Seimo Kultūros komitetas gegužės 12 d. spręs, ar leisti paversti statybvietėmis vertingiausių Lietuvos kultūros paveldo objektų teritorijas

Seimo Kultūros komitetas gegužės 12 d. spręs, ar leisti paversti statybvietėmis vertingiausių Lietuvos kultūros paveldo objektų teritorijas

Seimo Kultūros komitetas gegužės 12 d. posėdyje svarstys pasiūlymus dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5324(2), sulaukusio ekspertų ir paveldo išsaugojimu suinteresuotos visuomenės kritikos bei protesto. Tikimės, kad šįkart komitetas balsuos už paveldo išsaugojimą, o ne užstatymą daugiabučiais ir viešbučiais, todėl kreipėmės į jo narius, prašydami pritarti Seimo narių Andriaus Navicko ir Roberto Šarknicko įregistruotiems pasiūlymams, bet nepritarti Kęstučio Vilkausko pasiūlymui, galinčiam turėti paveldui ypač neigiamų pasekmių.

Skelbiame šiandien Seimo Kultūros komiteto nariams išsiųsto rašto tekstą:                                                                                  

DĖL SEIMO KULTŪROS KOMITETO 2021-05-12 POSĖDYJE NUMATYTŲ SVARSTYTI PASIŪLYMŲ SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-2166 2, 60, 66 STRAIPSNIŲ IR V SKYRIAUS ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI NR. XIIIP-5324(2)

Gerbiami Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto nariai,

dar kartą kreipiamės į Jus dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 2, 60, 66 straipsnių ir V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5324(2) (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-5324(2)), kurį priėmus būtų sudarytos sąlygos kultūros paminklų ir kitų paveldo objektų teritorijose esančius sovietinius garažus, siurblines, transformatorines ir kt. svetimkūnius rekonstruoti į daugiabučius ir viešbučius, taip dar labiau įtvirtinant paveldui pražūtingą tendenciją, kurios vienas ryškiausių pavyzdžių – Misionierių ansamblyje pastatyti daugiabučiai namai. Siekdami atkreipti dėmesį į vertingiausiems Lietuvos kultūros paveldo objektams iškilusią grėsmę, mes kartu su kitomis 5 nevyriausybinėmis organizacijomis kreipėmės į Jus š. m. gegužės 3 d. raštu[1], o gegužės 5 d. surengėme paveldo laidotuves-varžytynes – protesto akciją, sulaukusią visuomenės dėmesio ir paveldosaugos profesionalų palaikymo[2].

Jeigu, nepaisant ekspertų ir paveldo išsaugojimu suinteresuotos visuomenės pateiktų argumentų, Įstatymo projektas Nr. XIIIP-5324(2) būtų priimtas be pataisų, deramai užtikrinančių kultūros paveldo apsaugą, atsiribosime nuo šio projekto, kad jis nebūtų siejamas su Seimo 2020 m. rugsėjo 29 d. posėdyje patenkinta peticija prieš statybas baroko paminkluose, nes Seimo Kultūros komiteto įregistruota projekto redakcija paneigia tikslą, dėl kurio teikta peticija – užuot apsaugojus vertingiausius Lietuvos paveldo objektus, gali būti galutinai įtvirtinta tendencija, kai jų teritorijos užstatomos unikalias vertybes sumenkinančiais ar visai užgožiančiais naujais statiniais.

Turėdami vilties, kad klaidą, padarytą įregistruojant Įstatymo projektą Nr. XIIIP-5324(2), galima ištaisyti tinkamai atsižvelgiant į š. m. gegužės 7 d. jam pateiktus pasiūlymus, kviečiame Jus:

