Teismas pripažino neteisėtu dokumentą, leidusį Trakų prieigose planuoti prekybos centro statybas (skelbiame nuasmenintą teismo sprendimą)

Teismas pripažino neteisėtu dokumentą, leidusį Trakų prieigose planuoti prekybos centro statybas (skelbiame nuasmenintą teismo sprendimą)

Puiki naujiena tiems, kas nenori, kad Trakų vizitine kortele taptų prekybcentris, brukamas prisidengiant (tai mano nuomonė) autobusų stoties rekonstrukcija: šiandien 14 val. Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino neteisėta Trakų raj. tarybos patvirtintą Trakų bendrojo plano korektūrą, leidusią vystyti šį projektą senamiesčio prieigose – teismas nurodė, kad korektūra prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms. Viešąjį interesą byloje gynė Vilniaus apygardos prokuratūra – pagarba prokurorei Eidivaldai Meškienei – o Trakų istorinis nacionalinis parkas dalyvavo kaip trečiasis asmuo. Teisėjų pavardės: Egidija Puzinskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė Margarita Stambrauskaitė. Jų priimtą teismo sprendimą dar galima per 30 dienų apskųsti, bet pradžia teikia vilties.

O čia nuasmenintas sprendimo tekstas:
*******
Administracinė byla Nr. eI-121-789/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04082-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos:16.1; 16.2.1; 55.1.3.

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m.gegužės13 d.
Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės,
dalyvaujant prokurorei Eidivaldai Meškienei, atsakovės atstovui Arnui Paliukėnui, trečiojo suinteresuoto asmens Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos atstovui Gintarui Abaravičiui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Trakų autobusai“ atstovui Vytautui Karnilai, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „XXX“ atstovui Audriui Kairevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuotieji asmenys Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Trakų autobusai“ ir UAB „XXX“, dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas 2017-12-06 pateikė teismui pareiškimą, kurį 2019-03-05 patikslinęs prašo ištirti, ar Trakų rajono savivaldybės tarybos 2016-10-04 sprendimas Nr. S1-232 „Dėl Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimo tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) neprieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 daliai, 22 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1, 2 ir 3 dalims, 19 straipsnio 6 dalies 2 punktui, 21 straipsnio 1 daliai, 22 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 daliai, 13 straipsnio 4 daliai, 23 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-10-30 nutarimu Nr. 1096 patvirtintų Kultūrinių draustinių nuostatų 20.1, 20.2 papunkčiams, 21 punktui ir, nustačius, jog šis norminis administracinis teisės aktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, pripažinti jį negaliojančiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (t. 1, b. l. 1–6, t. 5, b. l. 131–139).
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje 2017-03-28 gautas Trakų istorinio nacionalinio parko (toliau – ir TINP) direkcijos 2017-03-24 raštas Nr. S-(2.1.)-93, prašant kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo. Rašte nurodoma, kad žemės sklypas, esantis Vytauto g. 88, Trakuose, patenkantis į Trakų senamiesčio, unikalus kodas 17114, bei Trakų senojo miesto vietos, unikalus kodas 27125, teritorijas, Trakų urbanistinį draustinį, o žemės sklypo, esančio Vytauto g. 90, Trakuose, dalis patenka į dalį šių nekilnojamųjų kultūros objektų teritorijų. Nurodė, kad šiuo metu minėtuose sklypuose planuojama ūkinė veikla – naujų statinių statyba, kuri, kaip teigia pareiškėjas, prieštarauja Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemai.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad,vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, Trakų senamiesčio(kodas 17114), jo teritorijos, jo apsaugos zonos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos pagrindu parengtus teritorijų planavimo dokumentus. Teigia, kad nagrinėjamu atveju Trakų senamiesčio teritorija ginčo žemės sklype buvo sumažinta, joje numatytas papildomas žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, numatyti papildomi žemės naudojimo būdai – konversija ir nauja plėtra. Paaiškino, kad kultūros paveldo vietovei – Trakų senamiesčiui – iki šiol nenustatytos individualios apsaugos zonos, todėl turi būti vadovaujamasi minėtomis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis.
Pareiškėjas pareiškime paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-12-06 nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ buvo patvirtinta Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema (toliau – ir TINP planavimo schema) pagal kurios nuostatas Trakų istorinis nacionalinis parkas įsteigtas vertingam kultūriniu bei gamtiniu požiūriu Trakų ežeryno kraštovaizdžio kompleksui su Trakų pilimi, etnokultūriniu paveldu išsaugoti, tvarkyti bei naudoti. Nurodė, kad Trakų rajono savivaldybės taryba 2016-10-04 sprendimu Nr. S1-232 „Dėl Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimo tvirtinimo“ patvirtino Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimą teritorijoje, priskirtoje inžinerinės infrastruktūros objektų funkcinei zonai, nustatant papildomą žemės naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos – bei numatant papildomus būdus – konversiją ir naują plėtrą – pagal pridedamą Trakų miesto bendrojo plano koregavimo aiškinamąjį raštą (toliau – ir Aiškinamasis raštas) ir brėžinius. Pažymėjo, kad Aiškinamojo rašto bendrojoje dalyje nurodyti Trakų miesto bendrojo plano koregavimo tikslai ir uždaviniai: koreguoti Trakų miesto bendrojo plano, patvirtinto Trakų rajono tarybos 2012-02-23 sprendimu Nr. S1-46, sprendinius, nustatant teritorijai, į kurią patenka žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-2183-0333, kadastro Nr. 7977/0002:482, esantis Vytauto g. 90, Trakų m., Trakų r. sav., papildomą žemės naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos. Teigia, kad koreguojama teritorija ribojasi su Trakų senamiesčiu. Mano, kad koreguojamos teritorijos užstatymo intensyvumas, užstatymo tankis bei pastatų aukštis ir aukštingumas nustatomi projektiniais pasiūlymais ir turi neprieštarauti TINP specialiojo plano (planavimo schemos), o parengus naują TNIP specialųjį planą – naujo specialiojo plano sprendiniams. Nurodė, kad Trakų miesto bendrojo plano koregavimo sprendiniuose, pagrindiniame (reglamentų) brėžinyje nurodyta, kad koreguojama teritorija yra kitos paskirties: inžinerinės infrastruktūros teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos. Šios teritorijos užstatymo reglamentai (taikoma naujai statybai): maksimalus užstatymo intensyvumas – nustatomas pagal poreikį, maksimalus užstatymo aukštingumas (aukštų skaičius / aukštis metrais iki kraigo) – nustatomas pagal poreikį. Šios teritorijos plėtros būdai: modernizavimas, konversija, nauja plėtra.
