Paveldosaugos pornografija ar naujoji norma: renovuojamas sovietmečiu ant Lentvario rūmų prilipdytas antstatas

Paveldosaugos pornografija ar naujoji norma: renovuojamas sovietmečiu ant Lentvario rūmų prilipdytas antstatas

Sovietmečiu pritaikant Lentvario dvaro rūmus kilimų fabriko reikmėms 1957 m. tarp rizalitų buvo užstatytas trečias aukštas, iš esmės pakeičiant stogo kampą virš pagrindinio korpuso. Nors atlikus išsamius tyrimus, kuriems lėšų skyrė valstybė, buvo numatyta pašalinti šias deformacijas ir atkurti pirminį Lietuvoje unikalių rūmų vaizdą, šiandien vyksta visai kitokie darbai – autentišką rūmų pavidalą sudarkęs trečias aukštas paliekamas, tik sovietinės silikatinių plytų sienos keičiamos stiklinėmis. Kultūros paveldo departamentas nieko blogo nemato, o Valstybinė kultūros paveldo komisija, prieš kelis mėnesius pažadėjusi apžiūrėti veiksmą vietoje, iki šiol neranda laiko tai padaryti.

Dalinamės nuotraukomis ir keliais istoriniais vaizdais, o po jais rasite Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio raštus ir KPD bei Valstybinės kultūros paveldo komsijos atsakymus.

Šios nuotraukos darytos prieš kelias dienas:



Taip atrodė Lentvario dvaro rūmai iki 1957 metų deformacijos (vaizdas nuo parterio):

Lentvario dvaro rūmai iki 1957 metų deformacijos (vaizdas nuo parterio):

Lentvario dvaro rūmų 1957 metų deformacija (vaizdas nuo parterio):

Lentvario dvaro rūmų 1957 metų deformacija (vaizdas nuo ežero):

APLINKOS IR PAVELDO SAUGOJIMO SĄJŪDIS

Lietuvos Respublikos kultūros ministrei Lianai Ruokytei – Jonson

2018 – 10 – 02

DĖL LENTVARIO DVARO RŪMŲ RESTAURAVIMO

I. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (KPD) 2009 metais informavo (1), kad nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objekto – Lentvario dvaro sodybos (un. k. 15949) rūmų (un. k. 22202), vandens bokšto (un. k. 22210) bei parko (un. k. 22212) archeologiniams, architektūriniams, polichrominiams ir konstruktyviniams tyrimams atlikti iš valstybės biudžeto lėšų buvo skirta 101 196,00 litų suma.
KPD nurodė, kad šios viešosios lėšos privataus asmens (verslininko Laimučio Pinkevičiaus) valdomam objektui buvo skirtos “siekiant rasti daugybės sovietinių rekonstrukcijų metu paslėptus autentiškus vertingus elementus”.

II. Iš KPD kultūros paveldo registre pateikto šio departamento Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2017-02-07 akto Nr. KPD-RM-831/32 darytina prielaida, kad minėtos viešosios lėšos buvo skirtos taip pat ir už 2008 metais UAB “Senojo miesto architektai” architektės D. Fergiuson parengtos šios dokumentacijos apmokėjimą:
1) “Rūmų (G12K1) Klevų al. 48 Lentvaryje architektūriniai fotogrametriniai apmatavimai”;
2) “Rūmų (G12K1) Klevų al. 48 Lentvaryje restauravimas ir pritaikymas rezidencijai. Projektinių pasiūlymų užduotis”;
3) “Rūmų (G12K1) Klevų al. 48 Lentvaryje restauravimas ir pritaikymas. Projektiniai pasiūlymai. Sklypo planas”;
4) “Lentvario dvaro sodybos (G12K). Bokšto (G12K9) Lentvaryje restauravimas ir pritaikymas (rekonstravimas). Architektūriniai projektiniai pasiūlymai”;
5) “Rūmų (G12K1) Klevų al. 48 Lentvaryje restauravimas ir pritaikymas rezidencijai. XIX a. pab. istorizmo laikotarpio retrospekcija”.

