Spalio 3 d. 16 val. valstybės ekspertė pristatys tyrimą, pradėtą paskelbus peticiją prieš statybas Vilniaus baroko ansambliuose

Spalio 3 d. 16 val. valstybės ekspertė pristatys tyrimą, pradėtą paskelbus peticiją prieš statybas Vilniaus baroko ansambliuose

Svarbi žinia tiems, kas pasirašė peticiją prieš statybas Vilniaus baroko ansambliuose: spalio 3 d. 16 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Konferencijų salėje (5 aukšte) Valstybinė kultūros paveldo komisija pristatys daugiau nei dvejus metus vykdyto tyrimo, pradėto reaguojant į peticiją, išvadas. Deja, visuomenei svarbių išvadų pristatymas ir diskusija, kaip jau įprasta, vyks darbo metu, tad dalyvauti galės tik tuo metu nedirbantys žmonės. Tačiau yra sudaryta galimybė tiesiogiai stebėti pristatymą „YouTube” kanale. Kol laukiame, trumpai primenu priešistorę.

Išvadų pristatymo transliaciją bus galima stebėti čia: https://youtu.be/F_TGedboXfk

Peticija buvo paskelbta internete 2020 m. gegužės 19 d., ją pasirašė 1109 žmonės. Nuoroda į peticiją: https://lietuvos.link/peticija-del-statybu-vilniaus-baroko-paminkluose/

Seimui 2020-09-24 nutarus patenkinti peticijos pasiūlymą inicijuoti teisės aktų pakeitimus, įtvirtinant konkretų draudimą nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektų teritorijose statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu, 2020-10-22 buvo įregistruotas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5324, draudžiantis statybas nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektų, paskelbtų kultūros paminklais, teritorijose.

Valstybinė kultūros paveldo komisija – Seimo, Prezidento ir Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais – pritarė peticijai prieš statybas baroko paminkluose, ją palaikė Seimo Peticijų komisijos posėdyje ir 2021 m. vasarį pateikė Seimo Kultūros komitetui, Aplinkos ir Kultūros ministerijoms bei Kultūros paveldo departamentui peticijos tikslus atitinkantį pasiūlymą dėl įstatymo projekto, už kurį balsavo dauguma šios komisijos narių.

Deja, Vyriausybė 2021-02-17 nutarimu pateikė tokius pasiūlymus dėl įstatymo projekto, kurie, užuot padėję apsaugoti vertingiausius paveldo objektus, galėjo turėti priešingų pasekmių – padėti užstatyti tuos objektus, kuriuose sovietmečiu buvo pristatyta siurblinių, sandėliukų, garažų, transformatorinių ir kt. (žr.: https://lietuvos.link/vyriausybes-pasiulymas-gali-itvirtinti-paveldui-prazutingas-tendencijas/).

Seimo Kultūros komitetas 2022-04-28 pritarė šiems Vyriausybės pasiūlymams ir įregistravo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 2, 60, 66 straipsnių ir V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5324(2), kurį priėmus būtų sudarytos sąlygos kultūros paminklų ir kitų paveldo objektų teritorijose esančius sovietinius svetimkūnius rekonstruoti į daugiabučius ir viešbučius, taip dar labiau įtvirtinant paveldui pražūtingą tendenciją, kurios vienas ryškiausių pavyzdžių – Misionierių ansamblyje pastatyti daugiabučiai namai.

Todėl paveldo išsaugojimu suinteresuoti piliečiai 2021-05-05 surengė protestą – paveldo laidotuves su varžytynių elementais (žr: paaiškinimas apie protesto priežastis; protesto nuotraukos ir vaizdo įrašai; Seimo Kultūros komitetui išsiųstas protesto organizatorių raštas).

Paveldo srityje dirbančių profesionalų bendruomenės taip pat perspėjo dėl galimų neigiamų Vyriausybės pasiūlymų bei Seimo Kultūros komiteto įregistruoto įstatymo projekto pasekmių, prašydamos priimti pirminį įstatymo projektą.

Tarptautinės paminklų ir vietovių tarybos akredituotas nacionalinis komitetas ICOMOS Lietuva nurodė, kad priėmus Vyriausybės pasiūlymus „būtų įteisintos ir net išplėstos žalojimo galimybės, nes, pavyzdžiui, būtų leista destruktyvius sovietmečio svetimkūnius nežabotai rekonstruoti į didesnius statinius”.

