Kreipiamės į politikus, tarnautojus ir ekspertus dėl jau baigiamų statybų Misionierių ansamblyje ir dar tik planuojamų – Lukiškių dominikonų komplekse, nes tam tikra prasme tautos išsaugo savo paveldo tiek, kiek jo nusipelno – kiek sugeba įvertinti joms tekusį palikimą, užtikrinti jo apsaugą ir ginti, jei kyla sunaikinimo grėsmė.

Peticijos tekstą, kurį kviečiame pasirašyti, rasite po nuotraukomis (spauskite ant nuotraukos, norėdami peržiūrėti galeriją):

PASTABA: Žinodami, kad įstatymai negina Lietuvos Respublikos piliečių nuo persekiojimo teismuose už nuomonę apie kultūros paveldo apsaugą, vis dėlto atkreipiame dėmesį, kad šiame kreipimesi yra pateikta jam pritarusių piliečių nuomonė ir vertinimas. 

Peticija dėl statybų Vilniaus baroko paminkluose

Nauja informacija: gegužės 25 d. šis kreipimasis jau išsiųstas adresatams, kai gausime atsakymus, paskelbsime.

Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
Lietuvos Respublikos kultūros ministrui Mindaugui Kvietkauskui
Kultūros paveldo departamento direktoriui Vidmantui Bezarui
Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui
Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijai
Lietuvos Respublikos Seimo nariams
Valstybinei kultūros paveldo komisijai
„ICOMOS Lietuva“, Tarptautinės paminklų ir vietovių tarybos ICOMOS akredituotam nacionaliniam komitetui Lietuvos Respublikoje

KREIPIMASIS[1] DĖL STATYBŲ VILNIAUS BAROKO PAMINKLUOSE

2020 m. gegužės 19 d.

Kiekviena kultūrinė bendruomenė yra laisva apsispręsti, kaip elgtis su savo paveldu – pavyzdžiui, ar leisti vieną iškiliausių Vilniaus baroko šedevrų užstatyti daugiabučiais, o prie kito baroko ansamblio, Lietuvos sostinės istorinei tapatybei ypač svarbiame komplekse, kur rengiamasi statyti viešbutį, iškasti žmonių palaikus iš dalies XVI–XVII amžiaus kapinių, ar tokios barbarybės neleisti. Šia prasme tautos išsaugo paveldo tiek, kiek jo nusipelno – kiek sugeba įvertinti joms tekusį palikimą, užtikrinti jo apsaugą ir ginti, jei kyla sunaikinimo grėsmė. Kaip ir valdžią turime tokią, kokios nusipelnome, nes patys ją išsirenkame ir turime pilietinio protesto teisę, jei manome, kad ji nevykdo patikėtų pareigų ir kuria orvelišką melo sistemą, kurioje du ir du yra penki.

Todėl kreipiamės į Jus primindami, kad Lietuvos piliečių 1992 m. spalio 25 d. referendume priimtos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnyje yra įtvirtintas mūsų valstybės įsipareigojimas rūpintis Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga, o Jūs esate už tai atsakingi politikai, tarnautojai ir ekspertai – ši atsakomybė ne tik kyla iš moralinio įsipareigojimo, bet ir yra nustatyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 bei 7 straipsniuose.

Taip pat primename, kad Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pirmajame skirsnyje kultūros paveldas yra nurodytas kaip vienas iš pagrindinių nacionalinio saugumo objektų.

Šiuo metu dviejų nacionalinės reikšmės kultūros paveldo kompleksų, formuojančių estetinę ir istorinę Lietuvos sostinės Vilniaus tapatybę, teritorijose yra baigiami arba suplanuoti statyti su šiais paminklais niekaip nesusiję ir, mūsų manymu, paveldo vertybes žalojantys ar sumenkinantys, istorinį miestovaizdį darkantys naujadarai, kuriuos pagimdė valstybės ir savivaldos lygmens politikų, tarnautojų bei ekspertų veiksmai ir sprendimai, sudarę sąlygas kultūros paveldo sąskaita tenkinti privatų interesą.

Jau beveik pastatyti daugiabučiai namai Vilniaus misionierių vienuolyno statinių ansamblio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 761), kurio svarba pažymėta 1994 m. įrašant Vilnius istorinį centrą į Pasaulio paveldo sąrašą[2], teritorijoje, buvusio šio vienuolyno sodo vietoje, kuri Kultūros vertybių registre nurodyta kaip vertingoji ansamblio savybė.

