Į Lietuvos architektų sąjungą ir projektą Šv. Jokūbo ligoninės pastatų teritorijoje vystančius verslininkus kreiptasi dėl tarptautinio architektūrinio konkurso sąlygų

Į Lietuvos architektų sąjungą ir projektą Šv. Jokūbo ligoninės pastatų teritorijoje vystančius verslininkus kreiptasi dėl tarptautinio architektūrinio konkurso sąlygų

Skelbiame šiandien išsiųstą Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio raštą. Iliustracija – Juozapo Čechavičiaus 1874 m. nuotrauka iš leidinio “Vilniaus fotografija 1858-1915”, įkelta Kultūros vertybių registre.

*******
Lietuvos architektų sąjungai

UAB „Orkela“

„Lords LB Asset Management“ konsultantui Mindaugui Marcinkevičiui ir kitiems bendrovės akcininkams bei nekilnojamojo turto projektų vystymu užsiimantiems vadovams

Nuorašai:

Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos

Vilniaus m. merui Remigijui Šimašiui

Vilniaus m. savivaldybės administracijai

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijai

Asociacija „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“

DĖL TARPTAUTINIO ARCHITEKTŪRINIO KONKURSO SĄLYGŲ

2018 m. gruodžio 7 d.

Asociacija „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“, kuriai rūpi Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimas, kreipiasi į Jus dėl Vilniaus istorinei ir estetinei tapatybei neabejotinai esminių vertybių – Vilniaus Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, dominikonų vienuolyno ansamblio ir Šv. Jokūbo ligoninės statinių komplekso bei kultūros paveldo vietovės – Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu.

Džiaugiamės verslininkų sprendimu nebevystyti Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje projekto, kurį kaip paveldo atžvilgiu agresyvų ir netinkamą įvertino tiek šioje srityje dirbančių profesionalų bendruomenės, tiek platesnė visuomenė, tiek Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos laikinoji komisija, ir surengti tarptautinį architektūrinį konkursą, patikint jo parengimą Lietuvos architektų sąjungai.

Manome, kad šio projekto istorija, prasidėjusi nuo itin neigiamų patirčių, galėtų tapti žingsniu link skaidresnio, kultūrinei ir gamtinei aplinkai jautresnio, ne moralinius ir materialinius nuostolius, bet naudą teikiančio, visuomenę ne skaldančio, bet telkiančio teritorijų planavimo, kuriame gebama derinti įvairius interesus, dėl trumpalaikių tikslų neaukojant to, kas sukurta per amžius.

Mūsų vertinimu, būtina to sąlyga – kad pačiame ankstyviausiame planavimo etape būtų aiškiai apibrėžtos sąlygos, kurių reikės laikytis, tiksliai įvardijant visus svarbius aspektus.

Todėl prašytume į būsimo architektūrinio konkurso sąlygas įrašyti ir tas sąlygas, kurias šios teritorijos vystymui diktuoja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas ir pagal jį šio komplekso teritoriją, vertingąsias savybes bei apsaugos lygmenis nustatantis 2018 m. gruodžio 4 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vertinimo tarybos sprendimu patvirtintas šio komplekso Vertinimo aktas, taip pat vietovės, kurioje įsikūręs šis kompleksas – Vilniaus istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, Vertinimo aktas drauge su KPD direktoriaus 2018 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. Į-214 dėl Vilniaus istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, iniciavimo skelbti valstybės saugoma kultūros paveldo vietove, bei Vilniaus m. bendrasis planas.

Pagal Vilniaus m. bendrąjį planą Šv. Jokūbo ligoninės pastatų teritorija patenka į Vilniaus senamiesčio apsaugos zonos griežto reglamentavimo teritoriją, apie kurią tekstinėje dalyje parašyta taip: „Senamiesčio apsaugos (buferinės) zonos griežto reglamentavimo teritorijoje aukštybiniai pastatai negali būti statomi. Nauji pastatai šioje teritorijoje gali būti statomi tik siekiant atkurti sunaikintą istorinę planinę bei erdvinę urbanistinę struktūrą arba pratęsti tradicinius erdvių struktūros formavimo principus.“

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnyje nurodyta:
„1. Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto, kitokio objekto, esančio viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame kompleksiniame objekte, vietovėje, valdytojas gali juo naudotis nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytais būdais.
2. Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama:
[…]
2) teritorijoje ir apsaugos zonoje statyti statinius, kurie aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų kultūros paveldo objektą ar objektus arba trukdytų juos apžvelgti;
[…]
4. Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomoje nekilnojamojoje kultūros vertybėje draudžiami vertingąsias savybes naikinantys statybos darbai: kultūros paveldo objektą pritaikyti kitiems, negu nurodyta nekilnojamosios kultūros vertybės pase, naudojimo būdams; padidinti saugomų statinių naudojimo intensyvumą, pristatyti priestatus, papildomus aukštus, įrengti naujas mansardas, formuoti naują planinę struktūrą ir kitaip naikinti autentiškumo požymius.“

Nurodytus vertinimo aktus rekomenduotume pridėti prie konkurso sąlygų kaip jų neatsiejamą dalį, o jeigu konkurso dokumentacija būtų teikiama ir užsienio kalbomis – užtikrinti jų oficialų vertimą į anglų kalbą.

Manytume, kad aiškus šių ir kitų sąlygų nurodymas parodytų atsakingą požiūrį į būsimą planavimą, pagarbą architektūrinio konkurso dalyviams ir jį stebėsiančiai visuomenei, o taip pat pagreitintų sprendimų priėmimą ateityje.

Taip pat manytume, kad nepaisant su šia istorija susijusių nesutarimų galbūt būtų išmintinga kreiptis tiesiogiai į Kultūros ministrą, kuris pagal įstatymą organizuoja nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinį administravimą ir už jį atsako (Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 5 str.2 d.), bei Kultūros paveldo departamentą prašant konsultacijos dėl šio konkurso sąlygų, kad institucija, atsakinga už paveldo apsaugą, paaiškintų šioje teritorijoje galiojančius apribojimus.

Neabejojame, kad tiek profesionalų bendruomenės, tiek platesnė visuomenė stebės būsimą architektūrinį konkursą su dideliais lūkesčiais, ir džiaugsimės, jeigu laimės projektas, gerbiantis Vilniaus istorinę ir estetinę tapatybę.

Tačiau turbūt negalima atmesti ir galimybės, kad tokią užduotį atitinkantis projektas nepatenkintų verslo intereso, kad investicija būtų pelninga, nes ši teritorija tam tiesiog yra pernelyg „jautri“.

Tokiu atveju kviestume galvoti apie turinio požiūriu ambicingesnio, šios vietos svarbą atitinkančio projekto vystymą – pavyzdžiui, galimybę sukurti Šv. Jokūbo ligoninės pastatuose, kur kadaise buvo įsikūrusi viena iš seniausių Rytų Europoje ligoninių, ir Lietuvos visuomenei svarbų, ir turistams patrauklų Lietuvos medicinos muziejų. Neabejojame, kad toks objektas galėtų tapti ne menkesniu traukos centru, nei Estijoje, Lenkijoje ar kitose šalyse esantys muziejai, į kuriuos organizuojamos specialios turistų ekskursijos.

Pagarbiai

Asociacijos Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis vardu jo vadovė Lina Leparskienė

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Naujausi įrašai

Video