Tyrimus atliekančio archeologo paaiškinimas dėl Žeimelio kapinyno ir nauji klausimai, kylantys dėl išvežtoje žemėje rastų galimai žmonių kaulų bei kitų aplinkybių

Tyrimus atliekančio archeologo paaiškinimas dėl Žeimelio kapinyno ir nauji klausimai, kylantys dėl išvežtoje žemėje rastų galimai žmonių kaulų bei kitų aplinkybių

Skelbiame nuasmenintą tyrimus atliekančio archeologo paaiškinimą dėl Žeimelio kapinyno, kuriuo reaguojama į viešai paskelbtą Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio kreipimąsi, ir naujus klausimus, kylančius dėl išvežtoje žemėje rastų galimai žmonių kaulų bei kitų aplinkybių. “Ar besimėtantys žmonių griaučių kaulai, išvežti kartu su žeme iš kapinyno teritorijos, gali būti vertinami kaip surinkta visa osteologinė medžiaga? O gal tai gali būti vertinama kaip nuo sovietmečio pasilikusi nepagarba anapilin išėjusiems žmonėms?”, – klausiama šiandien išsiųstame dar viename Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio rašte. Pabrėžiame, kad čia skelbiama informacija yra ne teiginiai, bet tik klausimai ir nuomonė, susidaryta vertinant šiuo metu žinomas aplinkybes. Nuotraukoje – žmonių kaulų fragmentai, rasti žemėje, sandėliuojamoje netoli Žeimelio miesto gaisrinės.

Štai nuasmenintas tyrėjo paaiškinimas: nuasmenintas tyrimus atliekančio archeologo paaiškinimas
*******
Asociacija “Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis”

LR Seimo Kultūros komiteto pirmininku R. Karbauskiui
LR Kultūros ministrui M. Kvietkauskui
Žiniai: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriui V. Bezarui

DĖL ŽEIMELIO KAPINYNO (u. k. 17179)
2019-04-24

Asociacija „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ (toliau – APSS) 2019-04-19 raštu informavo Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD) apie kultūros paveldo objekto – Žeimelio kapinyno (u. k. 17179) teritorijoje mechanizuotai vykdomus žemės darbus, kurių metu kasamas galimai neaiškios paskirties griovys ir tokiu būdu galimai naikinamas objektas. Savo rašte APSS prašė skubiai imtis veiksmų, kad būtų sustabdytas tikėtinas kapinyno naikinimas. (Žr.: “Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis prašo skubiai imtis veiksmų dėl galimai naikinamo Žeimelio kapinyno”)

Žeimelio kapinynas (u. k. 17179), užimantis 181 000 kv. m plotą, buvo įrengtas Beržtalio upelio kairiajame krante esančioje kalvelėje, dabartiniame Žeimelio mieste, kuris susiformavo istorinėse žiemgalių žemėse. Būtent šiam ankstyvajam VI-XIII a. laikotarpiui ir yra priskiriamas aptariamas kapinynas. Objektas žinomas nuo XIX a. II pusės. Archeologų kelis kartus tyrinėtas XX a. pab.

APSS gavo 2019-04-23 archeologo X. Y., kuriam 2019-04-03 yra išduotas leidimas Nr. ZZZ vykdyti tyrimus Žeimelio kapinyne (u. k. 17179), paaiškinimo kopiją (priedas Nr. 1, toliau – Paaiškinimas). Paaiškinimas parengtas reaguojat į internetiniame portale https://lietuvos.link/ 2019-04-19 paviešintą informaciją apie galimai naikinamą Žeimelio kapinyną. Jis adresuotas Mokslinei archeologijos komisijai (toliau – MAK) ir KPD Šiaulių skyriui. APSS tikisi, kad KPD, kaip valstybės įgaliota institucija, vykdanti kultūros paveldo administravimo funkcijas, tarp jų ir kontrolės, atliks nešališką ir objektyvų tyrimą, tačiau tuo pačiu yra susirūpinęs, kad tyrimas gali pasibaigti be aiškių rezultatų, kaip ne kartą jau yra buvę. Todėl manome, kad apie situaciją, susijusią su archeologinio paveldo tyrimais ir apsauga, būtina informuoti kultūros paveldo sritį kuruojančias institucijas. Pateikiame savo pastebėjimus.