Lietuvos dailės istorikų draugija nurodė, kad Vyriausybės pasiūlyta įstatymo formuluotė „niekaip neužkardytų naujų statybų urbanizuotose teritorijose, tokiose kaip miestų senamiesčiai, kurių urbanistines struktūras paprastai sudaro įvairios vertės statiniai“ – nors būtent senamiesčiuose, įskaitant UNESCO Pasaulio paveldo objektą Vilniaus senamiestį, vyksta drastiškiausias paveldo naikinimas.

Lietuvos Restauratorių asociacija rašė: „Lietuvos Restauratorių asociacija, remdamasi 1964 m. ICOMOS Venecijos chartija, pasisako už kultūros paminklų išsaugojimą, neatsiejant jų nuo teritorijos, kuriose šie paminklai ir buvo sukurti. Restauratorių praktika rodo, kad didžiausią žalą kultūros paminklams daro beatodairiškas utilitarinių funkcijų tenkinimas pačiuose paminkluose ir jų teritorijose. Įkalta vinis tapytoje freskoje skelbimų lentai kabinti šiuo atveju niekuo nesiskiria nuo garažų ar kitų menkaverčių pastatų istorinių kompleksų teritorijose. Tai svetimkūniai, kuriuos restauratoriai privalo pašalinti, o bet koks kitas svetimkūnio įterpimas į kultūros paminklą yra vertinamas kaip paminklo žalojimo aktas, net jei toks žalojimas ir grindžiamas reikalinga funkcija ar konjunktūrine rinkos situacija. Todėl sukurta įstatymiška galimybė tokiems svetimkūniams atsirasti turėtų būti vertinama kaip Lietuvos atsisakymas remtis ICOMOS ir UNESCO kultūros paveldo išsaugojimo principais, ir turėtų būti įvertinta platesniame tarptautiniame ekspertų rate. Lietuvos Restauratorių Asociacija pasisako prieš tokių „galimybių“ sukūrimą Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose“.

Taigi, susiklostė tokia padėtis, kad atsižvelgiant į Vyriausybės pasiūlymus Seimo Kultūros komiteto parengtas įstatymo projektas paneigė esminį peticijos, kurią patenkinus šis projektas buvo inicijuotas, tikslą – apsaugoti vertingiausius paveldo ansamblius nuo tokių drastiškų invazijų, kaip Misionierių ansamblyje pastatyti daugiabučiai.

Visuomenininkams ir paveldo profesionalams pareiškus protestą, Seimo Kultūros komitetas 2021-05-12 posėdyje nepriėmė sprendimo dėl šio projekto ir procesas buvo sustabdytas.

Peticijoje buvo pateiktas ir prašymas ekspertiniu lygiu įvertinti statybų Vilniaus baroko paminkluose atvejus. Šis vertinimas, kurio rezultatai bus pristatyti 2022-10-03, truko dvejus metus.

2020-06-12 raštu Valstybinė kultūros paveldo komisija informavo, kad susipažino su 2020-05-26 gautu „kreipimusi inicijuoti tyrimą, ekspertinį vertinimą, teisės aktų pakeitimus ir suteikti išsamią informaciją dėl valstybės saugomo Vilniaus misionierių vienuolyno statinių ansamblio (u. k. 761, toliau – Misionierių ansamblis) teritorijoje įgyvendinamų statybų ir valstybės saugomo Vilniaus Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, dominikonų vienuolyno ansamblio ir Šv. Jokūbo ligoninės statinių komplekso (u. k. 1073, toliau – Dominikonų ansamblis) teritorijoje numatomų statybų”. Komisija nurodė, kad „nuo 2016 m. nuosekliai analizuoja anksčiau minėtų kultūros paveldo objektų ir jų teritorijoje įgyvendinamų bei numatomų statybų atvejus” ir pateikė dokumentus, kurie „įrodo, kad Paveldo komisija laikosi nuoseklios pozicijos dėl Misionierių ansamblyje vykdomų statybų ir Dominikonų ansamblyje numatomų statybų”. Taip pat Komisija informavo, kad „planuoja atlikti minėtų dviejų statybų atvejų tyrimą, siekiant konstatuoti sistemines problemas, susijusias su statybomis istorinių ansamblių teritorijose. Atliktą tyrimą Paveldo komisija planuoja paviešinti platesnei visuomenės daliai”.

Valstybinės kultūros paveldo kvietimas į 2022-10-03 išvadų pristatymą ir diskusiją:

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Naujausi įrašai

Video