III. KPD Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba aktu nustatė, kad Lentvario rūmų vertingosios savybės yra tiek stogo forma, tiek tūris. Jie buvo dalinai deformuoti 1957 m., realizuojant architektės D. Didvalienės pritaikymo kilimų fabrikui projektą, užstatant trečią aukštą tarp rizalitų (akto brėž. Nr. 4) ir iš esmės pakeičiant stogo kampą virš pagrindinio korpuso.
Kartu su KPD Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2017-02-07 aktu Nr. KPD-RM-831/3 pateikti Lentvario dvaro rūmų restauravimo ir pritaikymo rezidencijai retrospekcijos brėžiniai (akto brėž. Nr. 15, 16, 17 ir kt.) rodo, kad jau 2008 metais valstybės biudžeto lėšomis apmokėta dokumentacija numatytas nacionalinio reikšmės kultūros paveldo objekto – Lentvario dvaro rūmų pirminio vaizdo atkūrimas.

IV. Visuotinai pripažįstama, kad Lentvaris yra vienas vertingiausių žymaus prancūzų kraštovaizdžio architekto Edouard François André (1840-1911) sukurtų parkų, o buvę dvaro rūmai apskritai neturi analogų visoje Lietuvoje.
Visuomenei tebėra akivaizdu, kad dar 2008 m. KPD pagrįstai ir tikslingai skyrė lėšas Lentvario dvaro sodybos atgimimui, nes ši valstybės investicija buvo nukreipta į nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objekto atgaivinimą, nepaisant to, kad jis buvo privataus asmens nuosavybė.

V. 2016 metais Lentvario dvaro rūmus įsigijo kitas privatus asmuo – žinomas Kauno verslininkas, interneto projektų autorius, prodiuseris, buvęs grupės “Tipo grupė” narys U. Kiguolis.(3) Tuo pačiu jis perėmė visas nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objekto savininkui įstatymų tvarka numatytas kultūros paveldo saugojimo pareigas.

VI. 2018-03-20 Lietuvos ryto žurnalistė A. Srėbalienė straipsnyje “Lentvario dvarui – pinigų injekcija, bet muziejaus jame dar teks palaukti” (4) pranešė, kad Kultūros ministerija aštuoniems kultūros paveldo objektams paskirstė 2,38 mln. eurų ES struktūrinių fondų investicijų. Dalis jų atiteko ir U. Kiguolio bendrovei “Lentvario dvaras” pagal finansavimo priemonę “Aktualizuoti viešąjį ir privatų kultūros paveldą”.
Visuomenė buvo informuota, kad Lentvario dvaro rūmų projektui skirtas ES struktūrinių fondų finansavimas sudaro 673 tūkst. eurų, o bendra jo vertė siekia 1,5 mln. eurų.
Už šiuos pinigus “Lentvario dvaras” įsipareigojo sutvarkyti dalį rūmų fasado, pakeisti langus ir duris bei restauruoti stogą. Rūmų bokšte numatyta įrengti muziejų. Nurodyta, kad šiems darbams jau yra išduotas statybos leidimas ir parengta visa techninė dokumentacija.

VII. Minėto straipsnio autorė taip pat priminė, kad daugiausia žalos Lentvario dvarui “<...> buvo padaryta 1957 metais, kai restauruojant buvo sunaikinta nemenka dalis vertingųjų architektūrinių savybių. Tuo metu ant pagrindinio tūrio buvo užstatytas trečias aukštas, perplanuotos vidaus patalpos.”
Panašaus pobūdžio informaciją apie šio objekto atgaivinimą pateikė ir 2018-07-23 visuomeninio transliuotojo LRT naujienų tarnybos žurnalistė M. Petrulienė reportaže “U. Kiguolis: norėjosi, kad Lentvario dvaras būtų gyvas” (5). Visuomenė buvo informuota, kad pasikeitus savininkui ir toliau bus vykdomas objekto atgaivinimas. Reportaže perteiktas naujojo savininko U. Kiguolio pasiryžimas sekti Lentvario dvaro kūrėjų pėdsakais. Taip pat nurodyta, kad Lentvario dvaro rūmų restauracijos ir pritaikymo projektą parengė UAB “AA Valda” (vadovas A. Milkius), kuri autentiškų detalių ieškojo ir Lenkijoje.

