Kreiptasi dėl išniekintų istorinių kapinių sutvarkymo bei jose palaidotų žymių žmonių pagerbimo ir Šv. Stepono bažnyčios atvėrimo visuomenei

Kreiptasi dėl išniekintų istorinių kapinių sutvarkymo bei jose palaidotų žymių žmonių pagerbimo ir Šv. Stepono bažnyčios atvėrimo visuomenei

Kreipimąsi rasite žemiau, o po juo – nuotraukas, kuriose užfiksuota Šv. Stepono bažnyčia ir prie jos esančios istorinės kapinės, nežinomų asmenų naudojamos kaip krovininių automobilių stovėjimo, padangų ir statybinių medžiagų sandėliavimo vieta (vėliau įkelsime ir vaizdo įrašus). Kreipimosi priedai – istorinių planų fragmentai su pažymėtomis kapinėmis.

*******

Lietuvos Respublikos kultūros ministrui Mindaugui Kvietkauskui

Kultūros paveldo departamento direktoriui Vidmantui Bezarui

Vilniaus m. merui Remigijui Šimašiui

Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriui Povilui Poderskiui

Asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“

PRAŠYMAS

2019 m. sausio 15 d.

Prieš kelias dienas apsilankę prie nacionalinės reikšmės kultūros paminklo Šv. Stepono bažnyčios (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 1042, adresas Šv. Stepono g. 41) norime pasidžiaugti, kad restauruotas XVII amžių menantis šios renesansinės bažnyčios fasadų sgrafitas, bet esame pasibaisėję, kad aplink ją plytinčios istorinės kapinės, kuriose palaidota daug žymių žmonių – tarp jų garsūs architektai Vilniaus klasicizmo kūrėjas Laurynas Stuoka-Gucevičius (1753-1798) ir Žozefas Pusjė (1781-1821), Vilniaus akademijos profesorius, medicinos daktaras Mikalojus Regneris (miręs 1800 m.), teologijos mokslų daktaras Aniot Dovgirdas (miręs 1835 m.), filosofas Juozas Vladislovas Bychoviecas (miręs 1845 m.), kapinių koplyčioje palaidotas Vilniaus universiteto dekanas, vyskupas D. Pilchovskis (miręs 1800 m.) – yra paverstos krovininių automobilių stovėjimo, padangų ir statybinių medžiagų sandėliavimo vieta, primenančia tuos baisius laikus, kai antkapiais būdavo grindžiami keliai, o senosios Karaliaučiaus krašto kapinės užlietos betonu ir naudojamos kaip „mechanizacijos kiemai“.

Visiškai nepriimtina ir tai, kad Šv. Stepono bažnyčia yra sunkiai prieinama visuomenei – lankytojai turi vargti ieškodami galimybės patekti į mums nežinomų asmenų ūkiniams reikalams naudojamą teritoriją, todėl jau išaugo karta, visai nemačiusi šio vieno iš svarbiausių Vilniaus paminklų.

Tai, kad per du Lietuvos laisvės dešimtmečius nesugebėta sutvarkyti išniekintų istorinių kapinių ir atverti Šv. Stepono bažnyčios visuomenės pažinimui, liudija apie mūsų visų – per šį laiką Vilnių valdžiusių politikų, už paveldo apsaugą atsakingų kultūros ministrų, paveldosaugos pareigūnų ir visuomenės, kurios dalis esame ir mes patys – abejingumą savo kultūros paveldui ir kultūrinei tapatybei bei negebėjimą apginti net pačių svarbiausių ją formuojančių vertybių.

Todėl kviečiame Jus visus nedelsiant imtis veiksmų, kad prie Šv. Stepono bažnyčios esančios kapinės būtų deramai sutvarkytos, pagerbiant jose palaidotus žymius žmones, ir kultūros paminklas atvertas visuomenei.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos prašytume paaiškinti, kodėl Kultūros vertybių registre kaip saugoma vertybė nurodyti tik „XVII-XIX a. kapai“, bet ne pačios kapinės, nors apie jas gausu medžiagos istoriniuose šaltiniuose, o Kultūros vertybių registre paskelbtame akte yra pateikti duomenys apie kapines bei nurodyta, kad dalyje jų vykdyti archeologiniai tyrinėjimai? Mūsų vertinimu, tai akivaizdus prieštaravimas, o žinant, kad statybinius interesus kartais bandoma patenkinti net ir svarbiausių paveldo vertybių sąskaita, esame sunerimę, kad atsiradus statybiniam interesui bus sunku apsaugoti šią teritoriją, nes kapų vieta nesaugoma taip, kaip saugomos kapinės. Todėl prašome inicijuoti vertinimo akto patikrinimą, įrašant kapines.

Taip pat visų institucijų prašytume suteikti šią informaciją: 1. Kas, kokiu pagrindu ir kieno sprendimu laiko krovininius automobilius prie Šv. Stepono bažnyčios esančių istorinių kapinių teritorijoje (jeigu ji yra išnuomota, prašome nurodyti nuomos sąlygas – kainą, sutarties šalis, sudarymo datą ir terminą; duomenis prašome pateikti nuasmenintus)? 2. Ar būta ketinimų sutvarkyti šias kapines, o jei taip – kokių ir kodėl jie liko neįgyvendinti? 3. (Šis klausimas išsiųstas tą pačią dieną atskiru laišku: ar numatoma restauruoti bažnyčios interjerą, jei taip – kada?

PRIDEDAMA:

Istorinių Vilniaus planų fragmentų kopijos, kuriose pažymėtos prie Šv. Stepono bažnyčios esančios istorinės kapinės:

apss_2018_PRIEDAS_01

apss_2018_PRIEDAS_02

apss_2018_PRIEDAS_03

apss_2018_PRIEDAS_04

Lina Leparskienė, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ vadovė

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Naujausi įrašai

Video