Kas atsakingas už Glitiškių dvaro sodybos naikinimą – klausia Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis

Kas atsakingas už Glitiškių dvaro sodybos naikinimą – klausia Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis

“Prašytume sąžiningai apsvarstyti klausimą, ar tikrai dar verta išlaikyti tokią instituciją, kaip KPD – juk kultūros paveldas gali baigti sunykti ir pats, apsieinant be brangiai kainuojančių KPD pastangų”, – rašoma Aplinkos ir paveldo saugojimo rašte, prašant paaiškinti, kas atsakingas už nevaržomą saugomos XVIII a. kultūros paveldo vertybės – Glitiškių dvaro sodybos – naikinimą, kaip šie paveldo naikinimo veiksmai buvo įvertinti ir kas padaryta, kad komplekso objektai būtų pradėti saugoti tinkamai, kaip numato Lietuvos įstatymai.

*******
Asociacija “Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis”

Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui

Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui

Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkei Evelinai Karalevičienei

Lietuvos Respublikos kultūros ministrui Mindaugui Kvietkauskui

DĖL KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS VEIKLOS ĮVERTINIMO – GLITIŠKIŲ DVARO SODYBOS ATVEJIS

2019-04-25, Vilnius

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD) viešai visuomenei teikiamais duomenimis, Glitiškių dvaro sodyba, esanti Vilniaus rajono savivaldybės Paberžės seniūnijos Glitiškių kaime, adresu Liepų alėja Nr. 3B, yra regioninės reikšmės kompleksinė kultūros vertybė, įregistruota dar 1992 m. gegužės 1 d. (un. k. 893).

KPD teigia, kad Glitiškių dvaro sodybos vertingųjų savybių pobūdis yra architektūrinis, istorinis ir kraštovaizdžio/želdynų (“lemiantys reikšmingumą, svarbūs”). 241427 m² dydžio kompleksą sudaro: rūmai (37043), oficina (37044), svirnas (37045), lobynas (1764), spirito raugyklos pastatas (37048), darbininkų namas (37049), arklidė (37050), kumetynas (37051) ir parkas (37053).

KPD nurodo, kad Glitiškių dvaras istorijos šaltiniuose minimas nuo XVI a. pradžios. 1504 m. jis priklausė Ivaškevičiams, o vėliau Čižams. 1756 m. dvarą įsigijo Mykolas Jelenskis, kurio palikuonys Glitiškes valdė iki Antrojo pasaulinio karo. Glitiškių dvarą projektavo žymus Lietuvos architektas Augustinas Kosakauskas (1737-1803 m.). Per sovietmetį ir iki pat 2008 m. liepos mėnesio dvaro sodyba buvo puikiai išlikusi (https://www.radzima.org/pl/object-photo/5598.html; Zespół pałacowo-parkowy Jeleńskich | Glinciszki, 2008-07 mėn.). Šiuo metu griūvančiuose rūmuose tebeveikia Vilniaus rajono savivaldybės kultūros įstaiga, o kiti pastatai, išskyrus oficiną ir spirito raugyklą, nyksta privatizuoti.

Dar 2012 m. lapkričio 12 d. šiandieninis „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio” (toliau – APSS) narys, o tuomet Valstybinės kultūros paveldo komisijos darbuotojas architektas Algimantas Gražulis straipsnyje „Vilniaus rajono kultūros paveldo problemos“ nurodė: „Vilniaus rajono savivaldybė kartu su Kultūros vertybių departamentu turėtų surašyti privalomus nurodymus ir nedelsiant pradėti jau ne vienerius metus neūkiškai laikomų pastatų (Nemenčinės Raudondvario (UK 918), Šumsko dvaro centrinių rūmų, malūno, kai kurių tvartų; vertingo mūrinio Glitiškių dvaro svirno prie centrinio parterio ir kt.) nusavinimo procesą; imtis priemonių dvarų sodybų bei jų liekanų priežiūrai pagerinti, vientisumui užtikrinti, savaiminiams želdiniams nuo stogų, sienų bei iš pastatų liekanų pašalinti; imtis priemonių kultūros paveldo objektų ir kompleksų fizinei būklei pagerinti; imtis priemonių naujai namų valdai Glitiškių dvaro sodyboje panaikinti bei šios sodybos vientisumui atkurti (minėta valda buvo suformuota itin įžūliai: nugriauta Glitiškių dvaro karvidė ir jos vietoje pastatytas gyvenamasis namas centrinėje dvaro sodybos dalyje, prie centrinio parterio); išsiaiškinti dėl naujų pastatų iš ES paramos lėšų Glitiškių dvaro sodybos apsaugos zonoje statybos darbų teisėtumo.“