Pareiškėjas pareiškime teigia, kad jokie su Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijos administravimu, tame tarpe, su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintą TINP planavimo schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti šios schemos sprendiniams.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad Kultūros ministro 2003-11-21 įsakymu Nr. ĮV-436 patvirtinto Trakų istorinio nacionalinio parko individualiame apsaugos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 5 punkte numatyta, kad istoriškai susiformavęs kultūrinis kraštovaizdis – žmogaus veiklos sukurtas ir jo sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis, susiformavęs iki dabar. Kraštovaizdžio estetinė vertė – bendraisiais estetikos kriterijais išreiškiamas natūraliai susiformavusio ir natūralų pobūdį išlaikiusio ar žmogaus veiklos sukurto ir jo sambūvį su aplinka atspindinčio kraštovaizdžio apibūdinimas. Nurodė, kad, pagal Reglamento 6.1 punktą, Trakų istorinio nacionalinio parko apsauga ir tvarkymas, veiklos reglamentavimas siejamas su teritorijos funkcinio prioriteto zonomis: konservacinio prioriteto zona – <...> Trakų senamiesčio urbanistinis draustinis <...>. Reglamento 10 p. numatyta, kad statiniai Trakų istoriniame nacionaliniame parke projektuojami, statomi ar rekonstruojami, atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus bei tradicinius architektūrinio ir urbanistinio paveldo savitumus, kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimus. Nurodė, kad Reglamento 33.4 punkte numatyta, kad Trakų istorinio nacionalinio parko draustiniuose statomiems statiniams taikomi šie reikalavimai: draustiniuose, kultūros ir gamtos paveldo objektų ar saugomų kraštovaizdžio objektų teritorijose, jų apsaugos zonose neleidžiama statyti statinių, trukdančių apžvelgti paveldo objektus nuo pagrindinių priėjimų, pažeidžiančių jų raiškumą, didinančių teritorijos vizualią (regimąją) taršą. Pažymėjo, kad, pagal Reglamento 40 punktą, kultūros ir gamtos paveldo objektų ar saugomų kraštovaizdžio objektų teritorijose, jų apsaugos zonose neleidžiama statyti statinių, trukdančių apžvelgti paveldo objektus nuo pagrindinių priėjimų, pažeidžiančių jų raiškumą, didinančių teritorijos vizualią (regimąją) taršą.
Pareiškėjas pareiškime teigia, kad Trakų miesto bendrojo plano koregavimu numatant teritorijos plėtros būdus – konversiją ir naują plėtrą – buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, neatsižvelgta į iki šiol atliktus Trakų senamiesčio mokslinius tyrimus. Mano, kad Trakų miesto bendrojo plano koregavimo sprendiniai prieštaravo galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams – Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam planui, Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemai, Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimui, kuriuose akcentuojamas kultūros paveldo, kraštovaizdžio išsaugojimas, tradicinio Trakų miesto užstatymo atstatymas, ribojama arba draudžiama naujų pastatų, statinių bei įrenginių statyba.
Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, kitais šio įstatymo numatytais atvejais ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Trakų miesto bendrojo plano koregavimo sprendiniai susiję su saugoma vietove – Trakų senamiesčio urbanistiniu draustiniu – bei kultūros paveldo vietove – Trakų senamiesčiu, tai yra su visuomenės (viešuoju) interesu, todėl Trakų miesto bendrojo plano sprendiniai turėjo būti ne koreguojami, o keičiami.

Atsakovė Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepimuose prašo teismo pareiškėjopareiškimą atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 191–194, t. 5, b. l. 72–79). Nurodė, kad pareiškėjas jokiais objektyviais teiginiais nepagrindžia savo deklaratyvaus pareiškimo reikalavimo ištirti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2016-10-04 sprendimo Nr. S1-232 teisėtumo. Teigia, kad pateiktame pareiškime yra cituojami norminiai teisės aktai bei deklaratyviai, formaliai nurodoma, jog ginčijami sprendimai priimti pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas. Mano, kad pareiškėjas tokių deklaratyvių išvadų pateiktame pareiškime jokiais išsamiais paaiškinimais ar argumentais nepagrindžia, nenurodo, kokie konkrečiai Trakų miesto bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) ir teritorijos Vytauto gatvėje Trakų mieste (U18) detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) koreguoti sprendiniai, t. y. kokie pakeisti arba naujai įtvirtinti Bendrojo plano ir Detaliojo plano sprendiniai, palyginus su sprendiniais, galiojusiais iki Trakų rajono savivaldybės tarybos 2016-10-04 sprendimo Nr. S1-232 priėmimo, prieštarauja teisės aktų nuostatoms. Teigia, kad pareiškėjo dėstoma deklaratyvi nuomonė dėl ginčijamo akto neteisėtumo prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Nurodė, kad Bendrojo plano ir Detaliojo plano koreguoti sprendiniai nėra susiję su Trakų senamiesčio (kodas 17144) ribų keitimu, visi koreguoti (pakeisti ar nauji) teritorijos planavimo sprendiniai taikomi tik tai žemės sklypo Vytauto g. 90, Trakuose, daliai, kuri nėra priskirta Trakų senamiesčio teritorijai.