Žeimelio kapinyno (u. k. 17179) teritorijoje kasamas apie 1,0 m pločio ir 0,8-1,0 m gylio griovys (nuotr. 1), kaip savo Paaiškinime nurodo tyrėjas, „šalia lietaus nuotekų tranšėjos, kuri buvo iškasta 2018 m.“ Kadangi nėra galimybės susipažinti su MAK, kaip nurodo tyrėjas, 2019-04-02 posėdyje aprobuotu „Žeimelio kapinyno (17179), Žeimelio (17128) ir senojo miesto vietos (30335), Pakruojo raj. sav., Žeimelio mstl., Bauskės g. 2019 m. detaliųjų archeologinių tyrimų projektu“, lieka neaišku, kam kasamas toks griovys, t. y., ar detalieji archeologiniai tyrimai kapinyno teritorijoje yra atliekami kasant 1,0 m pločio ir iki 1,0 m gylio griovius, nes nejudintas gruntas griovio vietoje nepasiektas. Tai patvirtina griovio dugne pastebėtos neaiškios kilmės dėmės (nuotr. 2). Kad griovys bus tiriamas toliau, deja, tenka suabejoti. Į griovį pribirę ar pripilta žemės nuo jo kraštų bei išardytos jo sienelės (nuotr. 3).

Archeologas savo Paaiškinime teigia, kad „archeologiškai nevertingi sluoksniai iki 0,5 m gylio nukasami mechanizuotai“. 2019-04-19 APSS rašte pateiktose nuotraukos ir paties tyrėjo Paaiškinime pateiktoje nuotraukoje su liniuote (nuotr. 5) matosi, kad traktoriaus kaušo žymės fiksuotos maždaug 0,7 m gylyje, t. y. jau po XX a. I ketvirtyje klotu Bauskės gatvės akmenų grindiniu (žr. nuotr. 4, 5). Archeologas teigia, kad „Dėl akmenų grindinio vertingųjų sąvybių nustatytmo, prieš pradedant archeologinius tyrimus buvo kreiptasi į Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą. Iš KPD buvo paprašyta pateikti papildomą informaciją apie akmenų grindinį, tokia pažyma yra jau išsiųsta.“ Deja, nesupratome, apie kokią pažymą yra kalbama ir kodėl buvo pradėtas ardyti grindinys, nesulaukus KPD Vertinimo tarybos sprendimo dėl jo apsaugos. Be to, tyrėjas nurodo, kad „Išardyto grindinio akmenys kartu su iškastu gruntu tyrimų užsakovo „UAB ZZZ“ yra sandėliuojami atskiroje vietoje, kad prireikus galima būtų atstatyti grindinį“. Manome, kad tai yra klaidinanti informacija, nes tyrėjas nenurodo, ar gatvės grindinio atkūrimo reikalavimus projekto rengėjams yra nustatęs KPD. Be to, grindinio akmenys paprastai nesandėliuojami kartu su iškastu gruntu, o išrinkus grindinį jie sandėliuojami atskirai nuo grunto. Todėl spėjame, kad šiuo atveju gali būti nesivadovauta ne tik MAK aprobuotu tyrimų projektu dėl mechanizuotų darbų gylio, bet ir LR Kultūros ministro 2011-08-16 įsakymu Nr. ĮV-538 patvirtinto „Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ 19.8. punkto, kuriame nurodyta, kad „visi archeologinio paveldo objektų tyrimai nesuardytų archeologinių struktūrų ar archeologinio sluoksnio lygyje atliekami rankiniu būdu…“ bei 19.9. punkto, kuriame nurodyta, kad „mechanizuotai leidžiama kasti XIX-XXI a. kultūrinius sluoksniu, taip pat kitus perkasto, kasinėto ar supiltinio grunto sluoksnius, kuriuose nėra išlikę archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių arba pavienių, atsitiktinių archeologinių radinių…“, reikalavimais, nebent miesto gatvių grindinys nėra laikomas nei archeologiniu, nei urbanistiniu miesto raidos objektu, taip pat kaip ir pavieniai archeologiniai radiniai.

Tyrėjas savo Paaiškinime nurodo, kad „Viena tokio suardyto kapo (Nr.7), kuris buvo atidengtas ir pradėtas preparuoti perkasoje Nr.11, vaizdas (žr. fot.1) paviešintas aukščiau minėtame portale. Užbaigus preparavimą galimo kapo vietoje buvo užfiksuoti pavieniai žmogaus skeleto kaulai išsidėstę ne anatomine tvarka ir bronzinis smeigtukas trikampe galvute (žr. fot. 2-4)”. Su tokiu paaiškinimu, kad buvo rasti atsitiktiniai išardyti žmogaus skeleto kaulai, būtų galima sutikti, tačiau nelabai aišku, kodėl šie kaulai, esantys visi viename lygyje, nebuvo rasti atkasus APSS-o 2019-04-19 rašte pateikiamoje nuotraukoje Nr. 3 matomą kaulą ir kodėl jis ar daugiau kaulų taip ir liko pilnai neatidengti griovio sienelėje, nes tyrėjo Paaiškinime pateiktose nuotraukose nėra iškasta griovio sienelė (nuotr. 4, 5).

