Valstybinė kultūros paveldo komisija pasiūlė KPD įvertinti žalą, padarytą sunaikinant Pakruojo gaisrinės vertingąją savybę, pateikti ieškinį darbų užsakovui ir imtis priemonių dėl projektus rengusio asmens atestato panaikinimo

Valstybinė kultūros paveldo komisija pasiūlė KPD įvertinti žalą, padarytą sunaikinant Pakruojo gaisrinės vertingąją savybę, pateikti ieškinį darbų užsakovui ir imtis priemonių dėl projektus rengusio asmens atestato panaikinimo

“Įvertinus tai, kad dalis gaisrinės pastato statybos darbų atlikta savavališkai, t. y. ne pagal suderintą Tvarkybos projektą ir tai, kad savavališkais darbais sunaikinta kultūros paveldo objekto vertingoji savybė – betono sienų tipas, siūlome įvertinti žalą, padarytą kultūros paveldo objektui ir statybos darbų užsakovui pateikti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Taip pat įvertinus tai, kad minėti projektai parengti nekokybiškai, t. y. tarpusavyje prieštaraujančiais sprendiniais, siūlome imtis priemonių dėl projektus rengusio asmens atestato panaikinimo”, – rašoma Kultūros paveldo departamentui adresuotame Valstybinės kultūros paveldo komisijos rašte, kuris pateiktas išnagrinėjus Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio skundą dėl Pakruojo gaisrinės. 2019 m. lapkričio 13 d. nuotraukoje – valstybės saugomo kultūros paveldo objekto “restauravimo” darbai.

Ši istorija prasidėjo prieš 3,5 mėnesio, kai vienas Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio bičiulis pastebėjo, kad yra nugriautos trys valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – Pakruojo gaisrinės – sienos, o vietoje jų mūrijamos naujos iš silikatinių plytų. Dar daugiau – paaiškėjo, kad tokia muliažo gamyba vadinama restauravimu. Kaip rašoma sa.lt paskelbtame Jokūbo Baltrukonio straipsnyje, ši istorija iliustruoja sisteminę bėdą – tai, kad restauravimas Lietuvoje yra kritiškai sunykęs:  “Nugriovus šimtametės Pakruojo gaisrinės sienas, keliamas klausimas – ar Lietuvoje egzistuoja restauravimo kultūra?”

Toliau vyko ilgas, nykus ir dar nesibaigęs susirašinėjimas su Kultūros paveldo departamentu, kuris pradėjo, kaip būna baisių ligų atvejais, nuo problemos neigimo, o po to sudarė laikinąją komisiją ištirti Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio raštui, bet dar neatsiuntė atsakymo, ką ta komisija nustatė – visą šią biurokratinę epistoliką rasite publikacijos pabaigoje.

O čia Valstybinės kultūros paveldo komisijos rašto tekstas:

Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos

Asociacijai „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“

DĖL PAKRUOJO GAISRINĖS (u. k. 30734)

Įvertinus pateiktą Pakruojo gaisrinės (u. k. 30734) atliktų statybos darbų fotofiksaciją bei susipažinus su projektine dokumentacija, nustatyta, kad statybos darbų metu buvo išgriautos išorinės betono sienos (išskyrus pagrindinio fasado sieną) ir atstatytos iš silikatinių plytų. Tokiu būdu buvo sunaikinta Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2015-08-31 akte Nr. KPD-RM-2246 nurodyta vertingoji savybė – betono sienų tipas. Pažymime, kad minėti statybos darbai atlikti savavališkai, t. y. ne pagal teisės aktų nustatyta tvarka suderintą projektinę dokumentaciją. Šis teiginys motyvuojamas toliau išdėstytais argumentais:

Pakruojo gaisrinės tvarkybos darbų (remonto ir restauravimo) projekto (toliau – Tvarkybos projektas) Aiškinamojo rašto IV skyriuje „Tvarkybos darbai“ pateiktas planuojamų tvarkybos darbų sąrašas. Jame numatytas pagrindinio fasado autentiškos betoninės sienos restauravimas (1 punktas) ir ŠV fasado autentiškos betono sienos mūro remontas (3.1 papunktis). Prie Aiškinamojo rašto yra pateikta lentelė „Vertingosios savybės, jų būklė, numatomi tvarkybos darbai ir įtaka vertybėms“. Lentelės 16 eilutėje gaisrinės pastato vertingąja savybe nurodytas betono sienų tipas. Skiltyje „Poveikis vertybei“ nurodyta, kad vertingoji savybė išsaugoma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tvarkybos darbų projekto Aiškinamajame rašte betono sienų demontavimo darbai bei naujų sienų mūrijimas silikatinėmis plytomis nėra numatyti. Tvarkybos darbų projekto grafinėje dalyje, t. y.  pirmo aukšto plane pažymėta, jog projektuojamas plytų mūras, tačiau nėra parodyta, jog demontuojamos esamos betono sienos.