Atsiliepimuose nurodė, kad, atlikus Bendrojo plano sprendinių koregavimą, Bendrojo plano sprendiniai, susiję su teritorijos (žemės sklypo Vytauto g. 90, Trakuose) užstatymo reglamentais, liko nepakitę – užstatymo intensyvumas ir maksimalus aukštingumas žemės sklype Vytauto g. 90, Trakuose nustatyti ,,pagal poreikį“, t. y. visiškai analogiškai, kaip šie užstatymo sprendiniai buvo nurodyti Bendrojo plano sprendiniuose iki koregavimo. Pažymėjo, kad Bendrojo plano ir teritorijos Vytauto gatvėje Trakų mieste (U18) detaliojo plano koreguoti sprendiniai nėra susiję su Trakų senamiesčio ribų keitimu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) pateikė teismui atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad su pareiškimu nesutinka (t. 1, b. l. 188–190, t. 5, b. l. 26–29). Paaiškino, kad Departamento pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba (toliau – ir Departamento Taryba) 2016-02-09 aktu Nr. KPD-RM-627/1 (toliau – ir Aktas Nr. KPD-RM-627/1) patikslino ir konkretizavo Trakų senamiesčio vertingąsias savybes, kurios turi būti saugomos (vietovės plano struktūros tipas, tinklas, istorinių sklypų ribos, keliai, gatvės, aikštės, įvažiavimai, pravažiavimai, takai, jų tipai, trasos, dangos, reikšmingo buvusio užstatymo ar jo dalių (atskirų statinių) vietos, vietovės plano struktūros gamtiniai elementai, tūrinės erdvinės struktūros sandara, užstatymo tipai, atviros erdvės, panoramos, siluetai, perspektyvos, išklotinės, dominantės, užstatymo bruožai, kultūrinio kraštovaizdžio vertingosios savybės ir kt.), taip pat apibrėžė Trakų senamiesčio ribas. Pažymėjo, kad pareiškėjas administracinėje byloje Nr. eI-3442-561/2017 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Aktą Nr. KPD-RM-627/1. Paaiškino, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-06-21 nutartimi administracinėje byloje eAS-538-602/2017 panaikinta prokurorės pareiškimu teismo byloje taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – laikinas Akto Nr. KPD-RM-627/1 galiojimo sustabdymas. Teigia, kad Aktas Nr. KPD-RM-627/1 yra galiojantis, todėl jo pagrindu užfiksuoti duomenys laikomi teisingais, kol nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Mano, kad sklypas, esantis adresu: Vytauto g. 90, Trakai (unikalus numeris 4400-2183-0333, kadastro numeris 7977/0002:482) (toliau – ir Sklypas), nepatenka į kultūros paveldo vietovę – Trakų senamiestį, todėl nėra pagrindo teigti, kad Sprendimas prieštarauja pareiškėjo pareiškime nurodytiems teisės aktams. Pažymėjo, kad pareiškėjas pareiškime remiasi negaliojančiais teisės aktais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „XXX“ pateikė teismui atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 175–186, t. 5, b. l. 102–124). Teigia, kad iš pareiškėjo pateikto pareiškimo turinio nėra aišku, kurios konkrečiai Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto Bendrojo plano sprendinių koregavimo nuostatos prieštarauja įstatymams ir kitiems aukštesnės galios teisės aktams. Pažymėjo, kad pareiškime nėra aiškiai įvardinti tie pakoreguoti Bendrojo plano sprendiniai, kurie, pareiškėjo manymu, neatitinka aukštesnės galios teisės aktų,taip pat nenurodyta, kurių TINP planavimo schemos sprendinių bei kitų joje nustatytų reikalavimų neatitinka Sprendimu patvirtintas Bendrojo plano sprendinių koregavimas. Pažymėjo, kad pareiškėjas pareiškime nenurodo, kaip Bendrojo plano koregavimasdaro neigiamą poveikį Trakų senamiesčio teritorijai, atliktų istorinių ar kitų tyrimų duomenims, neidentifikuoja institucijos, kurios sutikimas Bendrojo plano koregavimui turėjo būti gautas, nenurodo, kokie pažeidimai, neigiamas poveikis, kokioms saugomoms vertybėms pagal Bendrojo plano koreguotus sprendinius daromi konkrečiai kultūros paveldo vietovei – Trakų senamiesčiui, Trakų istoriniam draustiniui, Trakų istoriniam nacionaliniam parkui, nenurodo, kokia veikla, numatyta plėtoti pagal Bendrojo plano koreguotus sprendinius, negali būti plėtojama pagal kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, apsaugos reglamentus ir jais nustatomus paveldosaugos reikalavimus.
Nurodė, kad Aiškinamojo rašto dalyje „Esama padėtis“ nurodyta, kad koreguojamoje teritorijoje Nr. 1 jau yra pastatyta auto stotis ir Trakų turgavietė, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, taip pat, kad koreguojama teritorija patenka į Trakų istorinio nacionalinio parko ribas, jai taikomi Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos reikalavimai, koreguojama teritorija ribojasi su Trakų senamiesčiu. Pažymėjo, kad Bendrojo plano koregavime numatyta, kad turi būti išlaikyta teisės aktų hierarchija, planuojant vykdyti konkrečią veiklą Bendrajame plane nustatytoje funkcinėje zonoje (ul*), privaloma vadovautis TINP planavimo schema bei kitais teritorijų planavimo dokumentais. Teigia, kad Pareiškėjas pareiškime nesuformulavo Sprendimo prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams pagrindo – nenurodė konkrečių Sprendimu patvirtinto Bendrojo plano koregavimo sprendinių, kurie prieštarautų pareiškėjo nurodytiems teisės aktams, nepateikė jokių tokias aplinkybes patvirtinančių motyvų.
Pažymėjo, kad prokuroras patikslintame pareiškime pateikia tik bendrąsias Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano nuostatas, kurios nenustato konkrečių sprendinių, o įtvirtina šio teritorijų planavimo dokumento principus, tikslus, kryptis. Prokuroras taip pat nenurodo, kokia apimtimi ir kaip Sprendimas prieštarauja Prokuroro cituojamiems ir ypač pabrėžtiems Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniams. Pažymėjo, kad TINP planavimo schema numato tik bendruosius ūkinės veiklos reikalavimus ir apsaugos principus Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje, jų nedetalizuodama. Teigia, kad teritorija „ul*“, kurioje atliktas Bendrojo plano koregavimas, patvirtintas Sprendimu, nepatenka į Trakų senamiesčio ribas ir nepateko iki Sprendimu patvirtinto Bendrojo plano koregavimo. Pažymėjo, kad Sprendimu patvirtintas Bendrojo plano koregavimas remiasi TIPK planavimo schema, o ne jai prieštarauja.