VIII. Viešoji įstaiga CVPA savo internetinėje svetainėje patvirtina, kad UAB “Lentvario dvaras” skirtos viešos lėšos projektui “Lentvario dvaro rūmų atnaujinimas ir pritaikymas kultūrinėms reikmėms Nr. 05.4.1-CPVA-K-303-01-0016”. (6)
Informuojama, kad pagrindinė projekto problema yra nepatenkinama Lentvario dvaro rūmų pastato (u. k. 22202), esančio adresu Klevų al. 48, Lentvaryje, Trakų rajone, būklė bei neužtikrintas šio kultūros paveldo objekto prieinamumas visuomenei ir lankytojams.
Teigiama, kad siekiant išspręsti minėtą problemą bei pritaikyti pastatą kultūrinėms ir ekspozicinėms veikloms vykdyti “<...> projekto įgyvendinimo metu numatoma atlikti dalį Lentvario dvaro rūmų pastato tvarkomųjų paveldosaugos ir tvarkomųjų statybos darbų (sutvarkyti bokštą, viso pastato stogą, restauruoti dalį fasadų, atkurti langus ir lauko duris).”
Be kitų numatytų tikslų viešomis lėšomis siekiama sudaryti galimybę lankytojams “<...> iš išorės pasigrožėti visu pastatu bei jo atnaujintomis vertingosiomis savybėmis.” 

IX. Viešai žinoma, kad Lentvario dvaro sodybai yra parengtas ir galioja specialusis planas “Lentvario dvaro sodyba (Unikalus kodas: 159490) (7), kurį patvirtino Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2011-09-28 įsakymu Nr. ĮV-605 “Dėl Lentvario dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano patvirtinimo” (Žin., 2011, Nr. 121-5727).
Šiuo dokumentu Lentvario dvaro sodybos teritorijos daliai, kurioje stovi rūmai, yra nustatyti konkretūs reikalavimai, išdėstyti indeksų lentelėje:

Pagal šią indeksų lentelę Lentvario rūmams taikomas saugojimo režimas (“A”), o indeksas “a1” (reikalavimai saugomiems pastatams) nustato, kad rūmuose galimi “<…> tvarkybos darbai yra šie:
taikomieji ir ardomieji tyrimai;
avarijos grėsmės pašalinimo darbai;
remonto darbai;
konservavimo, restauravimo, atkūrimo darbai;
pritaikymo darbai;
šių darbų planavimas ir projektavimas”
Maža to, nurodoma, kad “Visi tvarkybos darbai vykdomi nepažeidžiant vertingųjų savybių ir kitų pagrindinių duomenų, fiksuotų Kultūros vertybių registre. Restauracijos darbai vykdomi remiantis tyrimų duomenimis, taikant senąsias tradicines medžiagų paruošimo, apdirbimo bei statybos technologijas”.