Tyrėjas Paaiškinime nurodo, kad „Kitas paviešintas vaizdas, tai perkasos Nr.12 V sienelėje nufotografuota kaukolė, kurią neva apnaikino ekskavatoriaus kaušas. Ne anatomine tvarka gulinti pavienė kaukolė buvo atidengta rankiniu būdu valant tranšėjos sieneles. Šiuo metu ši galimai suardyto kapo vieta laikinai užpilta gruntu, artimiausiu metu planuojama daryti perkasos išpjovą ar atlikti detalų preparavimą“. Jei griovio sienelėje rasta suardyta kaukolė buvo atidengta rankiniu būdu, tai kodėl yra ji sudaužyta ir kodėl kaukolės liekanų lygyje yra matomos traktoriaus kaušo žymės (nuotr. 6). Ir kodėl tyrinėtojas „galimai suardyto kapo vietą“ užpylė gruntu tik kai apie tai buvo paviešinta.

Tyrėjas Paaiškinime nurodė, kad „Trečioje paviešintoje fotonuotraukoje yra perkasoje Nr. 9 aptiktos ūkinėje duobės pjūvyje matomi gyvulių (stambių raguočių) kaulai, kurie prieš fotofiksaciją buvo atvalyti ir specialai palikti išlindę. Ūkinė duobė pagal archeologinius radinius datuojama XVIII a.- XIX a. pirma puse“. Sunku patikėti, kad nuotraukoje buvo fiksuoti, kaip tyrėjas nurodo, stambių raguočių kaulai ir dar sunkiau patikėti tuo, kad taip nuvalomi kaulai prieš fotofiksaciją (nuotr. 7). Be to, jei tyrimų metu buvo rasti ne žmogaus, o stambaus raguočio kaulai, kaip tyrėjas nurodo, buvę XVIII-XIX a. I pusės ūkinėje duobėje, kodėl jie nebuvo paimti zooarcheologiniams tyrimams? O gal tai nėra vertinga informacija nagrinėjant ne tik kapinyno, bet ir Žeimelio miesto raidą?

PTR 2.13.01:2011 19.11. punkte nurodyta, kad „…Tyrimų metu būtina surinkti visus archeologinę vertę turinčius radinius (akmens, metalo, stiklo, keramikos, medžio, odos ir kt.) ir osteologinę medžiagą, tyrėjui nusprendus – paimti mėginius (grunto, anglies ir pan.) analizėms….“. Tuo tarpu žmonių griaučių kaulai rasti išvežtame grunte, kuris, kaip apsilankius išsiaiškinta, yra sandėliuojamas laisvame plote netoli Žeimelio miesto gaisrinės (nuotr. 8-12). Ar besimėtantys žmonių griaučių kaulai, išvežti kartu su žeme iš kapinyno teritorijos, gali būti vertinami kaip surinkta visa osteologinė medžiaga? O gal tai gali būti vertinama kaip nuo sovietmečio pasilikusi nepagarba anapilin išėjusiems žmonėms?

Prašome užtikrinti, kad būtų nešališkai ir objektyviai atliktas aplinkybių, susijusių su žemės darbų, kurių metu galimai yra žalojamos Žeimelio kapinyno (u. k. 17179) vertingosios savybės, tyrimas, ir pagaliau būtų imtasi priemonių užtikrinti Lietuvos teritorijoje esančio archeologinio paveldo apsaugą, įpareigojant tai tinkamai atlikti KPD, kaip viešojo administravimo instituciją.

Asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ vadovė Lina Leparskienė

1. Kapinyno teritorijoje iškastas griovys, kuriame rasti kaulai

2. Dėmės griovio dugne

3. Griovys apardytomis sienelėmis

4. Traktoriaus kaušo žymės ir žmogaus kaulo gabalas

5. Nuotrauka iš X. Y. Paaiškinimo (fot. 2)

6. Traktoriaus kaušo žymės ir žmogaus kaukolės duženos

7. Traktoriaus kaušo žymės ir žmogaus kaulų gabalai

8. Žemės krūvos iš kapinyno teritorijos su įvairiais radiniais

9. Bato pado fragmentas (iš išvežtos žemės)

10. Žmonių kaulų fragmentai (iš išvežtos žemės)

11. Žmonių kaulų fragmentai (iš išvežtos žemės)

12. Žmonių kaulų fragmentai (iš išvežtos žemės)

13. Nufotografuotų Žeimelio kaulų indentifikacija pagal žmogaus anatomiją. Panaudota 1747 m. litografija.

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Naujausi įrašai

Video