Šį penktadienį, rugpjūčio 28 d., Valstybinė kultūros paveldo komisija svarstys vieną iš reikalavimų, pateiktų peticijoje dėl statybų baroko paminkluose, kurią išprovokavo Misionierių ansamblyje jau baigiamos daugiabučių namų statybos ir planai Lukiškių dominikonų komplekse pastatyti masyvius viešbučio pastatus – peticijoje, be kitų dalykų, prašoma inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kad į įstatymus būtų grąžintas patylomis panaikintas draudimas nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektų teritorijose statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu. Rugsėjo 23 d. šį klausimą svarstys Seimo Peticijų komisija. Artėjant šiems svarstymams, įkeliu dalį institucijų atsakymų į peticiją. Verta dėmesio, kad už kultūros paveldą pagal įstatymą tiesiogiai atsakingas kultūros ministras atsisakė inicijuoti ekspertinį vertinimą, kaip Misionierių ansamblyje jau pastatyti, o Lukiškių dominikonų komplekse dar tik planuojami naujadarai paveikė ar paveiks kultūrinį kraštovaizdį ir saugomus paveldo objektus, tačiau Valstybinė kultūros paveldo komisija nusprendė tokį vertinimą atlikti, kad būtų nustatytos sisteminės
problemos, susijusios su statybomis istorinių ansamblių teritorijose.
Kreipiamės į politikus, tarnautojus ir ekspertus dėl jau baigiamų statybų Misionierių ansamblyje ir dar tik planuojamų – Lukiškių dominikonų komplekse. Kiekviena kultūrinė bendruomenė yra laisva apsispręsti, kaip elgiasi su savo paveldu: pavyzdžiui, kad daugiabučius ir viešbučius puošia iškiliausiais Vilniaus baroko kūriniais, kad nebesaugo senųjų kapinių – tik jų „vietas“, o palaikus traktuoja tik kaip tyrimų medžiagą, tačiau tokie esminiai sprendimai turėtų būti priimti demokratiškai ir skaidriai, daugiau neimituojant kultūros paveldo apsaugos ir praeities kardinaliai išsižadėjusiai valstybei nebeleidžiant milijoninių lėšų butaforinei apsaugai. PAPILDYTA: ačiū visiems pasirašiusiems – gegužės 25 d. kreipimasis su nuoroda į Jūsų parašus jau išsiųstas adresatams, kai gausime atsakymus, paskelbsime.
Skaityti toliauNepaisant nei STT rekomendacijos, nei Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio prašymo, visuomenei jau beveik metus nėra prieinama Archeologijos tyrimų duomenų bazė, Mokslinės archeologijos komisijos darbotvarkės – neskelbiamos. Bandydamas išslaptinti šią ir kitą informaciją, kurią visuomenė neabejotinai turi teisę žinoti, Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis buvo įklampintas į biurokratinio atsirašinėjimo pelkę, todėl šiuo metu svarsto, ar neteks surengti dar vieno piketo, tik gana sunku pasirinkti, po kuriais langais – KPD ar Kultūros ministerijos. Kad būtų aiškesnės tokio bjauraus elgesio priežastys, skelbiame mūsų prašymus ir institucijų atsakymus.
Skaityti toliauSusipažinę su KPD atsakymu, kad Žeimelio kapinyno kasinėjimuose pažeidimų nerasta, bet “Šiaulių plentas” bus įpareigotas persijoti gruntą su žmonių kaulais ir perlaidoti aptiktas palaikų dalis, trys istorinę Žiemgalos atmintį puoselėjančios nevyriausybinės organizacijos dar kartą kreipėsi į KPD direktorių Vidmantą Bezarą, kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską ir Seimo Kultūros komiteto pirmininką Ramūną Karbauskį, nurodydamos šio atsakymo spragas ir prašydamos atsakyti į klausimus, į kuriuos liko neatsakyta.
Skaityti toliauTrys istorinę Žiemgalos atmintį puoselėjančios nevyriausybinės organizacijos – Žiemgalos-aukštaičių kultūros draugijos Joniškio skyrius, Žiemgalos draugijos Pasvalio skyrius ir Žiemių pradas “Simkala” – kreipėsi į Kultūros paveldo departamento direktorių Vidmantą Bezarą, kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską ir Seimo Kultūros komiteto pirmininką Ramūną Karbauskį, reikalaudamos ištirti, kodėl ir kaip 2018 m. prasidėjo Žeimelio kapinyno naikinimas, įvertinti šiemet vykdomų archeologinių tyrimų atitikimą paveldosaugą reglamentuojantiems teisės aktams bei tyrėjų tinkamumą dirbti tokios reikšmės objektuose, o taip pat užtikrinti vieno iš svarbiausių žiemgalių laidojimo paminklų apsaugą.
Skaityti toliauSkelbiame KPD Šiaulių skyriaus atsakymą į Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio raštą ir vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti iš kapinyno išvežtoje žemėje besimėtantys kaulai, apie kuriuos tame atsakyme net neužsiminta. Iliustracija – Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio parengta nuotraukose matomų Žeimelio kaulų identifikacija pagal žmogaus anatomiją (panaudota 1747 litografija).
Skaityti toliau