Atsakingos institucijos pakartotinai paragintos skubiai spręsti UNESCO Pasaulio paveldo objekto Vilniaus istorinio centro išsaugojimui kritiškai svarbias problemas

Atsakingos institucijos pakartotinai paragintos skubiai spręsti UNESCO Pasaulio paveldo objekto Vilniaus istorinio centro išsaugojimui kritiškai svarbias problemas

Nuotraukoje – saulėlydis virš Vilniaus baroko (fotografuota 2019 m. sausio 24 d.), o žemiau – vakar išsiųstas Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio raštas.

*******
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
Lietuvos Respublikos kultūros ministrui Mindaugui Kvietkauskui
Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui

Nuorašai:
Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui
Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkei Evelinai Karalevičienei
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinei sekretorei Astai Junevičienei
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriui Vidmantui Bezarui
Vilniaus miesto tarybos nariams

Asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“

PAKARTOTINIS PRAŠYMAS
DĖL PASAULIO PAVELDO OBJEKTO – VILNIAUS ISTORINIO CENTRO PROBLEMŲ

2019 m. sausio 30 d., Vilnius

1994 metais vykusios UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 18-osios sesijos metu Vilniaus istorinis centras buvo įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą, remiantis (ii) ir (iv) kriterijais (https://whc.unesco.org/en/list/541).

1995–1996 m. tarptautinė ekspertų grupė, remiama UNESCO ir Pasaulio banko, parengė „Vilniaus senamiesčio atgaivinimo strategiją“, pagal kurią jau 1998 m. veiklą pradėjo Vilniaus istorinio centro valdytojas – viešoji įstaiga „Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra“ (į. k. 124191166; toliau – VSAA). Vienas iš jos uždavinių – rengti ir įgyvendinti Vilniaus senamiesčio atnaujinimo darbų programas (https://unesco.lt/kultura/pasaulio-paveldas/pasaulio-paveldas-lietuvoje/vilniaus-istorinis-centras).

VSAA įsteigė ir jos darbą užtikrina Vilniaus miesto savivaldybė (http://www.vsaa.lt/naujas/wp-content/uploads/2015/12/%C4%AFstatai.pdf).

Deja, 2018 m. Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – Paveldo komisija) dar kartą konstatavo seniai žinomą viešą paslaptį, kad VSAA neatlieka jai patikėtos funkcijos (https://www.lzinios.lt/Gimtasis-krastas/ne-saugo-o-edukuoja-/274048), ir 2018 m. spalio 12 d. sprendime Nr. S-10(6.2.-227) „Dėl Vilniaus istorinio centro, kaip UNESCO pasaulio paveldo vietovės, vietos valdytojo – Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros – veiklos“ (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/9e99aa30d13611e8bea9885f77677ec1) nusprendė:
„1. Rekomenduoti Vilniaus miesto savivaldybei įvertinti viešosios įstaigos Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros 2001–2018 m. veiklą pagal įstatuose nustatytas funkcijas ir tikslinti šios įstaigos įstatus atsižvelgiant į teisės aktuose numatytas teisines galias ir atsakomybę paveldo apsaugos srityje.
2. Siūlyti Kultūros ministerijai, atsakingai už Vilniaus istorinio centro apsaugą, atlikti išsamią viešosios įstaigos Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros teisinio statuso ir 2001–2018 m. veiklos analizę bei prisiimant atsakomybę už UNESCO pasaulio paveldo vertybės išsaugojimą spręsti dėl steigėjo keitimo ir funkcijų tikslinimo.“.

Paveldo komisija, pacituotame 2018 m. spalio 12 d. sprendime įvertinusi VSAA 2016–2017 metų veiklą, konstatavo, kad neaptikta duomenų, kaip įgyvendinamas VSAA įstatuose nustatytas pagrindinis tikslas – saugoti, stebėti, tvarkyti, konservuoti, restauruoti, atnaujinti pasaulio kultūros paveldo objektą Vilniaus senamiestį. Užuot vykdžiusi šias funkcijas, VSAA visą dėmesį sutelkė į informacijos sklaidą, edukaciją, visuomenės konsultavimą bei tarptautinius ryšius.

Taip pat Paveldo komisija išsiaiškino, kad VSAA neinicijuoja ir nevykdo jos įstatuose numatytų kultūros paveldo tyrimų, o jos vykdoma kultūros paveldo stebėsena neatitinka esminio reikalavimo – iš jos rezultatų neįmanoma nustatyti kultūros paveldo objektų būklės pokyčių.

Paveldo komisija nurodė ir tai, kad ši Vilniaus miesto savivaldybės viešoji įstaiga taip ir liko uždara institucija, nes iki šiol nėra įsteigta patariamoji, visuomeniniais pagrindais veikianti Agentūros taryba, kurią turėjo sudaryti ne tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, bet ir visuomeninių asociacijų skirti atstovai. Pareiga įsteigti tokią tarybą yra nustatyta VSAA įstatuose.