Nurodė, kad kiekvienam kultūros paveldo objektui ar kiekvienai kultūros paveldo vietovei pagal jų išskirtines savybes privalo būti nustatytos (jeigu jos reikalingos) individualios apsaugos zonos (pagal dabartinę Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio redakciją apsaugos zona ir pozoniai), prieš tai parengus atitinkamus teritorijų planavimo dokumentus (planus, schemas), t .y. negali susiklostyti situacija, kai yra parengtas ir patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame identifikuota kultūros vertybė ir jos teritorija, tačiau neišspręstas klausimas dėl kultūros vertybės (kultūros paveldo objekto ar vietovės) apsaugai reikalingų apsaugos zonų nustatymo. Teigia, kad Trakų senamiesčiui, kuris dar 1969 metais paskelbtas urbanistikos paminklu, privalėjo būti parengti atitinkami teritorijų planavimo dokumentai, kuriose turėjo būti aiškiai nustatyta kultūros vertybės teritorija, individualios apsaugos zonos (apsaugos zona ir pozoniai) ir reglamentuojama veiklos šioje teritorijoje plėtra (numatyti reikalavimai, apribojimai ir kt.). Teigia, kad Trakų senamiesčio ribos nustatytos taip, kad į šias ribas įtraukta ir ta teritorija (plotas), kuri užtikrina, kad kultūros paveldo vietovės vertingosios savybės būtų apsaugotos nuo galimo neigiamo veiklos gretimose teritorijose poveikio, jokie papildomi atstumai (plotai) nuo Trakų senamiesčio ribos, kuriuose būtų taikomi kultūros paveldo vietovei apsaugoti reikalingi apribojimai, nėra išskirti. Nurodė, kad Trakų senamiesčio urbanistinio draustinio ribos apima Trakų senamiesčio teritoriją, į kurias įeina ir plotai, atliekantys apsaugos zonos, užtikrinančios kultūros vietovės ir kultūros paminklo apsaugą nuo galimo neigiamo poveikio, funkciją. Pažymėjo, kad pagal teritorijos Vytauto gatvėje Trakų mieste (U-18) detaliojo plano koregavimo sprendinius, kurie patvirtinti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-12-19 įsakymu Nr. P2-1320, tik 0,054 ha daliai žemės sklypo Vytauto g. 90, Trakuose nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga Nekilnojamojo kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos (XIX.), nes ši sklypo dalis patenka į Trakų senojo miesto vietos (u.k. 27125) teritoriją.
Nurodė, kad Trakų senamiesčio kraštovaizdžio tvarkymo specialiajame plane yra pažymėtos Trakų senamiesčio ribos, teritorija „uI*“ yra už Trakų senamiesčio ribų. Auto stotis šiame plane pažymėta kaip Trakų senamiesčio įvaizdžiui reikšminga tvarkytina teritorija, tačiau Trakų auto stotis yra už Trakų senamiesčio ribų ir nepatenka į Trakų senamiesčio kraštovaizdžio tvarkymo plane nustatytas funkcinių zonų ribas. Pažymėjo, kad Bendrojo plano teritorija „ul*“ nepatenka į Trakų senamiesčio ribas, tačiau patenka į Trakų nacionalinio istorinio parko ribas. Nurodė, kad teisės aktai kategoriškai nedraudžia naujų statinių statybos ar esamų statinių rekonstrukcijos Trakų nacionalinio istorinio parko teritorijoje. Teigia, kad Bendrojo plano koregavimo projekto sprendiniai nėra susiję su nekilnojamojo kultūros paveldo (objekto ar vietovės) apsauga ir racionaliu naudojimu, Bendrojo plano koregavimo sprendiniais nekeičiamas veiklos reglamentavimas kultūros paveldo vietovėje Trakų senamiestyje, teritorija ,,ul*“, dėl kurios koreguoti Bendrojo plano sprendiniai, nepatenka į kultūros paveldo vietovės ribas. Mano, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad Bendrojo plano koregavimo procedūra pasirinkta ir atlikta nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija pateikė teismui atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka ir prašė jį tenkinti (t. 1, b. l. 166–173, t. 5, b. l. 92–100).Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-07-05 nutarime Trakus ir jų apylinkes traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas. Nurodė, kad Trakų istoriniam nacionaliniam parkui saugoti, tvarkyti bei racionaliai naudoti buvo parengti ir priimti tiek bendrieji, tiek specialieji teisės aktai, įskaitant ir teritorijų planavimo dokumentus.Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2002-10-29 nutarimu Nr. IX-1154 patvirtintame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane išskirti ypač svarbūs nacionalinės reikšmės arealai, tarp kurių yra ir Trakai, taip pat nurodyta, jog pačia didžiausia gamtine ir kultūrine verte mūsų šalyje išsiskiria Kuršių nerijos pietinės dalies bei Trakų ežeryno kraštovaizdžio kompleksai, turintys tapti integruotos kraštovaizdžio apsaugos organizavimo etalonais. Nurodė, kad tiek rengiant Trakų miesto bendrąjį planą, tiek jo korektūrą, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniai yra privalomi.
Atsiliepimuose nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2010-02-09 nutarime konstatavo, kad jokie su Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo būti priimami, neatsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintą TINP planavimo schemą ir negalėjo prieštarauti minėtos jos sprendiniams. Jei šių sprendinių būtų nepaisoma, ypač žinant, jog tai, kad Lietuvos valstybė Trakų istorinį nacionalinį parką traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, kartu būtų nepaisoma ir bendrojo teisės principo bona fides.
Atsiliepimuose nurodė, kad Trakų rajono savivaldybė, vadovaudamasi TINP planavimo schema, 2012-02-23 sprendimu Nr.S1-46 patvirtinto Trakų miesto bendrąjį planą, kurio sprendiniai nustato, jog Trakų miesto bendrojo plano sprendiniuose visų numatytų funkcinių zonų teritorijų, patenkančių į Trakų istorinio nacionalinio parko ribas, tvarkymas ir plėtra realizuojami vadovaujantis Trakų istorinio nacionalinio parko specialiuoju planu, o parengus naują Trakų istorinio nacionalinio parko specialųjį planą – naujojo specialiojo plano sprendiniais. Teigia, kad šiuo Bendrojo plano sprendiniu TINP planavimo schemos ribose užtikrinta TINP planavimo schemos sprendinių viršenybė Bendrojo plano sprendinių atžvilgiu. Teigia, kad koreguoti Bendrojo plano sprendiniai, numatantys konversiją bei naują plėtrą, neatitinka TINP planavimo schemos sprendinių, pagal kuriuos bylai aktualios teritorijos tikslas yra visiškai priešingas – išsaugoti, atkurti bei eksponuoti istoriškai susiklosčiusios Trakų miesto planinės erdvinės struktūros, jos ryšio su gamtine aplinka, užstatymo elementų ir formų visumą, t. y. TINP planavimo schemos sprendiniai tai teritorijai nenumato nei konversijos, nei naujos plėtros.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Iš bylos duomenų matyti, kad Trakų miesto savivaldybės taryba 2012-02-23 sprendimu Nr. S1-46 patvirtino Trakų miesto bendrąjį planą (t. 1, b. l. 187, t. 4, b. l. 170–171, 172–184) (skelbiamas viešai Trakų rajono savivaldybės tinklapyje http://www.trakai.lt/index.php?2927417655). Trakų rajono savivaldybės taryba 2015-06-25 sprendimu Nr. SI-160 patvirtino Trakų senamiesčio kraštovaizdžio tvarkymo specialųjį planą bei pripažino, kad šis planas yra neatskiriamoji Trakų miesto bendrojo plano dalis (t. 4, b. l. 152–169).Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016-04-29 įsakymu Nr. P2-431 leido koreguoti iniciavimo pagrindu Trakų miesto bendrojo plano ir Teritorijos Vytauto gatvėje Trakų mieste (U-18) detaliojo plano sprendinius, nustatant teritorijai, į kurią patenka žemės sklypas, esantis Vytauto g. 90, Trakuose, papildomą žemės naudojimo būdą – komercinės paskirties teritorijos (t. 4, b. l. 149).Trakų rajono savivaldybės administracija ir UAB „XXX“ 2016-04-29 pasirašė teritorijų planavimo proceso iniciavimo sutartį Nr. T12-25, kuria teritorijų planavimo koregavimo organizatorius UAB „XXX“ numato įgyvendinti projektą, kurio metu būtų rekonstruojamas pastatas – auto stotis, įrengiant 2 000 kv. m ploto prekybos centrą ir apie 200 kv. m ploto auto stoties pastatą (t. 4, b. l. 143–147).Trakų rajono savivaldybės taryba 2016-10-04 sprendimu Nr. S1-232 patvirtino Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimą, kuriuo teritorijai ul* buvo nustatytas papildomas žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, plėtros būdai – konversija ir nauja plėtra (t. 1, b. l. 134, 135–159).