Manome, kad pastačius šiuos namus yra padaryta didelė ir nesunkiai įrodoma žala kultūros paveldui – ją iliustruoja vaizdai, kuriuos šiandien matome iš vilniečių ir sostinės svečių ypač dažnai lankomų Vilniaus senamiesčio vietų, garsėjančių nuostabiomis panoramomis.

Žiūrint nuo apžvalgos aikštelės, įrengtos ant Vilniaus gynybinės sienos bastėjos, ir pėsčiųjų tako, kuris pro bastėją, Misionierių ansamblį ir buvusius vienuolyno sodus leidžiasi Išganytojo kalvos šlaitu žemyn link Užupio, akivaizdu, kad daugiabučiai iš dalies užstojo ir savo tūriais sumenkino Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčią (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 27327) bei vienuolyno namą (unikalus kodas 27328) – Misionierių ansambliui priklausančius valstybės saugomus nacionalinės reikšmės paveldo objektus.

Be to, žvelgiant nuo bastėjos ir pėsčiųjų tako, jie smarkiai, o iš kai kurių apžvalgos taškų beveik visiškai užstojo Vilniaus vizičių vienuolyno statinių ansamblio Švč. Jėzaus Širdies bažnyčią (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 28120), kuri anksčiau buvo puikiai matoma už Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios.

Einant nuo Šv. Onos ir Šventųjų Pranciškaus Asyžiečio ir Bernardino Sieniečio bažnyčių pro Adomo Mickevičiaus paminklą ir žvelgiant aukštyn į Išganytojo kalvą, naujieji pastatai agresyviai įsirėžia į erdvę virš šlaito, užimdami istorinę sodo vietą ir suardydami XVIII amžiuje suformuotą Išganytojo kalvos kraštovaizdį, kurį apibūdindama straipsnyje „Paukštis nukapotu sparnu: Misionierių ansamblio likimas“ kultūros paveldo tyrinėtoja, ICOMOS narė Jūratė Markevičienė nurodė, kad jo „banguojantį siluetą sudaro trys vertikalūs barokinių statinių pliūpsniai su horizontaliais sodų intarpais: rytuose Vizičių bažnyčios bei vienuolyno kompleksas, centre – Misionierių, vakaruose – Gailestingųjų seserų (šaričių) Vaikelio Jėzaus namai <...> Šis bažnyčiomis vilnijantis Senamiesčio pietų ir vakarų siluetas – viena unikaliausių Senamiesčio kraštovaizdžio savybių.“[3]

Pridedame nuotraukas, kuriose galite pamatyti šią destrukciją.

Dėl neigiamo daugiabučių poveikio kraštovaizdžiui visuomenė ne tik patiria moralinę žalą, bet ir gali turėti materialinių nuostolių, nes Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu parengtame Misionierių sodų sutvarkymo projekte atvirai deklaruotas poreikis paslėpti šiuos statinius želdynais – „Ant Misionierių kalvos tvarkomos teritorijos perimetru projektuojamos naujų medžių kompozicijos siekiant pridengti kylančius pastatus“[4].

Manome, kad statant daugiabučius Misionierių ansamblio teritorijoje buvo pažeista Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcijų, galiojusių iki 2019 m. gruodžio 31 d., 19 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, draudžianti viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto teritorijoje ir apsaugos zonoje "statyti statinius, kurie aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų kultūros paveldo objektą ar objektus arba trukdytų juos apžvelgti", nes žiūrint iš aukščiau nurodytų apžvalgos taškų daugiabučiai trukdo apžvelgti ir nustelbia Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčią, Misionierių ansamblio vienuolyno namą ir Švč. Jėzaus Širdies bažnyčią.

Be to, nesuprantame, kaip šių statybų faktą galima suderinti su imperatyviu draudimu kultūros paveldo objektų teritorijose "statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu", kuris buvo aiškiai įtvirtintas iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusios Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo redakcijos 11 straipsnyje.

Taip pat manome, kad šie pastatai sumenkino bent vieną iš šešių Vilniaus senamiesčio, kaip urbanistinio ir architektūros ansamblio, vertę nusakančių savybių, apibrėžtų Vilniaus istorinio centro nominacinėje byloje, įrašant jį į Pasaulio paveldo sąrašą: kaip vertinga senamiesčio savybė šioje byloje nurodytas "senų ir unikalių statinių (objektų) tankumas, jų ansamblių bei meno kūrinių tarpusavio sąveika", o Vizitiečių – Misionierių bažnyčių grupė išskirta kaip viena iš šešių istorijos požiūriu pagrindinių pastatų ir jų kompleksų grupių. Tačiau šiandien vizualinis šių kompleksų ryšys yra suardytas – žiūrėdami iš aukščiau paminėtų apžvalgos taškų šalia Misionierių bažnyčios galime pamatyti jau tik menką Vizičių ansamblio Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios fragmentą, kyšantį iš už daugiabučių.