Prieštaringais sprendiniais pasižymi ir Specialiosios paskirties pastato (Pakruojo miesto senosios gaisrinės unikalus Kultūros vertybių registro kodas – 30734) paskirties keitimo į kultūros paskirties pastatą ir kapitalinio remonto projektas (toliau – Techninis projektas). Šio projekto Aiškinamojo rašto 4.6 punkte „Kultūros paveldo tvarkybos darbai“ nurodyta, kad pagrindinio fasado autentiškos betoninės sienos remontuojamos, atkuriant įėjimą ir restauruojant užrašą virš jo. Techninio projekto Aiškinamajame rašte pateikta lentelė „Vertingosios savybės. Esama situacija. Numatomi keitimai“. Lentelės 16 eilutėje nurodyta gaisrinės pastato vertingoji savybė – betono sienų tipas. Lentelės skiltyje „Numatomi remonto darbai“ numatyta ŠV fasado autentiškos betono sienos tvarkyba, o skiltyje „Numatomi statybos darbai“ numatytas senų vidaus pertvarų demontavimas ir naujų įrengimas. Kaip matyti, techninio projekto Aiškinamajame rašte taip pat nėra numatyta demontuoti gaisrinės pastato vertingosios savybės – betono sienų. Apie PV, ŠR ir PR fasadų išorinių mūrinių ir betoninių sienų pakeitimą naujomis trijų sluoksnių mūrinėmis sienomis nurodoma lentelės 17 eilutėje „Plytų mūro sienos“. Deja, lentelėje nenurodomas naujai projektuojamų išorinių sienų medžiagiškumas. Apsiribojama tik tuo, jog jos bus mūrinės, tačiau neaišku, ar sienų mūras bus iš betono blokelių, silikatinių plytų, akmens ar kitokios medžiagos. Gaisrinės pastato betono sienų demontavimas numatytas tik viename iš Techninio projekto brėžinių ir sąnaudų kiekų žiniaraštyje.

Tvarkybos ir Techninio projekto sprendiniai, nurodyti šių projektų aiškinamosiose ir grafinėse dalyse, akivaizdžiai prieštarauja vieni kitiems ir yra dviprasmiški. Toks projektų turinys prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 dalies 6 punkte įtvirtintam aiškumo principui, kuris reiškia, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas.

Prieštaringais, dviprasmiškais projektų sprendiniais galima suklaidinti projektus derinančias institucijas, tačiau tuo pats prieštaringumas neišsprendžiamas. Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2014 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“, patvirtinto  Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007-06-04 įsakymu Nr. ĮV-329, 16 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei tvarkybos darbų projekto rengimo dokumentuose randama prieštaravimų, sprendinių viršenybė nustatoma pagal (pateikiama mažėjančio prioriteto tvarka):

– tvarkybos darbų ir jų atlikimui naudojamų medžiagų technines ir kokybės charakteristikas, kitus reikalavimus bei rodiklius ar specialiųjų technologijų aprašymus;

– aiškinamajame rašte nurodytus duomenis;

– brėžinius;

– tvarkybos darbų kiekių žiniaraščius.

Atsižvelgiant į teisės aktais nustatytus prioritetus, galima teigti, kad gaisrinės pastato išorinės betono sienos ar jų tipas turėjo būti išsaugotas, kaip tai numatyta Tvarkybos darbų projekto aiškinamojoje dalyje.

Įvertinus tai, kad dalis gaisrinės pastato statybos darbų atlikta savavališkai, t. y. ne pagal suderintą Tvarkybos projektą ir tai, kad savavališkais darbais sunaikinta kultūros paveldo objekto vertingoji savybė – betono sienų tipas, siūlome įvertinti žalą, padarytą kultūros paveldo objektui ir statybos darbų užsakovui pateikti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Taip pat įvertinus tai, kad minėti projektai parengti nekokybiškai, t. y. tarpusavyje prieštaraujančiais sprendiniais, siūlome imtis priemonių dėl projektus rengusio asmens atestato panaikinimo.