Trakų miesto savivaldybės taryba 2005-04-06 sprendimu Nr. S1-97 patvirtino Teritorijos Vytauto gatvėje Trakų mieste (U 18), detalųjį planą ir jo sprendinius. Detaliojo sprendiniais nustatyta, kad formuojamas 5881 kv. m ploto žemės sklypas, nustatoma pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – infrastruktūros teritorija, pobūdis – teritorija susisiekimo sistemą aptarnaujantiems objektams įrengti ir eksploatuoti, užstatymo tankis – 15 proc., laikytis Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ skyrių reikalavimų, tame tarpe – XIX – nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos, XXXIV – nacionaliniai ir regioniniai parkai (t. 4, b. l. 140–142).
Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, Vyriausybės patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, žemės gelmių naudojimo planų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalomi valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Taikant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.“ O to paties įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Patvirtinto valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai yra privalomi rengiamiems teritorijų planavimo dokumentams, taip pat jie nustato teritorijos naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemones kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti.“
Pareiškėjas, grįsdamas abejones dėl Sprendimo atitikties Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 daliai ir 22 straipsnio 1 daliai, nurodo, kad Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam planui, TINP planavimo schemai, Trakų istorinio nacionalinio parko individualiam apsaugos reglamentui ir Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimui. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju Trakų miesto bendrojo plano koregavimo sprendiniai susiję su saugoma vietove su visuomenės (viešuoju) interesu, todėl Trakų miesto bendrojo plano sprendiniai turėjo būti ne koreguojami, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalimi, o keičiami pagal Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 4 dalį.
Trakų miesto savivaldybės tarybos 2012-02-23 sprendimu Nr. S1-46 patvirtinto Trakų miesto bendrojo plano sprendinių pagrindiniame (reglamentų) brėžinyje yra nurodyti funkciniai prioritetai ir bendrieji reglamentai. Teritorija „ul*“ priskirta susisiekimo sistemos objektų teritorijai, galima pagrindinė tikslinė žemės paskirtis ir naudojimo būdas – kita paskirtis (inžinerinės infrastruktūros teritorijos), plėtros būdas – modernizavimas. Trakų rajono savivaldybės tarybos 2016-10-04 sprendimu Nr. S1-232 patvirtintame Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavime teritorijai „ul*“ nustatytas papildomas žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, papildomi plėtros būdai – konversija ir nauja plėtra.
Iš Bendrojo plano sprendinių pagrindinio (reglamentų) brėžinio (brėžinys yra viešoje erdvėje http://www.trakai.lt/index.php?2927417655) matyti, kad teritorijos „ul*“ dalis patenka į Trakų senamiesčio teritoriją (geltona punktyrinė linija). Tai, kad dalis šios teritorijos patenka į Trakų senamiesčio (unikalus kodas 17114) teritoriją, patvirtina ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus 2015-09-14 rašte Nr. (1.29.-V)2V-111 pateikta informacija, kad sklypas, esantis Vytauto g. 88, ir dalis sklypo, esančio Vytauto g. 90, patenka į Trakų senamiesčio teritoriją, sklypas, esantis Vytauto g. 88, patenka ir į Trakų senojo miesto vietos (unikalus kodas 27125) teritoriją (t. 4, b. l. 191). Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „XXX“ teigia, kad koreguojama teritorija „ul*“ nepatenka į Trakų senamiesčio teritoriją, kad koregavimu nėra keičiamos Trakų senamiesčio ribos. Teismas pažymi, kad pagal Trakų miesto bendrojo plano sprendinių pagrindinį (reglamentų) brėžinį, patvirtintą Trakų miesto savivaldybės tarybos 2012-02-23 sprendimu Nr. S1-46,teritorijos „ul*“ dalis patenka į Trakų senamiesčio teritoriją. Tai, kad Trakų senamiesčio teritorija buvo patikslinta Kultūros paveldo departamento Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016-02-09 aktu Nr. KPD-RM-627/1 (t. 5, b. l. 132–139, 145–164), neturi reikšmės vertinant, ar pagal 2012 m. patvirtintą Bendrąjį planą teritorijos „ul*“ dalis patenka į Trakų senamiesčio teritoriją. Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju susidaro nevienareikšmė situacija, t. y. pagal Bendrąjį planą teritorijos „ul*“ dalis patenka į Trakų senamiesčio teritoriją, Bendrajame plane Trakų senamiesčio teritorijos ribos nebuvo keičiamos ir, kaip teigia atsakovas, nėra keičiamos koreguojant, tačiau tiek atsakovas, tiek minėtas trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teritorijos „ul*“ dalis nepatenka į Trakų senamiesčio teritoriją, ir remiasi kitu administraciniu aktu (Kultūros paveldo departamento Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016-02-09 aktu Nr. KPD-RM-627/1), kuris nėra Bendrojo plano pakeitimą įtvirtinantis dokumentas.
Kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Trakų senamiestis ir senojo miesto vieta – urbanistinė vietovė U18, archeologinė vieta A1783, apimanti Trakų miesto dalį pusiasalyje tarp Galvės, Lukos, Totoriškių ežerų, paskelbta saugomu paveldo objektu (ši informacija nurodyta Bendrojo plano sprendinių 6 skyriaus „Trakų miesto nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga“ 6.2 dalyje (t. 4, b. l. 175–176)).