Kadangi už paveldo apsaugą atsakingi politikai ir pareigūnai iki šiol viešai neįvertino akivaizdaus neigiamo poveikio, kurį per amžius susiklosčiusiam kraštovaizdžiui padarė Misionierių ansamblyje pastatyti daugiabučiai, o šios istorijos pamokos liko neišmoktos[5], netrukus ji gali pasikartoti ir su kitu nacionalinės svarbos kultūros paveldo paminklu – Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios, dominikonų vienuolyno ansamblio ir Šv. Jokūbo ligoninės statinių kompleksu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 1073; toliau – Lukiškių dominikonų kompleksas), kurio teritorijoje rengiamasi statyti naujus masyvius viešbučio pastatus ir požeminę 237 vietų automobilių aikštelę.

Nepaisydama to, kad šie planai yra sukėlę didelį visuomenės susidomėjimą, Vilniaus m. savivaldybė per koronaviruso pandemiją Vyriausybės paskelbto karantino metu surengė dėl projektinių pasiūlymų viešą susirinkimą, kuris vyko įstatymuose neapibrėžtu nuotoliniu būdu, atimant galimybę jame dalyvauti kompiuterių ir/ar interneto neturintiems žmonėms.

Galbūt galėtume pasidžiaugti, kad naujieji projektiniai pasiūlymai, pateikti surengus architektūrinį konkursą, yra geresni už senuosius, sukėlusius tikrą siaubą ir profesionalams, ir plačiajai visuomenei, tačiau manome, kad tokios svarbos kultūros paveldo objekte, koks yra Lukiškių dominikonų kompleksas, iš viso nedera statyti jokių naujų su paveldu niekaip nesusijusių, savo raiška jam visiškai svetimų ar juo labiau jį stelbiančių statinių.

Jau vien pats faktas, kad rengiamasi užstatyti dar vieno išskirtinio Vilniaus baroko komplekso teritoriją, rodo, kad nebėra saugomi net patys iškiliausi kultūros paminklai, o Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 3 dalies 1 punkte įrašyta nuostata, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo kultūros paveldo objekto teritorijoje, vietovėje draudžiama "naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumą bei jų vertingąsias savybes" – tuščia deklaracija. Juk yra visiškai akivaizdu, kad Lukiškių dominikonų komplekso teritorijoje planuojami masyvūs modernios architektūros viešbučio pastatai sunaikins šio komplekso autentiškumą.

Tokia pat tuščia deklaracija, kurios, panašu, niekas neketina paisyti – to paties įstatymo straipsnio 3 dalies 2a punkte įrašytas draudimas viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo kultūros paveldo objekto teritorijoje ir jų apsaugos zonose "statyti statinius, kurie dėl savo aukščio, apimties ar išraiškos būdo arba formos nustelbtų nekilnojamąsias kultūros vertybes arba trukdytų jas apžvelgti".

Nors naujus viešbučio pastatus planuojama statyti prie J. Tumo-Vaižganto gatvės, viešo susirinkimo medžiagoje[6] nebuvo pateikta vizualizacijų, ką matysime nuo greta šios gatvės, tiesiai priešais Lukiškių dominikonų kompleksą esančio Vašingtono skvero arba eidami nuo Lukiškių kalėjimo pusės Lukiškių gatve. Vizualizacija iš J. Tumo-Vaižganto gatvės pateikta taip, kad viešbutis matomas ne frontaliai, o tik iš galo. Galbūt todėl, kad pateikus vizualizaciją iš Vašingtono skvero pamatytume, kaip smarkiai iš šios pusės naujieji pastatai užstos Lukiškių dominikonų kompleksą.

Pridedame nuotraukas su dabartiniais vaizdais nuo šaligatvio prie Vašingtono skvero ir J. Tumo-Vaižganto gatvės sankryžų su Lukiškių ir Goštauto gatvėmis – manome, kad planuojami viešbučio pastatai užstos šiuos saugomo paveldo komplekso vaizdus.