1.      Pritarti Seimo narių Andriaus Navicko ir Roberto Šarknicko įregistruotiems pasiūlymams papildyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnį nuostatomis, kurios, mūsų vertinimu, padėtų išsaugoti kultūros paveldą ateities kartoms: „7. Nacionalinio ir regioninio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektų teritorijose draudžiama: 1) statyti statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų eksponavimu, apsauga ar tvarkymu, kaip tai nustatyta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje; 2) rekonstruoti esamus statinius, jei tai nesusiję su kultūros paveldo objektų apsauga, kaip tai nustatyta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje; 3) mažinti kultūros paveldo objekto teritorijos ribas, išskyrus, kai tyrimų metu naujai nustatoma kultūros paveldo objekto reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių (kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožų, vertingų etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu) istorinę raidą patvirtinantys faktai“. Manytume, kad šios nuostatos suformuluotos tinkamai įvertinus argumentus, pateiktus ekspertų (valstybės ekspertės Valstybinės kultūros paveldo komisijos, Tarptautinės paminklų ir vietovių tarybos akredituoto nacionalinio komiteto ICOMOS Lietuva, Lietuvos dailės istorikų draugijos, Kultūros paveldo centro, Lietuvos restauratorių asociacijos, Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungos) ir paveldo išsaugojimu suinteresuotų visuomeninių organizacijų (asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“, Klaipėdos miestiečių draugijos, Vilniaus bendruomenių asociacijos, visuomeninės organizacijos Vilniaus Žvėryno bendruomenė ir Vilniaus Senamiesčio Bendruomenės Asociacijos) raštuose.

2.      nepritarti Seimo nario Kęstučio Vilkausko įregistruotam pasiūlymui, kuris ydingas keliais požiūriais. Pirmiausia, šio pasiūlymo nuostata, kad draudžiama „rekonstruoti ar statyti naujus statinius Kultūros vertybių registre neregistruotų pastatų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vietoje, viršijant bendrą buvusių nugriautų pastatų tūrį (paryškinta mūsų) gali turėti ypač neigiamų pasekmių tiems paveldo objektams, kurių teritorijose yra daug svetimkūnių (pvz., Verkių, Lentvario dvarų sodybos, kt.), nes juos nugriovus būtų galima statyti tokio tūrio pastatą, koks išeitų sudėjus visų svetimkūnių tūrius. Antra, pagal šį pasiūlymą, kaip ir pagal Seimo Kultūros komiteto įregistruotą Įstatymo projektą Nr. XIIIP-5324(2), draudimas statyti naujus statinius būtų taikomas tik kultūros paminklų teritorijose, nors nemažai tokios pačios vertės nacionalinio reikšmingumo lygmens paveldo objektų nėra paskelbti kultūros paminklais, pvz.: Vilniaus misionierių vienuolyno statinių ansamblis (Kultūros vertybių registre unikalus kodas 761), Vilniaus vizičių vienuolyno statinių ansamblis (un. k. 1089), Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios ir benediktinių vienuolyno statinių kompleksas (un. k. 823), Trakų Vokės dvaro sodyba (un. k. 923), kiti. Primename Seimo, Prezidento ir Vyriausybės ekspertės ir patarėjos valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais Valstybinės kultūros paveldo komisijos poziciją šiuo klausimu: „Paveldo komisijos nuomone, būtina išplėsti kultūros paveldo objektų, kurių teritorijose draudžiama statyti naujus statinius, nesusijusius su kultūros paveldo objektų apsauga, kaip tai numatyta NKPAĮ 4 straipsnio 1 dalyje, t. y. apskaita, skelbimu saugomu, saugojimu-tvarkyba ir naudojimu, pažinimu, jo sklaida, atgaivinimu (reabilitacija), ratą, neapsiribojant vien tik kultūros paminklais. Nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektai yra ir paskelbti valstybės saugomais, ir registriniai, tačiau jų vertės dažnai yra tapačios, tad išskiriant tik kultūros paminklų teritorijas, būtų labai susiaurinta šios siūlomos teisės normos galiojimo kultūros paveldo objektų teritorijoms apimtis. Ryškiausias paskutinių metų pavyzdys – naujų statinių statyba nacionalinio reikšmingumo lygmens valstybės saugomo (ne kultūros paminklo) Vilniaus misionierių vienuolyno statinių ansamblio aplinkoje.“[3]

3.      Priimant sprendimus prašome įvertinti analitinę medžiagą, pateiktą pasiūlymuose dėl Įstatymo projekto Nr. XIIIP-5324(2), kuriuos š. m. gegužės 7 d. visiems Seimo nariams išsiuntė Tarptautinės paminklų ir vietovių tarybos akredituotas nacionalinis komitetas ICOMOS Lietuva[4]. Primename dalį šio komiteto pateiktų argumentų:

„Teisėkūros pagrindų įstatymo įtvirtintas sistemiškumo principas reiškia, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje.

