Birželio 27 d. 15 val. Lietuvos aukščiausiasis teismas skelbs nutartį dėl mainų sutarties, sudariusios D. Nedzinsko įmonei sąlygas be viešo konkurso ir aukciono Trakų prieigose statyti prekybos centrą

Birželio 27 d. 15 val. Lietuvos aukščiausiasis teismas skelbs nutartį dėl mainų sutarties, sudariusios D. Nedzinsko įmonei sąlygas be viešo konkurso ir aukciono Trakų prieigose statyti prekybos centrą

Viešąjį interesą šioje byloje gina Vilniaus apygardos prokuratūra, pateikusi kasacinį skundą (kopiją žr. žemiau), atsakovai – UAB „Trakų autobusai“, kurios vienintelis akcininkas yra Trakų rajono savivaldybė, ir verslininko Dariaus Nedzinsko UAB „Trastas“.

Byloje ginčijamas 2016 m. balandžio 12 d. sudarytas mainų sandoris, kuriuo UAB „Trakų autobusai“ išmainė beveik pusę Trakų autobusų stoties pastato, esančio valstybiniame žemės sklype Vytauto g. 90, į UAB „Trastas“ privačios nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, esantį Vytauto g. 88, suteikiant D. Nedzinsko įmonei teisę be konkurso ir be aukciono vietoje autobusų stoties pastato pastatyti jam privačios nuosavybės teise priklausantį prekybos centrą, mažojoje naujo pastato dalyje įrengiant autobusų stotį.

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu buvo visiškai patenkinęs prokuratūros ieškinį ir pripažinęs šią mainų sutartį negaliojančia bei nurodęs taikyti restituciją. Teisėja Andrutė Kalinauskienė įvertino mainų sandorį kaip apsimestinį, nes jo turinys atitinka būtinuosius koncesijos sutarties požymius, o koncesija turėjo būti suteikta pagal Koncesijų įstatymo nuostatas, taikant viešojo konkurso procedūras. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sutartis pažeidžia Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 str. nuostatas, nes privati įmonė įgijo teisę ne aukciono tvarka išsinuomoti valstybinę žemę, ir prieštarauja viešajai tvarkai bei gerai moralei.

Atsakovai UAB “Trastas” ir UAB “Trakų autobusai” bei tretysis suinteresuotas asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija apskundė šį teismo sprendimą ir Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 3 d. sprendimu jį panaikino, priimdamas naują sprendimą – atmetė prokuratūros ieškinį ir priteisė iš Generalinės prokuratūros UAB „Trakų autobusai“ 2 178,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, o UAB “Trastas” – 1 575 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Apeliacinės instancijos teismas – kolegijos pirmininkas ir pranešėjas Egidijus Žironas, teisėjos Danguolė Martinavičienė ir Danutė Gasiūnienė – nurodė, kad sutartis, pavadinta mainų sutartimi, esanti mišraus pobūdžio, t. y. apima šalių susitarimą ne tik dėl nekilnojamųjų daiktų mainų, bet ir dėl kitų bendro projekto įgyvendinimo sąlygų (pastato rekonstrukcijos darbų atlikimo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, finansinės paramos Trakų rajono savivaldybei sumokėjimo ir kt.), o sutarties laisvės principas leidžiąs šalims sudaryti sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų, todėl nesą pagrindo tokį sandorį pripažinti apsimestiniu. Be kitų dalykų, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad visuotinai yra žinoma, jog ne viename Lietuvos mieste analogiški viešosios transporto infrastruktūros objektai, t. y. autobusų stotys buvo atnaujintos pasitelkiant privačius investuotojus, kuriems kaip atlygis suteikiama galimybė tame pačiame objekte pasistatyti ir nuosavybės teise įgyti prekybines patalpas su joms reikalinga infrastruktūra bei
jas eksploatuoti, tokiu būdu gaunant pajamas ir susigrąžinant savo investicijas, tačiau nė vienas iš tokių viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo atvejų teisiškai nebuvo įformintas koncesijos sutartimi, ir tai, kolegijos vertinimu, taip pat esą paneigia išvadą, kad tokio pobūdžio sutartiniai teisiniai santykiai laikytini atitinkančiais išskirtinai tik koncesijos požymius.