Dar vienas sunkiai suvokiamas dalykas – kodėl buvo leista iškasti žmonių palaikus iš senųjų kapinių dalies, buvusios, kaip matyti iš dokumentų, prie Šv. Jokūbo ligoninės trečiojo pastato (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 30751). Istorinių tyrimų duomenimis, Smolensko kaštelionas Liutauras Chreptavičius Lukiškių priemiestyje šalia nuo XVI a. veikusių kapinių 1642 m. fundavo Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo dominikonų vienuolyną, kurio paskirtis – rūpintis lig tol neprižiūrimomis kapinėmis ir teikti sakramentus priemiesčio varguomenei[7].

Kultūros vertybių registre nurodyta, kad „senųjų XVI–XVII a. kapinių vieta“, „šventoriaus XVIII–XIX a. kapinių vieta“ ir XVI–XIX a. datuojami griautiniai žmonių kapai yra Lukiškių dominikonų komplekso vertingosios savybės. Ten pat parašyta, kad daug kapų buvo suardyti įvairių žemės darbų metu, o „65 nesuardyti ir daug suardytų kapų ištirta“, „XVI a. II p.–XVII a. I p. 65 palaidojimai išimti ir perduoti į VU Antropologijos katedrą tolimesniems tyrimams“.

Šie 65 žmonių palaikai, sprendžiant iš 2018 m. liepos 25 d. „taikomųjų mokslinių ardomųjų tyrimų išvadų pažymos Nr. 2“[8], buvo iškasti vykdant detaliuosius archeologinius tyrimus, pradėtus 2017 m. liepą, o pabaigtus 2018 m. gegužės 23 d. (leidimas išduotas 2017 m. liepos 14 d., Nr. LA-313; vėliau jo galiojimo laikas pratęstas iki 2018 m. birželio 1 d.). Pažymoje rašoma, kad pietrytinėje ir rytinėje sklypo dalyje buvo „aptikti XVI a. II p. – XVII a. I p palaidojimai. Iš viso aptikti 65 palaidojimai kurie išimti ir (perduoti į VU Antropologijos katedrą tolimesniems tyrimams) nustatyta buvusių palaidojimų vieta. Mirusieji laidoti aukštielninki, galvomis į vakarus, be įkapių. Dalis jų – mediniuose karstuose. Palaidojimų duobės kastos įžemyje.“ Šioje pažymoje pateiktame „buv. kapų plane“ didžioji dalis iškastų kapų yra pažymėta prie Šv. Jokūbo ligoninės trečiojo pastato (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 30751).

Manome, kad toks kiekis kapų, esančių vienoje vietoje, yra laikytinas kapinėmis ar jų dalimi, o jų iškasimas – kapų ir kapinių sunaikinimu. Veikiausiai tai ir buvo dalis istorikų minimų, nuo XVI a. čia veikusių kapinių, kurių priežiūrai įsteigtas Lukiškių dominikonų vienuolynas. Kaip buvo pasielgta su palaikais, ar po ištyrimo jie buvo perlaidoti – nežinome. Nors nuo archeologinių tyrimų pabaigos praėjo jau beveik dveji metai, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos šių metų sausį informavo, kad jų ataskaita dar nėra pateikta.[9]

Lietuvos Respublikos įstatymai saugo nuo naikinimo žmonių amžinojo poilsio vietas, taip pat ir neveikiančias kapines. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad "neveikiančių kapinių teritorijoms nustatoma pagrindinė konservacinė (saugojimo) žemės naudojimo paskirtis, kuri gali būti pakeista tik pripažinus kitokio visuomenės poreikio viršenybę ir perkėlus mirusiųjų palaikus", o Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 29 straipsnio 4 punktas nustato, kad yra draudžiama "panaikinti įstatymų nustatyta tvarka į Kultūros vertybių registrą įrašytus kapus ir kapines".

Tačiau šiuo atveju apsauga labiau primena makabrišką paradoksą: kapinės (ar jų dalis), kur buvo palaidoti 65 žmonės, iškastos, o kai iš jų nieko neliko – saugoma „vieta“. Manome, kad yra būtina išsiaiškinti, kodėl nebuvo užtikrinta kapinių apsauga nuo fizinio sunaikinimo, ir, jei reikia, taisyti teisės aktus, nes kyla grėsmė, kad archeologinių tyrimų metu gali būti sunaikintos ir kitų bažnyčių aplinkoje, šventoriuose esančios, bet formaliai neapskaitytos senos kapinės. Atkreipiame dėmesį, kad iki XVIII a. pab. Lietuvoje laikytasi tradicijos laidoti bažnyčių šventoriuose – tai buvo oficiali kapinių vieta.