Vertinant NKPAĮ sistemiškai, kaip vieningą teisės aktą, įstatymo projekte XIIIP-5324(2) siūlomi Nr. XIII-2166 60 straipsnio papildymai – 60 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 3 dalies 5 punktu ir 5 dalies 3 punktu – iš esmės prieštarauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui, būtent pažeidžia kultūros paveldo objekto teritorijos neatsiejamumo nuo kultūros paveldo objekto principą:

1. Pamatinis šiuolaikinės paveldo apsaugos principų yra paveldo objekto saugojimas drauge su jo kontekstu. Principą nustatė dar 1994 m. Venecijos chartija: „Paminklo konservavimas reiškia ir atitinkančio jo mastelį konteksto išsaugojimą. Visur, kur tik yra  išlikęs  tradicinis  kontekstas,  jis  turi  būti  išsaugotas,  o  visa  nauja  statyba,  visi griovimai ir pakeitimai, kurie galėtų paveikti tūrių ir spalvų santykius, turi būti uždrausti“ (6 straipsnis). Šią nuostatą nuosekliai įteisino iš esmės visi pagrindiniai tarptautiniai paveldo apsaugos teisės aktai – UNESCO ir Europos Tarybos konvencijos bei rekomendacijos, ICOMOS chartijos, pvz., minėtą Venecijos chartijos principą detalizuojanti 2005 m. Ksiano deklaracija dėl paveldo struktūrų, vietų bei vietovių ir teritorijų apsupties konservavimo: „Paveldo  struktūros,  vietos  ar  vietovės  arba  teritorijos  apsuptis  apibrėžiama  kaip artimiausia  ir  platesnė  aplinka,  kuri  yra  šios  struktūros,  vietos  ar  vietovės  arba teritorijos kultūrinės reikšmės ir išskirtinio charakterio dalis arba juos papildo. Apsuptis apima ne vien fizinius ir regimuosius aspektus, bet ir sąveiką su gamtine aplinka, taip pat kūrusius ir formavusius šią erdvę praeities arba dabarties socialinių arba dvasinių praktikų, papročių, tradicinių žinių, naudojimo arba veiklos ir kitų nematerialiojo kultūros paveldo pavidalų  bei  raiškos  aspektus  ir  dabartinį  dinamišką  kultūrinį, socialinį  bei ekonominį kontekstą“.  

2. Šį visuotinai pripažįstamą kultūros paveldo objektų, ypač statinių, vietų ir pan., saugojimo drauge su jų aplinka principą nuosekliai įteisina NKPAĮ:

NKPAĮ 9 straipsnio 9 dalies 2 punktas nustato, kad į Kultūros vertybių registrą įrašomi šie kiekvienos registruojamos vertybės duomenys: vertinimo tarybos aktu (aktais) nustatytos vertingosios savybės ir kartu su vertybe saugotinos teritorijos ribos.

NKPAĮ 11 str. 1 d. nustato, kad kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama.

NKPAĮ 11 str. 6 d. 1 ir 2 p. nustato, kad saugomam objektui ar vietovei nustatoma žmogaus veiklos neigiamą poveikį švelninanti tarpinė apsaugos zona, kuri turi apsaugos ir naudojimo režimo pozonius: 1) apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį – už kultūros paveldo objekto teritorijos esančius žemės sklypus ar jų dalis su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, taip pat miško ir vandens plotus, kuriems taikomi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje veiklą, galinčią fiziškai pakenkti kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms; 2) vizualinės apsaugos pozonį – už kultūros paveldo objekto teritorijos ar apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio esančius žemės sklypus ar jų dalis su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, kuriems taikomi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje veiklą, galinčią trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą.