Paveldo komisijos pirmininko pavaduotoja                                                                                                        Andrijana Filinaitė

********

O čia rašto priešistorė – nuo 2019 m. lapkričio 13 d. trukęs susirašinėjimas su KPD.

2019 m. lapkričio 13 d. nusiuntėme KPD trumpą raštą: “Siunčiame nuotraukas, iš kurių matyti, kad yra nugriautas valstybės saugomas kultūros paveldo objektas – Pakruojo gaisrinė (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 30734), esanti Pakruojo mieste adresu Laisvės a. 10. Prašome išsiaiškinti, kas atsitiko, o jei tai, ką matome nuotraukose, yra vandalizmo rezultatas – imtis adekvačių veiksmų, t. y. nubausti asmenis, atsakingus už valstybės saugomo objekto nugriovimą, o užsakovus įpareigoti jį atstatyti pagal apmatavimus” (raštas: 2019 11 13 dėl Pakruojo gaisrinės )

Su pirmuoju raštu nusiuntėme šias nuotraukas:
2019 m. lapkričio 13 d.:

Taip pat šią, rastą internete – gaisrinė nufotografuota vadinamojo “restauravimo” metu:

O čia nuotraukos iš Kultūros vertybių registro, 2015 m. balandžio 21 d.:

2019 m. gruodžio 6 d. KPD direktorius Vidmantas Bezaras pabrėžtinai trumpai atsakė, kad Pakruojo rajono savivaldybės administracija įgyvendina Pakruojo gaisrinės “tvarkybos darbų (remonto ir restauravimo) projektą”, “Darbai vykdomi pagal projektą. Pastatas bus pritaikytas viešosioms ir kultūros reikmėms” (štai tas atsakymas: 2019 12 06 KPD atsakymas ir jo priedas: 2019 12 06 KPD atsakymo priedas 2019-11-20_fotofiksacija).

2019 m. gruodžio 10 d. dar kartą kreipėmės į KPD, išsamiai nurodydami priežastis, dėl kurių turime pagrindo abejoti, ar tai, kas daroma su Pakruojo gaisrine, galima vadinti restauravimu, ir paprašėme atsakyti į klausimus (raštas: 2019 12 10 dėl Pakruojo gaisrinės).

2020 m. sausio 15 d. – nuo pirmojo paklausimo praėjus porai mėnesių – KPD atsiuntė atsakymą, kuriame nurodė, kad “Dėl nagrinėjamo atvejo Departamento Šiaulių skyriuje bus atliktas tarnybinis patikrinimas siekiant nustatyti derinimo funkcijas atlikusius asmenis bei priežastis lėmusias tokių sprendimų priėmimą”, “Taip pat Departamentas, tarnybinio tyrimo metu surinkus reikiamą informaciją, svarsto kreiptis į Kultūros ministeriją ir Lietuvos architektų rūmus dėl Tvarkybos darbų projekto rengėjų bei specialiąją ekspertizę atlikusių atestuotų specialistų atsakomybės. Apie priimtus sprendimus Jus informuosime papildomai” (atsakymas: 2020 01 15 KPD atsakymas Elektroninio dokumento nuorašas)

2020 m. sausio 19 d. kreipėmės raštu dėl galimo vilkinimo, tiriant Pakruojo gaisrinės vertingųjų savybių sunaikinimą, kurį adresavome Valstybinei kultūros paveldo komisijai, kultūros ministrui ir KPD direktoriui V. Bezarui (raštas: 2020 01 19 APSS del Pakruojo gaisrines).

2020 m. sausio 30 d. raštu KPD atsakė, kad “Departamento direktoriaus 2020-01-22 įsakymu Nr. Į-25 „Dėl laikinosios komisijos sudarymo“ sudaryta laikinoji komisija dėl 2019-12-10 gauto (reg. Nr. 1-4083) Asociacijos rašto „Dėl Pakruojo gaisrinės (u.k. 30734)“ įvertinimo bei išvadų pateikimo. Laikinajai komisijai pavesta parengti išvadas ir jas pateikti Departamento direktoriui iki 2020-02-20. Laikinajai komisijai baigus darbą ir pateikus išvadas Departamento direktoriui, Departamentas apie laikinosios komisijos išvadas ir priimtus sprendimus Asociaciją informuos atskiru raštu.” (atsakymas: 2020 01 30 KPD atsakymas Elektroninio dokumento nuorašas)

KPD laikinoji komisija, tyrusi Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio raštą, pagal pirminį sumanymą turėjo baigti darbą vasario 20 d. Ar baigė – dar nežinome.

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Naujausi įrašai

Video