Viešąjį interesą ginanti Vilniaus apygardos prokuratūra kasaciniame skunde prašo panaikinti šį Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasaciniame skunde rašoma:
“(…) akivaizdu, kad ginčijama Mainų sutartis yra apsimestinis sandoris, nes pagal šalių išreikštą valią ir sutarties turinį tikrasis sandoris yra koncesijos sutartis, sudaryta tarp koncesiją suteikiančios institucijos, veikiančios savivaldybės vardu – UAB „Trakų autobusai” ir koncesininko – UAB „Trastas“, tačiau sudaryta pažeidžiant imperatyvias Koncesijų įstatymo 2 str. 2 d., 6 str., Investicijų įstatymo 4 str. 3 ir 5 p., Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 str. nuostatas, yra neteisėta ir pažeidžia viešąjį interesą, todėl pripažintina negaliojančia. Šiuo atveju siekiant imperatyvių įstatymų normų pažeidimų pašalinimo valstybės ir savivaldybių turto naudojimo, disponavimo juo, kultūros paveldo apsaugos srityje, prokuroro šioje byloje ginamas interesas neabejotinai yra viešasis interesas, nes valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės principais. Viešasis interesas apima ir teisingas procedūras, o šiuo atveju, kaip ir nurodyta aukščiau, buvo nesilaikyta Koncesijų įstatyme numatytų procedūrų. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 01-03 sprendime ignoravo bylai svarbias aplinkybes, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, padarė materialinės teisės pažeidimą, turinti esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat turėjusį įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, o tai irgi yra pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka, panaikinti neteisėtą teismo sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018-04-09 sprendimą – ieškinį tenkinti (CPK 346 str. 2 d. 1 ir 2 p., 395 str. 1 d. 3 p.).”

Prokuratūros argumentus rasite kasaciniame skunde, kurį skelbiame čia: PROKURATURA_kasacinis skundas

Kelios šiuo atveju svarbios reminiscencijos:

1. Centrinė projektų valdymo agentūra yra konstatavusi, kad šis ir keli kiti nagrinėti panašūs sandoriai riboja sąžiningą konkurenciją, turi korupcijos apraiškų, o sandorio objektas – valstybės/savivaldybės turtas valdomas pažeidžiant visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo bei viešosios teisės principus (šią problemą nagrinėjo Ingridos Šimonytės vadovaujamas Seimo Audito komitetas, daugiau: “Bandoma išgyvendinti neskaidrų ir visuomenei nuostolingą valstybės turto perleidimą privatiems asmenims, apeinant viešojo ir privataus sektorių partnerystei keliamus reikalavimus”).

2. Seimo narys Naglis Puteikis kreipimesi į Vilniaus apygardos prokuratūrą nurodė, kad du iš trijų Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimą priėmusių teisėjų – kolegijos pirmininkas ir pranešėjas E. Žironas ir D. Martinavičienė – negalėjo būti nešališki ir objektyvūs, nes šią bylą prokuratūra inicijavo po N. Puteikio kreipimosi (tai nurodyta ieškinyje ir kituose bylos dokumentuose), o teisėjai E. Žironas ir D. Martinavičienė turi rimtą priežastį nemėgti šio Seimo nario, nes 2015 m. N. Puteikis kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją ir Teisėjų garbės teismą dėl didelį rezonansą visuomenėje sukėlusio ir, jo įsitikinimu, pasitikėjimą teismais menkinančio tuomečio šio teismo pirmininko E. Žirono bei dešimties kitų šio teismo teisėjų, tarp jų ir D. Martinavičienės, elgesio, kai 2015 m. sausio 9 d. jie vakarieniavo ir vaišinosi alkoholiniais gėrimais vienu turtingiausių Kaišiadorių verslininkų įvardijamo Algimanto Radvilos užeigoje, teismo kancleris Juozas Akstinas žurnalistams teigė sąskaitą už maždaug 1000 litų kainavusias vaišes apmokėjęs iš asmeninių lėšų, tačiau neišsaugojęs tai patvirtinančio čekio, o E. Žironas aiškino, esą toks švenčių išlaidų apmokėjimas yra įprastinė šio teismo praktika („vidinė atsiskaitymų specifika“) ir jame nebuvo nagrinėjamos su A. Radvila susijusios bylos, nors paaiškėjo, kad tai netiesa, nes šis teismas anksčiau nagrinėjo bylas, susijusias su A. Radvilos individualia įmone „Alivdara“. Pagal šį N. Puteikio teikimą Teisėjų etikos ir drausmės komisija atliko tyrimą ir iškėlė drausmės bylą šio teismo pirmininko pareigas ėjusiam E. Žironui, o Teisėjų garbės teismas 2015 m. spalio 5 d. priėmė sprendimą (jo kopija paskelbta čia: https://puteikis.lt/naglis-puteikis-praso-panaikinti-teiseju-garbes-teismo-sprendima-del-teisejo-egidijaus-zirono-kaip-nepagrista-leidzianti-isvengti-atsakomybes-ir-pateisinanti-kysiu-emima-primenancia-praktika/), kuriuo pripažino, kad teisėjas E. Žironas pažeidė Teisėjų etikos kodekso 12 straipsnio 5 punktą ir turi atsakyti drausmine tvarka, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad „pats teisėjas iš dalies pripažino savo kaltę dėl padarytų pažeidimų ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau drausmine tvarka nebuvo baustas“, padarė išvadą, „jog teisėjų drausminės atsakomybės tikslai šioje drausmės byloje jau pasiekti, todėl teisėjui Egidijui Žironui drausminė nuobauda neskirtina ir apsiribotina tik drausmės bylos svarstymu“. Daugiau žr.: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15289&p_k=1&p_t=263735&p_a=0

Pedantams: šioje žinutėje pateikti vertinimai yra NUOMONĖ.

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Naujausi įrašai

Video