3. Kultūros paveldo objekto teritorija, kuri yra neatsiejama nuo kultūros paveldo objekto (statinio, archeologinės vertybės ir kt.), yra jo dalis ir tiesiogiai su juo liečiasi, yra arčiausiai to kultūros paveldo objekto, o apsaugos zonos išsidėsto jau už šios teritorijos. Akivaizdu, kad, jeigu už paveldo objekto teritorijos (apsaugos zonose) yra draudžiama veikla, kuri daro žalą paveldo objektui, tai tokia pat veikla dar labiau turėtų būti draudžiama objekto teritorijoje, kuri yra paties paveldo objekto dalis, o dėl savo teritorijos tiesioginio artumo objektui statybinė veikla darys paveldo objektui dar didesnį neigiamą poveikį. Būtent tokiam neigiamam poveikiui galimybes sudarys XIIIP-5324(2) pasiūlytas keitimas.

4. Pažymėtina ir tai, kad minėtos NKPAĮ nuostatos dėl atitinkamos veiklos draudimo apsaugos zonose yra taikomos kiekvienam paveldo objektui, nesvarbu jo reikšmingumo lygmuo. Bendrajam protingumo principui prieštarautų nuostata, kad poveikis, kurias bet kuriam paveldo objektui daro naujų statybų veikla jo apsaugos zonoje, neegzistuos beveik visų kultūros paveldo objektų teritorijose.

5. Jeigu, kaip siūlo XIIIP-5324(2) projektas, naujus statinius būtų draudžiama statyti tik kultūros paminklų teritorijose, ir tik tose, kuriose visai nėra pastatų arba yra tik Kultūros vertybių registre registruoti pastatai ir jiems eksploatuoti reikalingi pagalbiniai ūkio paskirties pastatai, bet kurio paminklo, ir bet kurio kito paveldo objekto, įskaitant nacionalinio reikšmingumo, pvz., bažnyčios (kuri pati yra pastatas) teritorijoje būtų leidžiama pradėti naujas statybas. Absoliučioje daugumoje architektūros paveldo objektų, kurie yra naudojami įvairioms paskirtims, o ne vien saugomi bei eksponuojami kaip griuvėsiai) esama įvairių vėlesniais laikais, ypač sovietiniais, pastatytų ūkinės ar kitos paskirties statinių, galėtų tapti priežastimi pradėti naujas statybas. Įstatymo projekto XIIIP-5324(2) redakcija, sudaranti sąlygas statyti naujus statinius tų paminklų teritorijose, kuriose yra sovietinių svetimkūnių, akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui, nes atveria neigiamo poveikio galimybes.“

Pagarbiai

Asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ valdybos pirmininkė Rasa Kalinauskaitė

[1] Prieiga internete: https://lietuvos.link/wp-content/uploads/2021/05/pasirasytas-2021-05-03kreipimasis-del-Seimo-Kulturos-komiteto-iregistruoto-istatymo-projekto-ydingumo.pdf
[2] Žr. LRT televizijos laidos „Panorama“ reportažą su Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkės dr. Vaidutės Ščiglienės, dr. Irenos Vaišvilaitės ir Seimo Kultūros komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio pasisakymais (nuo 27 min. 20 s): https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000150848/panorama-sam-zada-kad-masine-vakcinacija-prasides-anksciau-nei-planuota-tikslia-data-paskelbs-rytoj; žurnalistės Austėjos Mikuckytės-Mateikienės straipsnis lrt.lt: https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1401564/protestuotojai-laidojo-pavelda-nes-sis-pavirs-statybvietemis-politikai-tikina-tokio-tikslo-nebuvo
[3] Žr. Valstybinės kultūros paveldo komisijos raštą Seimo Kultūros komitetui, Kultūros ir Aplinkos ministerijoms, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, prieiga internete: https://lietuvos.link/wp-content/uploads/2021/04/Valstybin%C4%97s-kult%C5%ABros-paveldo-komisijos-ra%C5%A1tas.pdf
[4] Prieiga internete: https://lietuvos.link/wp-content/uploads/2021/05/2021-05-07-ICOMOS-Lietuva-Seimo-nariams-issiusti-pasiulymai-del-projekto-Nr.-XIIIP-53242-1.pdf

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Naujausi įrašai

Video