X. Deja, pradėjo aiškėti, kad nepaisant dar 2008 ir 2017 metais valstybės skirtų viešų lėšų išsamiems nacionalinės reikėmės kultūros paveldo objekto tyrimams ir projektavimui, taip pat viso pastato stogo (vienos iš vertingųjų savybių) sutvarkymui (tvarkomieji paveldosaugos ir tvarkomieji statybos darbai) Lentvario dvaro rūmuose tomis pačiomis viešomis lėšomis siekiama įtvirtinti 1957 metų destrukcijas.
2017-11-07 socialiniame tinkle facebook “Mano karta” paskyroje buvo publikuotas interviu su Lentvario rūmų savininku U. Kiguoliu. Pokalbio metu buvo demonstruojama Lentvario rūmams parengta nauja (?) “techninė dokumentacija”, numatanti palikti ir 1957 metais įrengtą deformacinį trečią aukštą, ir pakeisto kampo stogą. (8) Buvo paaiškinta, kad sovietinio laikotarpio silikatinės sienos bus nugriautos, tačiau vietoje jų bus įrengtos stiklinės, neva taip pristatant skirtingo laikotarpio statybas nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objekte.
Pažymėtina, kad apie minėtą projektą viešai nebuvo skelbta. Tačiau KPD nepateikė jokių paaiškinimų apie 2009 metais viešomis lėšomis finansuotų sprendinių pakeitimą 2017-aisias bei 101 196 litų sumą atitinkančios sumos eurais grąžinimą į valstybės biudžetą.

XI. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad 2017 metais buvo parengta ir suderinta Lentvario rūmų restauracijos ir pritaikymo dokumentacija, kuri numato sovietinės 1957 metų destrukcijos įtvirtinimą nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objekte. Nepaisant to, kad valstybė prieš dešimtmetį investavo viešąsias lėšas ir įtvirtino kitokius restauracijos darbus.
Maža to, darytina prielaida, kad sovietmečio destrukcija bus įtvirtinta, iš dalies finansuojant viešomis lėšomis pagal ES finansavimo priemonę “Aktualizuoti viešąjį ir privatų kultūros paveldą”.

Atsižvelgiant į tai, jog mes neturime galimybių atlikti: 1) KPD veiklos šiame objekte viešojo administravimo (naujos 2017 metų dokumentacijos rengimo ir derinimo) teisėtumo, 2) KPD 2008 metais skirtų lėšų privačiam asmeniui pagrįstumo teisėtumo bei 3) ES pagal finansavimo priemonės “Aktualizuoti viešąjį ir privatų kultūros paveldą” skirtų lėšų U. Kiguolio bendrovei “Lentvario dvarui” skyrimo pagrįstumo patikrinimo, prašome inicijuoti visų aplinkybių, susijusių su Lentvario dvaro rūmų restauracija 2008-2018 laikotarpiu patikrinimą.
Akivaizdu, kad šiuo metu įgyvendinamas projektas negali atitikti Kultūros ministro patvirtinto specialiojo plano sprendinių ir vertingųjų savybių bei kitų pagrindinių duomenų, fiksuotų Kultūros vertybių registre.

Žemiau pridedame tik kelias viešai skelbiamų duomenų kopijas.

Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio vardu,
Lina Leparskienė


Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011-09-28 įsakymu Nr. ĮV-605 “Dėl Lentvario dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano patvirtinimo” patvirtinto specialiojo plano brėžinio ištrauka.


2017-11-07 “Mano karta” facebook paskyroje publikuotas Lentvario rūmų “restauracijos” projektas.


1957 metų Lentvario dvaro rūmų deformacija (vaizdas nuo parterio).


1957 metų Lentvario dvaro rūmų deformacija (vaizdas nuo ežero).


Lentvario dvaro rūmai iki 1957 metų deformacijos (vaizdas nuo parterio).


Lentvario dvaro rūmai iki 1957 metų deformacijos (vaizdas nuo parterio).

Kultūros paveldo departamento 2018 m. spalio 29 d. atsakymas: 20181029164619_KPD

Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio 2018 m. spalio 30 d. raštas Valstybinei kultūros paveldo komisijai ir kt.: new doc 2018-10-30 09.35.06-20181102131009256_APSS

Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2018 m. lapkričio 27 d. raštas: 2939_181127152848_001_VKPK

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Naujausi įrašai

Video