Kaip liudija šio pastato bendrasavininkai, KPD dėl prastos svirno būklės ir jo istorinės vertės nuo 1992 m. nesiėmė jokių veiksmų šiai vertybei išsaugoti ir tik 2016-07-01 reikalavimu Nr. RV-62 buvo konstatuota, kad statinys neprižiūrimas ir dėl bendrasavininkų netinkamų veiksmų nyksta jo vertingosios savybės, įgriuvo stogas ir pan. (https://eteismai.lt/byla/272983062115979/I-8614-473/2016)

Suprasdami šio statinio svarbą, bendrasavininkai inicijavo pastato neatlygintinio perleidimo valstybei procedūrą, tačiau iki šios dienos atsakymas nėra gautas, bendrasavininkai pradėjo bylinėtis su KPD (https://eteismai.lt/byla/273717342829194/I-1459-764/2017 ir https://eteismai.lt/byla/37678843260511/eA-982-415/2018). Deja, niekas nepasikeitė ir po to, kai 2018 m. sausio 8 d. fotožurnalistas Vidmantas Balkūnas paskelbė straipsnį „Nykstantis paveldas: sunaikintas XVIII a. Glitiškių dvaro svirnas“, kuriame ironiškai pacitavęs KPD, atsakingo už kultūros vertybių ir šio pastato apsaugą, nurodymą “<…> „Prieš tvarkymo darbus atlikti istorinius, fizinius tyrimus ir patikslinti vertingąsias savybes“, padarė liūdną išvadą: „Panašu, kad per tuos metus nei tvarkymo darbai buvo atlikti, nei tyrimai. Tiesiog netekome dar vieno šimtus metų atstovėjusio išskirtinio pastato“ (https://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/naujiena/per-lietuva/nykstantis-paveldas-sunaikintas-xviii-a-glitiskiu-dvaro-svirnas-642-906120). Žurnalistas pridėjo tokius žodžius patvirtinančius dokumentus – nuotraukas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2018 m. spalio mėn. 24 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo KPD apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovui KPD, tretiesiems suinteresuotiems asmenims T. M. ir V. M. dėl sprendimo panaikinimo ir nutarė „Pratęsti Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2016 m. gegužės 24 d. reikalavime Nr. RA-15 nustatytą jo įvykdymo terminą 5 mėnesiams nuo šios nutarties įsiteisėjimo, t. y. iki 2019 m. kovo 24 d.“ (https://eteismai.lt/byla/37678843260511/eA-982-415/2018)

Deja, 2019 m. balandžio 14 d. asociacijos APSS nariams apsilankius Glitiškių dvaro sodyboje paaiškėjo, kad viso šio valstybės saugomo objekto būklė nepagerėjo. Ji nebeatitinka 2013 m. duomenų, kai KPD paskutinį kartą patvirtino šio objekto vertinimo aktą (2013 m. balandžio 23 d., „Dėl duomenų patikslinimo” Nr. KPD-RM-1950) (https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search). Glitiškių dvaro sodybos pastatai ir teritorija yra dar labiau apleisti ir dalis objekto vertingųjų savybių tiesiog sunaikinta.

Ypač tai pasakytina apie dabar jau sugriautą unikalų Glitiškių dvaro sodybos svirną (un. k. 37045), apie kurio būklę perspėja ir ant sienų kabantys užrašai „Eiti draudžiama. Griūvantis pastatas“ (1 priedas).
KPD nurodo, kad XVIII a. baroko ir klasicizmo stilių bruožų turinčio Glitiškių dvaro sodybos svirno vertingosios savybės yra ir tūris, ir aukštų išplanavimas, ir fasadų architektūrinis sprendimas, ir konstrukcijos, ir patalpų architektūrinės detalės, pvz., „mūrinės kolonos cokoliniame aukšte ir medinės kolonos pirmame aukšte.“

Deja, ir mes buvome priversti konstatuoti, kad Lietuvos valstybės saugomas kompleksinis kultūros paveldo objektas iš tiesų saugomas tik popieriuose! Lankantis šiame svarbiame kultūros paveldo objekte neapleido slogi nuotaika, matant, jog griūvantį objektą, menantį ir tragišką lietuvių – lenkų bendrabūvio istoriją, puošia Lietuvos valstybės vėliava.

Pridedame įrodymą – nuotraukas, kurias palyginus akivaizdžiai matyti padarytos žalos mastas: 2013 m. kovo 22 d. Kultūros paveldo centro (toliau – KPC) darbuotojo E. Zilinsko užfiksuotus Glitiškių dvaro sodybos svirno (un. k. 37045) vaizdus, kurie skelbiami Kultūros vertybių registre, ir tų pačių pastatų nuotraukas, kurias mūsų asociacijos nariai padarė 2019 m. balandžio 14 d. (2 ir 3 (eksterjeras), 4 ir 5 priedai (vidus).

Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį, kad yra niokojamas ir Glitiškių dvaro sodybos parkas (un. objekto kodas 37053) bei jo konkrečios vertingosios savybės. Pavyzdžiui, vietos verslininkui pakėlus tvenkinio vandens lygį, buvo pažeista vietos ekologinė pusiausvyra, vienas iš senų ąžuolų dėl drėgmės pertekliaus neseniai nuvirto į tvenkinį. Žymusis paminklinis Glitiškių ąžuolas taip pat dėl to jau turi šaknų pažeidimo požymių. Kultūros vertybių registro duomenimis, ir visi šie ąžuolai, ir pats tvenkinys yra saugomi kaip parko vertingosios savybės: “1.3.6. želdynai ir želdiniai – (…) trijų ąžuolų grupė (tarp jų gamtos paminklas – Glitiškių ąžuolas) į P nuo rūmų tarp lobyno ir svirno (…). 1.3.7. upės, natūralūs vandens telkiniai ir hidrotechniniai įrenginiai – tvenkinys į P nuo rūmų (…).”

Prašome pateikti išsamius paaiškinimus, kas iš tiesų yra atsakingas už per Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį (nuo 2008 m.?) sunaikintą XVIII a. kultūros paveldo objektą Glitiškėse, kas konkrečiai ir kada sunaikino ir tebenaikina Lietuvos paveldą Glitiškių dvaro sodyboje, kaip šie paveldo naikinimo veiksmai buvo įvertinti ir kokių imtasi priemonių, kad šie pažeidimai būtų pašalinti ir komplekso objektai būtų pradėti saugoti tinkamai, kaip numato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir kiti įstatymai bei teisės aktai.

Be to, remiantis Glitiškių dvaro sodybos naikinimo 2008-2019 m. laikotarpiu atvejo analize, prašome įvertinti, ar KPD ir jo padaliniai geba atlikti esmines savo funkcijas – apskaitos, apsaugos ir inspekcijos? Pavyzdžiui, akivaizdu, kad šiame objekte yra visiškai sunaikinta dalis kompleksinio objekto vertingųjų savybių, tačiau KPD net nesiruošia nei jų tikslinti (po straipsnio „Nykstantis paveldas: sunaikintas XVIII a. Glitiškių dvaro svirnas“ publikavimo 2018 m. sausio 8 d. praėjo jau daugiau nei metai ir trys mėnesiai!), nei inicijuoti kaltųjų paiešką (fotožurnalisto V. Balkūno duomenimis, Glitiškių dvaro svirnas priklauso pil. Gediminui Žarskui, bankrutuojančios UAB „Kintus“ vieninteliam akcininkui). Tuo tarpu Vilniaus ar Klaipėdos istoriniuose senamiesčiuose yra keičiamos puikiai išlikusios ir nepakitusios vertingosios savybės, tenkinant privačių užsakovų statybinius pageidavimus (tai mūsų nuomonė apie vertingųjų savybių patikslinimą Vilniaus Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, dominikonų vienuolyno ansamblio ir Šv. Jokūbo ligoninės statinių komplekso bei Klaipėdos Locmanų namo atvejais). Taip pat prašytume sąžiningai apsvarstyti klausimą, ar tikrai dar verta išlaikyti tokią instituciją, kaip KPD – juk kultūros paveldas gali baigti sunykti ir pats, apsieinant be brangiai kainuojančių KPD pastangų.

Apie atliktus tyrimus ir priimtus sprendimus prašome pateikti išsamią informaciją.

1 PRIEDAS

Glitiškių dvaro sodybos rūmai (37043)

Užrašai dvaro sodyboje

2 PRIEDAS (eksterjeras)

Glitiškių dvaro sodybos svirno (un. k. 37045) fotofiksacijų palyginimas: 2008-07 fotografo Jono Baj, 2013-03-22 KPC darbuotojo I. Zilinsko, 2019-04-14 – asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narių nuotraukos (eksterjeras).



3 PRIEDAS (eksterjeras)

Glitiškių dvaro sodybos svirno (un. k. 37045) fotofiksacijų palyginimas: 2013-03-22 nuotrauka daryta KPC darbuotojo I. Zilinsko, 2019-04-14 – asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narių (eksterjeras).

4 PRIEDAS (vidus)

Glitiškių dvaro sodybos svirno (un. k. 37045) fotofiksacijų palyginimas: 2013-03-22 nuotrauka daryta KPC darbuotojo I. Zilinsko, 2019-04-14 – asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narių (pirmo aukšto vidus).

5 PRIEDAS (vidus)

Glitiškių dvaro sodybos svirno (un. k. 37045) fotofiksacijų palyginimas: 2008-07 fotografo Jono Baj, 2013-03-22 KPC darbuotojo I. Zilinsko, 2019-04-14 – asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narių fotofiksacijos (cokolinio aukšto vidus).

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Naujausi įrašai

Video