Byloje nėra ginčo, kad teritorija „ul*“ priskirtina Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijai. Vyriausybės 2000 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 388 patvirtintų Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatų 3 punkte nustatyta, jog Trakų istorinio nacionalinio parko teritorija saugoma, tvarkoma ir naudojama pagal TINP planavimo schemą, jos pagrindu parengtus, nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus; 5.2. punkte nustatytas vienas iš istorinio nacionalinio parko uždavinių – saugoti Trakų senamiesčio planinę, erdvinę, medžiaginę ir urbanistinę struktūrą, užtikrinti senamiesčio verčių tęstinumą, sudaryti atkūrimo sąlygas; 8 punkte, be kita ko, nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai neturi prieštarauti istorinio nacionalinio parko planavimo schemai.
Vyriausybės 1993-12-06 nutarimu Nr. 912 patvirtintą Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą sudaro dvi dalys: parko teritorijos su funkcinėmis zonomis planas (grafinė dalis) ir aiškinamasis raštas (tekstinė dalis) (schema paskelbta Statybos ir urbanistikos ministerijos 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 212 (Žin., 1994, Nr. 10-162)). TINP planavimo schemos 2 dalyje „Bendri TINP planavimo ir tvarkymo principai“, be kita ko, įtvirtinta, kad vaizdingas Trakų ežerynas yra unikalus gamtinis kultūrinis kraštovaizdžio kompleksas, vertingas mokslui ir rekreacijai, turtingas istorijos, archeologijos, architektūros objektų; vertingiausi kultūros paveldo kompleksai yra Trakų salos ir pusiasalio pilių, Senųjų Trakų piliavietės bei senosios gyvenvietės istoriniai archeologiniai-architektūriniai kompleksai, Trakų senamiesčio planinė erdvinė struktūra, Daniliškių, Senųjų Trakų, Varnikėlių, Serapiniškių kaimai, Užutrakio dvaro ansamblis, Bražuolės, Daniliškių piliakalniai, senkapiai, pavienės sodybos. TINP planavimo schemos 2 dalyje taip pat nustatyta, kad, rengiant paminklosaugos, kompleksinį žemės reformos ir žemėtvarkos, miškotvarkos, vandens ūkio, gyvenviečių planavimo, kaimų regeneravimo, rekreacijos organizavimo, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus, būtina laikytis šių nuostatų: saugoti bei atkurti kultūrinį palikimą, formuojantį istoriškai susiklosčiusį Trakų miesto ir apylinkių vaizdą; tvarkyti ne vien paminklinę vertę turinčius objektus, bet ir sudarančius architektūrinę terpę; saugoti Trakų ežeryno gamtinį kraštovaizdį, didinti miškingumą, formuojant želdinių masyvus ežerų pakrantėse, pakelėse, aplink naujas gyvenvietes, aukštumų viršūnėse; saugoti erdves, kurios atveria Trakų miesto panoramą, ypač pilis, ribojant arba draudžiant naujų pastatų, statinių bei įrenginių statybą; saugoti paviršinių bei gruntinių vandenų švarą, kurti apsaugines pakrantės juostas. TINP planavimo schemos dalies „Trakų istorinio nacionalinio parko zonos“ I skyriaus „Konservacinė zona“ 2 dalies „Draustiniai“ 2.2 punkte nustatyta, kad Trakų senamiesčio urbanistinis draustinis apima Trakų miesto dalį – pusiasalį tarp Lukos (Bernardinų), Galvės ir Totoriškių ežerų; tikslas – išsaugoti, atkurti bei eksponuoti istoriškai susiklosčiusios Trakų miesto planinės erdvinės struktūros, jos ryšio su gamtine aplinka, užstatymo elementų ir formų visumą; atliekamos Trakų istorinio nacionalinio parko administracinio ir gyvenamojo centro funkcijos, neprieštaraujančios parko uždaviniams, išskyrus pramoninę gamybą; apsaugos ir naudojimo režimą nustato Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XIX skyrius), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl žemės sklypų respublikinės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose“.
Pagal TINP planavimo schemos nuostatas ir brėžinius teritorija „ul*“ priskirtina pusiasaliui tarp Lukos (Bernardinų), Galvės ir Totoriškių ežerų, kurio didžioji teritorijos dalis priskirtina konservacinei zonai.
Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003-11-21 įsakymu Nr. ĮV-436 patvirtinto Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento (toliau – ir TINP reglamentas) III dalies „Trakų istorinio nacionalinio parko funkcinio prioriteto zonos“ 6.1 punkte nustatyta konservacinio prioriteto zona – Trakų salos ir pusiasalio pilių bei Senųjų Trakų piliavietės kultūriniai rezervatai ir Trakų senamiesčio urbanistinis, Senųjų Trakų archeologinis, Užutrakio kraštovaizdžio architektūros, Varnikėlių, Serapiniškių, Senųjų Trakų kaimo architektūros, Kudrionių kraštovaizdžio, Akmenos, Galvės ežerų, Bražuolės aukštupio hidrografiniai, Varnikų botaninis-zoologinis, Plomėnų ornitologinis draustiniai.
Taigi, pagal TINP planavimo schemos nuostatas ir brėžinius bei TINP reglamento nuostatas teritorijos „ul*“ dalis priskirtina konservacinei zonai, kuriai taikomas ypatingas apsaugos režimas. Minėta, kad teritorijos „ul*“ dalis patenkaį Trakų senamiesčio (unikalus kodas 17114) teritoriją ir į Trakų senojo miesto vietos (unikalus kodas 27125) teritoriją. Šią aplinkybę patvirtina ir Trakų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. S1-155 patvirtinto Žemės sklypų ribų formavimo Trakų senamiestyje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 17114) specialiojo plano (toliau – Žemės sklypų ribų formavimo specialusis planas) aiškinamajame rašte esantis brėžinys „Trakų senamiesčio tvarkymo zonos“, kuriame juoda punktyrine linija pažymėtos Trakų senamiesčio ribos. Palyginus Bendrojo plano pagrindinį (reglamentų) brėžinį ir Žemės sklypų ribų formavimo specialiojo planoaiškinamajame rašte esantį brėžinį „Trakų senamiesčio tvarkymo zonos“, matyti, kad teritorijos „ul*“ dalis patenka į Trakų senamiesčio teritoriją, į kultūrinių rezervatų (rezervatų – muziejų) kraštovaizdžio tvarkymo zoną (pažymėta tamsiai ruda spalva). Žemės sklypų ribų formavimo specialiojo plano 2 dalyje „Esama padėtis“ nurodyta specialiojo plano teritorija – Trakų senamiesčio dalis – apie 11 ha, nekilnojamojo kultūros paveldo teritorija, kuriai nekilnojamojo kultūros vertybių registre suteiktas urbanistikos vertybės unikalus kodas U18 (17114); šioje teritorijoje esantys statiniai statyti sovietmečio laikotarpiu; tai miesto dalis nuo miesto žiedo Vytauto gatvėje – daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalai, įvairios paskirties pastatai, neturintys senamiesčiui būdingų istorinių ir architektūrinių vertybių; saugomų ar atstatomų istorinių buvusio užstatymo sklypų ribų nėra; esamų sklypų ribos nekeičiamos.
