Paprašyta ištirti, ar teisėtai suformuoti sklypai Palangos parke, ir įvertinti paveldosaugos institucijų vaidmenį skandalingoje dušinių rekonstravimo istorijoje

Paprašyta ištirti, ar teisėtai suformuoti sklypai Palangos parke, ir įvertinti paveldosaugos institucijų vaidmenį skandalingoje dušinių rekonstravimo istorijoje

“Kelia nuostabą tai, kad praėjus porai savaičių nuo skandalo pradžios KPD nepateikė visuomenei jokios oficialios informacijos apie statybas nacionalinės reikšmės kompleksinio kultūros paminklo – Palangos dvaro sodybos teritorijoje”, – rašoma šiandien išsiųstame Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio rašte, prašant ištirti, ar teisėtai į neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros paminklų sąrašą įrašytos Palangos dvaro sodybos parke buvo suformuoti kadastriniai sklypai ne kultūros paveldui, ir įvertinti paveldo apsaugą užtikrinti turinčių institucijų vaidmenį skandalingoje dušinių rekonstravimo istorijoje.

*******

Lietuvos Respublikos Prezidentui

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Lietuvos Respublikos Seimui

DĖL SKLYPŲ IR STATYBŲ PALANGOS DVARO SODYBOS PARKE

Lietuvos žiniasklaida skelbia skandalingą informaciją, kaip Palangoje ant Baltijos jūros kranto priekopėse stovėjęs sovietinis dušinių pastatas galimai neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus virto įspūdingu 500 m² ploto pastatu, panašesniu ne į dušinę, bet į gyvenamąjį namą ar viešbutį.[1] [2] [3] Publikacijose, kuriose keliami klausimai dėl Palangos miesto savivaldybės bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos prie Aplinkos ministerijos darbo, nurodoma, kad jis pastatytas nacionalinės reikšmės kompleksinio kultūros paminklo – Palangos dvaro sodybos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 23429) – parke (kodas 23433). Taip pat nurodoma, kad pastatas „stovi nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir 1-ojoje kurorto apsaugos zonoje, kur naujų pastatų statyba draudžiama.“

Iš viešų Kultūros vertybių registro duomenų matyti, kad Palangos dvaro sodybai nustatytoje 1019741 m² saugomoje teritorijoje yra suformuoti du sklypai objektams, kurie nėra kultūros paveldas.

Tai labai stebina, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 256 „Dėl buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros paminklų išsaugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimą ir žemės reformą“ įtraukė Palangos dvaro sodybą  į neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros paminklų sąrašą. Lietuvos Respublikos teisės aktų registro duomenimis, šis nutarimas yra galiojantis, Palangos dvaro sodyba tebėra neprivatizuotina[4], todėl neaišku, kokiais pagrindais jos teritorijoje esantiems „kitiems objektams“  – antram pastatui (uniklus numeris 2501-0034-0003[5], vidutinė rinkos vertė 102000 Eur[6]) ir antrai transformatorinei (unikalus numeris 4400-0336-8480[7], vidutinė rinkos vertė 37800 Eur[8]) – buvo suformuoti savarankiški kadastriniai sklypai.

Manytume, kad procesą, kurio metu neprivatizuojamos Palangos dvaro sodybos teritorijoje buvo suformuoti sklypai ne paminkliniams pastatams ir statiniams, pagal kompetenciją turėjo kontroliuoti Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD), tačiau to nepadarė. Galima spėti, kad šie sklypai buvo suformuoti su KPD žinia, pažeidžiant Lietuvos Respublikos  Vyriausybės nutarimą.

Taip pat manytume, kad KPD turėjo kontroliuoti ir skandalingų statybų procesą, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo” XIX skirsnio 90 p. yra nustatyta, kad nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijose ir jų apsaugos zonose numatomų atlikti statybos darbų projektai turi būti suderinti su KPD.

Viename iš nurodytų straipsnių pacituotas Palangos miesto savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo Petro Kaminsko teiginys, kad statybos, kurių metu dušinės virto objektu, panašiu į gyvenamąjį namą, buvo ne kartą tikrintos, bet jokių pažeidimų nenustatyta.

Visos šios aplinkybės verčia klausti, koks šioje istorijoje buvo KPD vaidmuo, kaip vertintini šios institucijos veiksmai ar neveikimas – juk Palangos dvaro sodybos parkas yra žinomiausias iš Lietuvoje esančių parkų, kuriuos brandžiuoju savo kūrybos laikotarpiu sukūrė garsus prancūzų landšafto architektas ir botanikas Édouard François André (1840-07-17/1911-10-25), jis atskleidžia Lietuvos sąsają su vakarų pasauliu ir yra tapęs nacionalinio pasididžiavimo objektu bei svarbia mūsų valstybės piliečių savasties dalimi.

Kalbant apie tokios svarbos kultūros paminklą prisimintina, kad Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo I-ajame skirsnyje „Nacionalinio saugumo objektai“ yra nustatyta, jog vieni iš pagrindinių nacionalinio saugumo objektų yra „tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos“ bei „aplinka ir kultūros paveldas“, o Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 str. 2 d. nurodyta, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinį administravimą organizuoja ir už jį atsako kultūros ministras.

Todėl kelia nuostabą tai, kad praėjus porai savaičių nuo skandalo pradžios KPD nepateikė visuomenei jokios oficialios informacijos apie statybas nacionalinės reikšmės kompleksinio kultūros paminklo – Palangos dvaro sodybos teritorijoje.

Remdamiesi tuo, kas nurodyta, prašome:

  1.  tiriant šį atvejį, ištirti ir statybų, ir sklypų suformavimo aplinkybes, įvertinant, ar teisėtai į neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros paminklų sąrašą įrašytos Palangos dvaro sodybos parke buvo suformuoti kadastriniai sklypai ne kultūros paveldui;
  2. įvertinti institucijų, atsakingų už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo organizavimą ir įgyvendinimą, veiksmus ar neveikimą;
  3. pavesti Kultūros ministrui kuo greičiau informuoti visuomenę, kaip vertinamas šis Palangos dvaro sodybos parko naikinimo atvejis ir tai, kad tokios reikšmės objekte nesugebėta užtikrinti kontrolės.

Pagarbiai

asociacijos “Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis” valdybos pirmininkas Paulius Markevičius

[1] Milda Kuizinaitė, „Pamatykite iš arti, kaip atrodo milijonų eurų vertės „dušo kabina“ Palangos pušyne”, https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/08/21/news/pamatykite-is-arti-kaip-atrodo-milijonu-euru-vertes-duso-kabina-palangos-pusyne-11542482/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy

[2] „Palangoje prie jūros dušinės „rekonstruotos“ į dviejų aukštų namą“, https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/palangoje-prie-juros-dusines-rekonstruotos-i-dvieju-aukstu-nama-973-1190788?copied

[3] Alvydas Ziabkus „Pajūrio stebuklo receptas: kaip dušus ir tualetus paversti vilomis”, https://www.lrytas.lt/bustas/nekilnojamasis-turtas/2019/09/01/news/pajurio-stebuklo-receptas-kaip-dusus-ir-tualetus-paversti-vilomis-11645349/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy

[4] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.CDFBD48D2F0D/asr

[5] https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search,

[6] https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_un.jspStatinio mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį

[7] https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search

[8] https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_un.jspStatinio mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį

 

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Naujausi įrašai

Video