Dėl vandalizmo prieš kultūros paveldą spalio 17 d. prie Kultūros ministerijos protestavę Klaipėdos, Panevėžio ir Vilniaus visuomeninių organizacijų nariai kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko kvietimu apsilankė Kultūros ministerijoje ir paragino ministrą ginti paveldo vertybes nuo naikinimo ir žalojimo, panaikinti neseniai įtvirtintą nuostatą, palankią siekiantiems įslaptinti KPD nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų posėdžius, ir inicijuoti esminius sisteminių problemų sprendimus, nes šiuo metu planuojamas paveldosaugos tobulinimas gresia virsti eiline imitacija. Dalinamės šios rezoliucijos tekstu. Kadangi patirtis parodė, kad viešai apie paveldosaugos procesus pasisakantiems visuomenininkams gali būti keliamos teisminės bylos, atkreipiame dėmesį, kad viskas, kas rašoma rezoliucijoje – mūsų nuomonė.
Skaityti toliauŠį trečiadienį, balandžio 10 d., 12 val. prie Kultūros paveldo departamento (Šnipiškių g. 3, Vilniuje) vyks asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ rengiamas piketas, kurio dalyviai pareikš protestą prieš leidimą nugriauti unikalų Lietuvos jūrinio kultūros paveldo objektą – Locmanų namą Klaipėdoje ir vadinamųjų „kompromisų“ politiką, kuria dangstomas paveldo naikinimas.
Skaityti toliauAr pinigai, kuriuos ES skyrė paveldo išsaugojimui, nėra naudojami jo darkymui? Toks klausimas Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžiui kyla matant darbus, vykdomus Lentvario rūmuose. Jau rašėme, kad įstiklinamas autentišką rūmų pavidalą sudarkęs sovietinis antstatas – užuot jį pašalinus, kaip siūlyta pagal 2009 metų projektą, parengtą atlikus išsamius tyrimus. Atidžiau įsižiūrėjus kilo ir daugiau bjaurių klausimų: ar nėra taip, kad rūmų bokšte ardomas autentiškas mūras, įrengiant naujus langus? Skelbiame Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio paruoštą medžiagą ir dalį pokalbio apie platesnę problemą – ne tik rūmų, bet viso ansamblio ir parko – kraštovaizdžio architekto Édouard François André šedevro – likimą.
Skaityti toliauSovietmečiu pritaikant Lentvario dvaro rūmus kilimų fabriko reikmėms 1957 m. tarp rizalitų buvo užstatytas trečias aukštas, iš esmės pakeičiant stogo kampą virš pagrindinio korpuso. Nors atlikus išsamius tyrimus, kuriems lėšų skyrė valstybė, buvo numatyta pašalinti šias deformacijas ir atkurti pirminį Lietuvoje unikalių rūmų vaizdą, šiandien vyksta visai kitokie darbai – autentišką rūmų pavidalą sudarkęs trečias aukštas paliekamas, tik sovietinės silikatinių plytų sienos keičiamos stiklinėmis. Kultūros paveldo departamentas nieko blogo nemato, o Valstybinė kultūros paveldo komisija, prieš kelis mėnesius pažadėjusi apžiūrėti veiksmą vietoje, iki šiol neranda laiko tai padaryti.
Skaityti toliau