Trakų rajono savivaldybės taryba 2015-06-25 sprendimu Nr. S1-160 patvirtino Trakų senamiesčio kraštovaizdžio tvarkymo specialųjį planą (toliau ir – Kraštovaizdžio specialusis planas) (1 punktas) ir pripažino jį neatskiriama Trakų miesto bendrojo plano dalimi (2 punktas). Kraštovaizdžio specialiojo plano 2.5.2 dalyje „Trakų senamiesčio zonavimas pagal morfotipus. Žemėnaudos pobūdis, funkcinis prioritetas bei naudojimo intensyvumas“ dėl pietinės Trakų senamiesčio dalies nurodyta, kad pietinė pusiasalio dalis yra nuo Maironio g. iki auto stoties, taip pat nurodyta, kad šioms teritorijoms bus siūlomi tvarkymo ir naudojimo režimai ir pastatų renovacijos kryptys, renovacijos priemonės leis iš dalies sumažinti neigiamą tipinių daugiabučių gyvenamųjų namų įtaką istoriškai susiklosčiusiam miesto įvaizdžiui, kartu atskirose vietose siūloma rekonstruoti, pažeminti arba pagal galimybes net nugriauti sovietiniais laikais pastatytus objektus.
TINP reglamento 32 punkte nustatytas reikalavimas rengiant planavimo dokumentus urbanistiniu, architektūriniu bei etnografiniu požiūriu vertingų Trakų senamiesčio bei kaimų, išlaikiusių senąją struktūrą ir architektūrą, teritorijose, iš esmės nekeisti susiklosčiusios planinės struktūros, aikščių plano,gatvių tinklo,vertingų kultūros ar gamtos elementų, numatyti būdus jiems išryškinti ar prarastiems atkurti.
Taigi, pagal šiuos specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus teritorijos „ul*“ daliai, kuri priskirtina Trakų senamiesčio teritorijai, turi būti taikomas senamiesčio apsaugą reglamentuojantis režimas, kuris pasižymi vertingų kultūros ir gamtos elementų atkūrimu, renovacinių priemonių taikymu istoriškai susiklosčiusiam miesto įvaizdžiui užtikrinti, statybų, trukdančių apžvelgti paveldo objektus ir didinančių teritorijos vizualinę taršą, draudimu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad jokie su Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia, su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į TINP planavimo schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti jos sprendiniams; priešingu atveju būtų ne tik pažeistas Trakų istorinio nacionalinio parko, kaip unikalaus gamtos ir žmogaus sukurto kraštovaizdžio komplekso – saugotinos teritorijos, tapatumas ir integralumas, bet ir nusižengta Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai, Konstitucijos 53 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2010).
Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalį valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti jų kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms, taip pat gamtiniams rekreaciniams ištekliams. Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta draudžiama arba ribojama veikla. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 6 punktą valstybiniuose parkuose leidžiama remontuoti, rekonstruoti esamus statinius, statyti naujus statinius valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) ir (ar) savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane numatytose vietose, taip pat rekonstruoti esamus statinius laikantis valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) ir (ar) savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane nustatytų sprendinių, jeigu nurodyti planai numato specifines sąlygas jų rekonstrukcijai.
Minėta, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos 2016-10-04 sprendimu Nr. S1-232 patvirtintame Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavime teritorijai „ul*“ nustatytas papildomas žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, papildomi plėtros būdai – konversija ir nauja plėtra. Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavime nustatyti tikslai ir uždaviniai: koreguoti Bendrojo plano sprendinius, nustatant teritorijai, į kurią patenka žemės sklypas, esantis Vytauto g. 90, Trakų m., Trakų r. sav., papildomą žemės naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos. Taigi, koregavimas iš esmės buvo atliktas siekiant pakeisti teritorijos, į kurią įeina žemės sklypas, adresu: Vytauto g. 90, Trakų m., Trakų r. sav., sprendinius. Pagal Bendrojo plano III dalies „Sprendiniai“ 4.2.3 punktą Trakų miesto bendrojo plano sprendiniuose visų numatytų funkcinių zonų teritorijų, patenkančių į Trakų istorinio nacionalinio parko ribas, tvarkymas ir plėtra realizuojami vadovaujantis Trakų istorinio nacionalinio parko specialiuoju planu (planavimo schema). Minėta, kad, pagal TINP planavimo schemos 2 dalį,rengiant gyvenviečių planavimo projektus, būtina, be kita ko, saugoti bei atkurti kultūrinį palikimą, formuojantį istoriškai susiklosčiusį Trakų miesto ir apylinkių vaizdą, saugoti erdves, kurios atveria Trakų miesto panoramą, ypač pilis, ribojant arba draudžiant naujų pastatų, statinių bei įrenginių statybą.
Sąvoka „plėtra“ apibūdinama kaip plėtimasis, ekspansija (www.zodynas.lt). Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimenėra aptarta, kaip suprantama konversija ir nauja plėtra, tačiau tai galima identifikuoti pagal kitus byloje esančius įrodymus. Iš UAB „Senojo miesto architektai“ 2016-10-28 informacinio rašto dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo sklype Vytauto g. 90, Vilniuje, skirto planuojamos teritorijos kaimynams, nekilnojamojo turto savininkams ir valdytojams, matyti, kad detaliojo plano koregavimu siekiama nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus, kurie leistų įgyvendinti projektą, kurio metu rekonstruojant pastatą – auto stotį, būtų įrengiami atskiri statiniai: modernius standartus atitinkantis transporto paskirties statinys – auto stotis su visais jai funkcionuoti būtinais inžineriniais statiniais ir prekybos centras su automobilių stovėjimo aikštele (t. 3, b. l. 268,el. bylos popierinio priedo t. 2, b. l. 92). Taigi, nauja plėtra suprantama kaip esamų statinių rekonstravimas ir naujų statinių statyba. Detalusis planas ir jo koregavimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau, vertindamasTrakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimo tikslus ir uždavinius ir siekdamas išsiaiškinti tikruosius koregavimo ketinimus, teismas remiasi Detaliajame plane ir jo koregavime įtvirtintais išaiškinimais.