Žinoma, kultūrinė bendruomenė gali nuspręsti, kad nebesaugo senųjų kapinių – tik jų „vietas“, kad palaikus traktuoja tik kaip tyrimų medžiagą, o viešbučius ir daugiabučius puošia iškiliausiais Vilniaus baroko kūriniais, tačiau tokie esminiai sprendimai turėtų būti priimti demokratiškai ir skaidriai, daugiau neimituojant kultūros paveldo apsaugos ir praeities kardinaliai išsižadėjusiai valstybei nebeleidžiant milijoninių lėšų butaforinei apsaugai.

Todėl prašome:

– inicijuoti / atlikti skaidrų ir kompetentingą ekspertinį vertinimą, kurio metu būtų nustatyta, kaip Vilniaus misionierių vienuolyno statinių ansamblio teritorijoje pastatyti daugiabučiai namai paveikė kultūrinį kraštovaizdį ir valstybės saugomus kultūros paveldo objektus, taip pat UNESCO Pasaulio paveldo objekto Vilniaus istorinio centro išskirtinę visuotinę vertę. Jeigu ekspertai patvirtins, kad padaryta žala – prašome nustatyti jos dydį ir imtis įstatymuose nustatytų veiksmų, kad ji būtų atlyginta, o taip pat patikslinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo registro duomenis informacija apie sunaikintas vertes.

– Inicijuoti / atlikti skaidrų ir kompetentingą ekspertinį vertinimą, kurio metu būtų nustatyta, kaip Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios, dominikonų vienuolyno ansamblio ir Šv. Jokūbo ligoninės statinių komplekse planuojami viešbučio pastatai paveiks šio komplekso autentiškumą, galimybes jį apžvelgti, saugomas šio komplekso ir Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 33653) vertybes.

– Inicijuoti tyrimą, kodėl nebuvo užtikrinta XVI-XVII amžiaus kapinių, surastų prie Šv. Jokūbo ligoninės trečiojo pastato, apsauga, ir, jei reikia, inicijuoti teisės aktų pataisas, kad visos istorinės kapinės būtų apsaugotos nuo sunaikinimo archeologinių tyrimų metu.

– Suteikti išsamią informaciją, kaip pasielgta su palaikais, iškastais iš XVI-XVII amžiaus kapinių, buvusių prie Šv. Jokūbo ligoninės trečiojo pastato.

– Inicijuoti teisės aktų pakeitimus, įtvirtinant konkretų draudimą nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektų teritorijose statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu. Primename, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusios Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo redakcijos 11 straipsnyje buvo įrašyta nuostata, draudžianti kultūros paveldo objektų teritorijose statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės iniciatyva pakeitus įstatymą ji buvo panaikinta. Manome, kad tokiu būdu buvo atvertas kelias vertingiausių kultūros paminklų užstatymui, todėl prašome nustatyti ir įvardinti, kas ir kokiais tikslais Lietuvos Respublikos Vyriausybėje inicijavo paveldui žalingą Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 11 straipsnio redakciją. Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos prašome pripažinti šį kreipimąsi peticija ir nagrinėti šiame jo punkte pateiktą prašymą dėl teisės aktų pakeitimo.

– Užtikrinti, kad atliekant 1 ir 2 prašymuose nurodytus vertinimus dalyvautų Valstybinė kultūros paveldo komisija, kuri yra Seimo, Prezidento ir Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo bei tobulinimo klausimais, ir asociacija „ICOMOS Lietuva“, kuri yra Tarptautinės paminklų ir vietovių tarybos ICOMOS akredituotas nacionalinis komitetas Lietuvos Respublikoje.

– Pateikti „Vilniaus miesto istorinės dalies vad. Naujamiesčiu (33653), Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblio (10730), Šv. Jokūbo ligoninės pastatų komplekso (30748) teritorijos, Vasario 16-osios g. 1, Vilniaus m. taikomųjų mokslinių ardomųjų tyrimų“ ataskaitą arba nurodyti, kur su ja galima susipažinti. Jei ataskaita dar nėra pateikta – informuoti, kokių veiksmų dėl to imtasi.

NB visiems šios peticijos skaitytojams: žinodami, kad įstatymai negina Lietuvos Respublikos piliečių nuo persekiojimo teismuose už nuomonę apie kultūros paveldo apsaugą, vis dėlto atkreipiame dėmesį, kad šiame kreipimesi yra pateikta jam pritarusių piliečių nuomonė ir vertinimas.

