020 m. veiklos ataskaitą:  https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/c20488d07ad211eb9fc9c3970976dfa1?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=4839bb11-d434-4615-98c1-d42d7ec41d9d
[4] Informacija apie nutarimo priėmimą Seimo posėdyje ir nutarimo tekstas, prieiga internete: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35727&p_k=1&p_a=sale_klaus_stadija&p_svarst_kl_stad_id=-36581
[5] Prieiga Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/a00bdd90143011eb9604df942ee8e443?positionInSearchResults=2&searchModelUUID=a72ec443-5834-40c8-a2a0-c4a9b479e91c
[6] Seimo pavasario sesijos darbų programa, prieiga: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=39276&p_k=1
[7] Vyriausybės 2021-02-17 nutarimas Nr. 112 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5324“, prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/07270dd074d811eb9fc9c3970976dfa1?jfwid=g979dwro2
[8] Žr. 2020-06-04 portale 15min.lt paskelbtą Viktorijos Karsokaitės straipsnį „Icor“ žvalgosi į siurblinę prie Vilniaus bastėjos: svarstytų pirkti, jei galėtų statyti“, prieiga internete: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/icor-zvalgosi-i-siurbline-prie-vilniaus-bastejos-svarstytu-pirkti-jei-galetu-statyti-973-1327466?copiedadresu&copied
[9] Sapiegų g. 8 rekonstravimo projektiniai pasiūlymai, prieiga internete: http://www.citynow.org/static/files/PP_887_0.pdf
[10] Vaizdo įrašas ir dalis stenogramos iš 2018-11-15 įvykusio viešo susirinkimo, kur svarstyti šie projektiniai pasiūlymai: https://lietuvos.link/orveliskas-oskierku-rumu-atkurimas-jauku-uzdara-vilniaus-senamiesciui-budinga-kiemeli-ketinama-kurti-rekonstruojant-1960-m-statyta-garaza-vaizdo-irasas/
[11] Šį reportažą žr. LRT „Mediatekoje“ nuo 30 min. 8 s.: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013667157/panorama

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Naujausi įrašai

Video