Minėta, kad, pagal TINP planavimo schemos 2 dalį, rengiant gyvenviečių planavimo projektus, būtina saugoti bei atkurti kultūrinį palikimą, formuojantį istoriškai susiklosčiusį Trakų miesto ir apylinkių vaizdą; tvarkyti ne vien paminklinę vertę turinčius, bet ir sudarančius architektūrinę terpęobjektus; saugoti Trakų ežeryno gamtinį kraštovaizdį, didinti miškingumą, formuojant želdinių masyvus ežerų pakrantėse, pakelėse, aplink naujas gyvenvietes, aukštumų viršūnėse; saugoti erdves, kurios atveria Trakų miesto panoramą, ypač pilis, ribojant arba draudžiant naujų pastatų, statinių bei įrenginių statybą; saugoti paviršinių bei gruntinių vandenų švarą, kurti apsaugines pakrantės juostas, Trakų senamiesčio urbanistinio draustinio tikslas – išsaugoti, atkurti bei eksponuoti istoriškai susiklosčiusios Trakų miesto planinės erdvinės struktūros, jos ryšio su gamtine aplinka, užstatymo elementų ir formų visumą. Pagal TINP reglamento 32 punktą, rengiant planavimo dokumentus urbanistiniu, architektūriniu bei etnografiniu požiūriu vertingų Trakų senamiesčio bei kaimų, išlaikiusių senąją struktūrą ir architektūrą, teritorijose, nustatytas reikalavimas iš esmės nekeisti susiklosčiusios planinės struktūros, aikščių plano, gatvių tinklo, vertingų kultūros ar gamtos elementų, numatyti būdus jiems išryškinti ar prarastiemsatkurti.
Įvertinęs tai, kad Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimu teritorijoje „ul*“ yra numatyta plėtra, t. y. rekonstruojamų statinių plėtimas ir naujų statinių statyba, teismas daro išvadą, kad Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimu teritorijai „ul*“ yra nustatyti sprendiniai, kurie neatitinka TINP planavimo schemoje įtvirtinto reguliavimo, taikomo Trakų senamiesčio urbanistiniam draustiniui, TINP reglamente įtvirtinto teisinio reguliavimo, taikomo draustiniams, taip pat Kraštovaizdžio specialiajame plane įtvirtinto teisinio reguliavimo, taikomo teritorijai, į kurią įeina teritorija „ul*“.
Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriame, inter alia, įtvirtinta Vyriausybės patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų aukštesnė teisinė galia savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų atžvilgiu. Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių privalomumas rengiamiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.
Teismui nustačius, kad Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimas neatitinka Vyriausybės patvirtintoje TINP planavimo schemoje, kuri laikytina valstybės lygmens specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu, įtvirtinto reguliavimo, konstatuotina, kad Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimas, patvirtintas Sprendimu, prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 daliai ir 22 straipsnio 1 daliai.
Pareiškėjas pareiškime taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti atlikta ne Bendrojo plano sprendinių koregavimo, o keitimo procedūra.
Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami tais atvejais, kai sprendimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos nusprendžia iš esmės keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius ar kai planuojami keisti sprendiniai susiję su visuomenės (viešuoju) interesu. O to paties įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, kitais šio įstatymo nustatytais atvejais ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas.
Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą, visuomenės (viešąjį) interesą planuojant teritorijas sudaro kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo, žemės ūkio naudmenų su derlinguoju dirvožemiu, miškų, žemės gelmių išteklių, kitų gamtos išteklių apsauga ir racionalus naudojimas, darnus kultūrinio kraštovaizdžio formavimas. Pažymėtina, kad Bendrojo plano koregavimu keičiami sprendiniai susiję su teritorijos „ul*“, kurios dalis priklauso Trakų senamiesčio teritorijai, sprendinių keitimu. Taigi, pripažintina, kad Bendrojo plano sprendinių koregavimas yra susijęs su visuomenės (viešuoju) interesu. Be to, teritorijai „ul*“ nustatant papildomą plėtros būdą – naują plėtrą, toks sprendinių pakeitimas laikytinas kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmę keičiančiu pakeitimu. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad Trakų miesto bendrojo plano sprendiniųkeitimui pasirinkta procedūra – koregavimas – neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 4 ir 5 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl pripažintina, kad padaryti esminiai procedūros pažeidimai.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimas, prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 daliai ir 22 straipsnio 1 daliai.
Teisėjų kolegija pažymi, jog tais atvejais, kai keliamas klausimas dėl norminio administracinio akto atitikties keliems aukštesnės teisinės galios teisės aktams (jų dalims) ar kelioms to paties teisės akto nuostatoms, norminio administracinio akto teisėtumo bylą nagrinėjantis administracinis teismas, konstatavęs norminio administracinio akto prieštaravimą vienai aukštesnės galios teisės akto nuostatai, nebeprivalo tirti norminio administracinio akto teisėtumo kitų aukštesnės teisinės galios teisės aktų nuostatų atžvilgiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai bylose Nr. I1-4/2005, Nr. I1-2/2006, Nr. I444-6/2009, Nr. I552-23/2012, Nr. A502-2418/2013). Taigi, konstatavus Sprendimo prieštaravimą Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms ir nustačius, kad priimant Sprendimą buvo padaryti esminiai procedūros pažeidimai, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra būtina tirti ginčijamo akto atitiktį kitų pareiškėjo pareiškime nurodytų teisės aktų nuostatoms. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nepasisakys dėl Sprendimo atitikties Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1, 2 ir 3 dalims, 19 straipsnio 6 dalies 2 punktui, 21 straipsnio 1 daliai, 22 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 daliai, 13 straipsnio 4 daliai, 23 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-10-30 nutarimu Nr. 1096 patvirtintų Kultūrinių draustinių nuostatų 20.1, 20.2 papunkčiams, 21 punktui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

PareiškėjoVilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą tenkinti.
Pripažinti, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos 2016-10-04 sprendimas Nr. S1-232 „Dėl Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimo tvirtinimo“ prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 daliai ir 22 straipsnio 1 daliai.
Nustatyti, kad pripažintas neteisėtu Trakų rajono savivaldybės tarybos 2016-10-04 sprendimas Nr. S1-232 „Dėl Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimo tvirtinimo“ negali būti taikomas nuo įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo paskelbimo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registre dienos.
Įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paskelbti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registre.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai
Egidija Puzinskaitė
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Margarita Stambrauskaitė

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Naujausi įrašai

Video