PRIDEDAMA:

1. Nuotraukos, iliustruojančios Misionierių ansamblyje pastatytų daugiabučių namų poveikį kultūriniam kraštovaizdžiui;
2. Dabartiniai Lukiškių dominikonų komplekso vaizdai nuo šaligatvio prie Vašingtono skvero ir J. Tumo-Vaižganto gatvės sankryžų su Lukiškių ir Goštauto gatvėmis – manome, kad naujieji viešbučio pastatai šiuos saugomo paveldo komplekso vaizdus užstos;
3. Interneto prieiga į 2019-10-17 piketo dalyvių rezoliuciją: https://lietuvos.link/del-vandalizmo-pries-kulturos-pavelda-protestave-visuomenininkai-paragino-kulturos-ministra-ginti-naikinamas-vertybes-ir-spresti-isisenejusias-paveldosaugos-problemas/;
4. Lietuvos Respublikos kultūros ministro M. Kvietkausko 2020-01-08 raštas Nr. S2-106, kuriuo atsakoma į 2019-10-17 piketo dalyvių rezoliuciją, kopija;
5. 2018-07-25 „Vilniaus miesto istorinės dalies vad. Naujamiesčiu (33653), Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblio (10730), Šv. Jokūbo ligoninės pastatų komplekso (30748) teritorijos, Vasario 16-osios g. 1, Vilniaus m. taikomųjų mokslinių ardomųjų tyrimų išvadų pažyma Nr. 2“, kopija;
6. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2020-01-14 raštas Nr. (1.29)2-100, kopija.

NUORODOS:

1. Žinodami, kad įstatymai negina Lietuvos Respublikos piliečių nuo persekiojimo teismuose už nuomonę apie kultūros paveldo apsaugą, vis dėlto atkreipiame dėmesį, kad šiame kreipimesi yra pateikta jam pritarusių piliečių nuomonė ir vertinimas. ↑

2. Žr.: https://www.unesco.lt/kultura/pasaulio-paveldas/pasaulio-paveldas-lietuvoje/vilniaus-istorinis-centras ↑

3. Interneto prieiga: https://www.pozicija.org/orveliskoji-paveldosauga-lietuvoje-arba-skaudus-misionieriu-ansamblio-likimas/ ↑

4. Interneto prieiga: https://vilnius.lt/lt/2019/01/23/vyjs-viesas-misionieriu-sodo-atnaujinimo-projekto-pristatymas/ ↑

5. Atsakydamas į 2019 m. spalio 17 d. prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos įvykusio piketo dalyvių rezoliuciją, už kultūros paveldo apsaugą atsakingas Lietuvos Respublikos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas 2020 m. sausio 8 d. rašte Nr. S2-106 atsisakė pateikti vertinimą, ar daugiabučių statybą Misionierių ansamblyje laiko tinkamu elgesiu su kultūros paveldu, o jei ne – nurodyti, kokios priežastys nulėmė netinkamą elgesį ir kas daroma, kad jos būtų pašalintos, savo atsisakymą argumentuodamas teiginiu, esą būtų nekorektiška vertinti šias statybas atsietai nuo teismų sprendimų dėl jų teisėtumo. Žr. priedus Nr. 3, 4. ↑

6. Interneto prieiga: https://vilnius.lt/lt/numatomo-statiniu-projektavimo-viesumas/visuomenes-informavimas-apie-numatoma-administracines-paskirties-pastatu-ir-viesbucio-paskirties-pastato-vasario-16-osios-g-1-vilniuje-projektavima-ir-rekonstravima/ ↑

7. Vytautas Jogėla, Elmantas Meilus, Virgilijus Pugačiauskas, Lukiškės: nuo priemiesčio iki centro (XV a. – XX a. pr.), Vilnius: Diemedžio leidykla, 2008, p. 29 ↑

8. Žr. priedą Nr. 5 ↑

9. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2020 m. sausio 14 d. rašte Nr. (1.29)2-100 rašoma: „Departamentui nėra pateikta šių tyrimų atskaita (leidimas atlikti archeologinius tyrimus Nr. LA-313 išduotas 2017-07-14). Archeologinių tyrimų ataskaitos pristatymo terminas tyrėjo prašymu buvo pratęstas iki 2018-12-31. Informacija apie nepristatytą ataskaitą yra pateikta Departamento Kontrolės skyriui, kuris spręs dėl administracinės teisės pažeidimo procedūrų pradėjimo tikslingumo“. Žr. priedą Nr. 6. ↑

**your signature**

1,015 parašai

Pasidalinkite peticija su savo draugais: