Nei Trakų valdžia, nei prekybcentrio statytojai negali pasakyti, kokį poveikį jis turės paveldui, smulkiam verslui ir kitiems gyvenimo aspektams. Jiems tai nesvarbu?

Nei Trakų valdžia, nei prekybcentrio statytojai negali pasakyti, kokį poveikį jis turės paveldui, smulkiam verslui ir kitiems gyvenimo aspektams. Jiems tai nesvarbu?

Keli žmonės prašė pasidalinti naujienomis iš šįvakar Trakų savivaldybėje įvykusio prekybcentrio projekto svarstymo, tai dalinuosi. Pirmiausia – nuostabu ir džiugu, kad susirinko pilna, sakyčiau, net sausakimša salė, atsisėsti nebebuvo kur. Ergo – dar ne visi išmirė ir emigravo į užsienius, prekybcentrius ar privačias virtuvėles, dar yra norinčių kalbėtis apie šitos žemės ateitį:)

Kadangi mūsų buvo tiek daug, o dar daugiau negalėjo atvykti, nes svarstymas prasidėjo 17 val. kai dauguma tik išeidinėja iš darbo, turime SVARBIĄ INFORMACIJĄ tiems, kam rūpi Trakų likimas: pasiūlymus projekto vystytojams galima siųsti dar ir rytoj. Žadėjo priimti, apsvarstyti ir atsakyti:)

Svarstymui vadovavo Darius Nedzinskas ir jo advokatas, tai turėjom progą iš arti pažiūrėti į žmogų, stovėjusį prie Leo LT aferos ištakų, pasiklausyti, kaip jis atsakinėja į klausimus ir dar kartą pamąstyti, kokio gi pobūdžio argumentais maximos veikėjai galėjo taip susukti galvas Seimui, Vyriausybei ir Prezidentui, kad visa valstybė buvo tapusi įkaite. Vis dėlto šįvakar salėje įkaitų nebuvo.

Dr. Lina Leparskienė puikiai sudėliojo urbanistinius, paveldosauginius ir teisinius argumentus, aiškiai rodančius, kad tokiam prekybcentriui, prie kurio ne tik stotis, bet ir visi mažučio mastelio Trakai atrodytų kaip apgailėtinas apendiksas, šitoje vietoje ne vieta. Priminė tai, ką “pamiršta” D. Nedzinskas su kolegomis: kad statyba vyktų Trakų istorinio nacionalinio parko urbanistinio draustinio teritorijoje ir vertybės vizualinės apsaugos zonoje (500 metrų nuo senamiesčio ribos), kur tokie dalykai tiesiog draudžiami. Didžiulį įspūdį paliko Trakuose gimusi ir visą gyvenimą gyvenanti trakiškė (deja, nežinau vardo, bet gal dar teks susitikti), priminusi, kad būtent tada, kai sovietinė nomenklatūra bandė ant šios Trakų kalvos pasistatyti daugiabučius, a. a. Romas Lankas ir kiti Trakus, Lietuvos istoriją, gamtą ir paveldą mylintys žmonės ir sukilo į paveldosauginį sąjūdį, virtusį pačiu pirmuoju Sąjūdžio mitingu prie tuometinės aukščiausiosios tarybos (čia prisiminimui apie tai: http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=5810&p_d=98149&p_k=1). Kaip pilietis svarstyme dalyvavęs paveldosaugininkas Algimantas Gražulis priminė apie šios vietos istorinius tyrimus ir šiuo atveju aktualią paveldosaugos abėcėlę. Aš D. Nedzinsko paklausiau, ar tikrai jam patinka tai, ką jo kolegos iš maximos padarė Kaunui su savo Akropoliu, kurį architektas Audrys Karalius kadaise įvertino kaip urbanistinę katastrofą, numarinusią Laisvės alėją, sumaitojusią daugiaaukščiu garažu gražiausią Kauno krantinę ir Karmelitų bažnyčią, nužudžiusią šito miesto mastelį. Gal po šitos ir Leo LT patirties D. Nedinskas galėtų savo projektą Trakuose vystyti atsargiau? Kadangi D. Nedzinskas atsakė, kad Vilniaus prekybos akcininku buvo tik iki 2008 m., ir suprask, su Leo LT nieko bendro neturi, teko priminti, kad ši interpretacija, švelniai tariant, nėra tiksli (žr., pvz., šį istorinį jo pasisakymą: http://www.alfa.lt/straipsnis/157924/ndx-energija-iskele-ultimatuma-valstybei-papildyta). Trakų savivaldybės klausiau, ar tikrai ją tenkina būtent tokia miesto ateities vizija, kurią perša D. Nedzinsko projektas: prielipas prie prekybinės mašinos, diktuojančios perku-parduodu gyvenimo modelį? Ar šita vieta, ne vien Lietuvoje garsi savo gamta, istorija, paveldu, nėra verta geresnės ateities, ar Trakų valdžia, verkianti, kad žmonėms reikia gyventi, turi ilgalaikę šito miesto perspektyvą, ar svarstė kokias nors kitas vystymosi galimybes, kurios nenužudytų vietos savitumo – per kultūrinį turizmą, ekologinį ūkininkavimą, rekreaciją, menus ir pan.? Ir ar tiesa, kad D. Nezdinsko įmonei priklausiusį sklypą savivaldybė išmainė į dalį jos įmonei “Trakų autobusai” priklausančio stoties pastato? Merė patvirtino, kad šie keisti ir negerų minčių keliantys mainai iš tiesų įvyko…

Architekto prašiau pristatyti poveikio aplinkai vertinimą konkrečiu aspektu (nes projekto pristatymas apsiribojo spalvotų paveiksliukų rodymu be esminės informacijos) – kaip ši statyba paveiks istorinio draustinio vertybes. Deja, netikėtai paaiškėjo, kad nei architektas, nei kiti D.Nedzinsko kolegos, nei savivaldybė nieko apie poveikį jokiu aspektu pasakyti negali, nes jo vertinimas nėra atliktas, kadangi įstatymas to nereikalauja… Kitaip tariant – savivaldybė perka katę maiše ir negali visuomenei paaiškinti, kas ištiks suprekybcentrintus Trakus, kaip tai paveiks kraštovaizdį, smulkų verslą ir kitus gyvenimo aspektus. D. Nedzinsko advokatas pažadėjo, kad pasiūlymas atlikti poveikio vertinimą bus svarstomas, o A. Gražulis priminė, kad jį gali inicijuoti ir visuomenė. Naglis Puteikis pasiūlė statyti didesnį ir geresnį prekybos centrą, bet kitoje vietoje, toliau nuo istorinio miesto centro, nes Vytauto g. 90 jis tiesiog netilptų, be to, organizuoti prekybininkų konkursą, o laurus atiduoti tiems, kurie moka savo darbuotojams didesnes algas:)

SVARBU: Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius Gintaras Abaravičius paneigė gandus, kuriuos svarstymo išvakarėse užsakymu, o gal tiesiog paviršutiniškumu dvelkiančiame reportaže platino ir LRT – neva visos institucijos šį prekybcentrį jau palaimino ir tuoj-tuoj prasidės statybos. Nieko panašaus – TINP direkcija šio projekto dar nesuderino. Yra žmonių ir su stuburu.

O tiems pesimistams, kurie mano, kad vienintelis likęs būdas “atgaivinti” Trakus yra pastatyti dar vieną prekybcentrį, pasakysiu taip: atvirkščiai – tai kelias į niekur, nes būtent tokie prekybcentriai ir toks verslo modelis, naikinantis smulkų verslą, mokantis grašius savo darbuotojams, apiplėšinėjantis pirkėjus žvėriškais antkainiais ir einantis buldozeriu per paveldą, svariai prisidėjo prie Lietuvos nuskurdinimo įvairiomis prasmėmis ir ištuštėjimo. Bet gal dar nesam taip galutinai nuskurdę, kad prekybcentris būtų vienintelė ateities vizija ir visos mintys tilptų į maximos-rimi-iki lentyną:)

Reziumuočiau taip: po šio svarstymo paaiškėjo, kad projekto vystytojai ir Trakų valdžia dar turi atlikti nemažai namų darbų. Žinoma, jie gali bandyti eiti ir buldozeriu…

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Naujausi įrašai

Video