Mūsų žiniomis, net ir dabar, nors praėjo jau trys mėnesiai nuo šio Paveldo komisijos sprendimo paskelbimo, vis dar nėra imtasi jokių konkrečių veiksmų dėl skandalingo UNESCO Pasaulio paveldo objekto Lietuvoje valdytojo neveikimo ir su tuo susijusios kritinės Vilniaus istorinio centro padėties.

Primename, kad Paveldo komisija yra Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8EEC6870083A/oOpkhxHfer), o Lietuva, prisijungdama prie 1972 m. lapkričio 16 d. priimtos UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.279517), prisiėmė įsipareigojimus saugoti į Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas vertybes ir šį įsipareigojimą turi užtikrinti visos Lietuvos valstybės grandys – tiek Vilniaus miesto savivaldos, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės institucijos.

Todėl asociacija „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ pakartotinai ragina skubiai imtis spręsti UNESCO Pasaulio paveldo objekto Vilniaus istorinio centro išsaugojimui kritiškai svarbias problemas. Iki šiol, mūsų vertinimu, ši veikla buvo tik imituojama, nors valstybės ir savivaldos lėšos tam buvo skiriamos, o ilgus metus trunkantis neveikimas kelia nemalonų įspūdį, kad Lietuvos Respublikos piliečių pinigai, skiriami Vilniaus miesto savivaldybės VSAA, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD) ir Lietuvos Respublikos nuolatinei atstovybei prie UNESCO8 (https://unesco.mfa.lt/; https://unesco.mfa.lt/unesco/lt/events; Renginiai: „Aktualių įrašų nėra“), yra leidžiami tuščiai, tik tam, kad būtų išlaikytos šiltos kelių funkcionierių darbo vietos.

Viena iš skaudžiausių, simbolinių tokios padėties iliustracijų yra istorinį miestovaizdį akivaizdžiai darkančios daugiabučių namų statybos, šiuo metu vykdomos viename iš svarbiausių ansamblių, lemiančių Vilniaus istorinę ir estetinę tapatybę – buvusiame Vilniaus misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ansamblyje (toliau – Misionierių ansamblis), kurio svarba pabrėžta ir Vilniaus istorinio centro įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą nominacinėje byloje, nurodant, kad istorijos požiūriu pagrindiniai Vilniaus senamiesčio pastatai bei jų kompleksai priklauso šešioms didelėms grupėms, iš kurių viena yra barokinės Vizitiečių – Misionierių bažnyčios.

Mūsų vertinimu, šis atvejis yra svarbus ir kaip liudijimas, kad viena iš pagrindinių paveldosaugos degradacijos priežasčių yra nederama ir galimai neskaidri įtakingiausių valstybės tarnautojų ir politikų veikla. Pagrindo taip manyti teikia pastaruoju metu visuomenei aiškėjančios aplinkybės, susijusios su Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. ĮV-558 patvirtintu specialiuoju planu (toliau – Specialusis planas), kuriuo buvo panaikinti griežti apribojimai ir sudarytos galimybės statyti daugiabučius namus valstybės saugomo nacionalinio reikšmingumo objekto Misionierių ansamblio teritorijoje.

Nors šio Specialiojo plano dokumentuose nurodytas planavimo tikslas – užtikrinti Misionierių ansamblio ir jo teritorijos išsaugojimą, įteisinti joje ir apsaugos zonoje taikomus reikalavimus, daugėja įrodymų, kad jis rengtas siekiant visai kito tikslo – rasti galimybę statyti Misionierių ansamblio teritorijoje naujus pastatus. Buvęs Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas, betarpiškai dalyvavęs įvykiuose, 2017 m. gegužę socialiniame tinkle paliudijo, jog Specialųjį planą nuspręsta rengti Vyriausybės pastate, tam, kad „gruzinas investitorius” galėtų pastatyti ant Išganytojo kalno viešbutį. Cituojame šį liudijimą:
„Vitas Karčiauskas. “Gerai, pakaks tylėti. Vyriausybės pastate buvo nuspręsta rengti šios vietos specialųjį planą, kad gruzinas investitorius, beje, dalyvavęs tuose posėdžiuose, galėtų pastatyti keliasdešimt tūkstančių kvadratinių metrų tarptautinio tinklo viešbutį. Tai, kad dabar statomi pastatai tik apie 9500 kvadratinių metrų ploto ir ne aukštesni už buvusios ligoninės sovietinį pastatą, man „kainavo” keletą mėnesių ligoninėse ir, gal būt, sudegintą automobilį…“

Kad Specialusis planas pradėtas rengti dėl statybinių interesų, patvirtina ir Vyriausybės kanceliarijos Seimo nariui N. Puteikiui pateiktas tuometės kultūros viceministrės Nijolės Laužikienės 2010 m. rugsėjo 29 d. raštas Ministro Pirmininko kancleriui Deividui Matulioniui, kuriame parašyta, kad Ministro pirmininko tarnyboje įvyko susitikimas, kuriam jis pirmininkavo, su UAB „Corpmanagement“ „dėl galimybių teritorijoje, esančioje prie Subačiaus gatvės, statyti „Hyatt“ tinklo viešbutį” ir „Kultūros ministerija buvo įpareigota organizuoti posėdį, kuriame būtų pasiektas susitarimas dėl minėtos teritorijos specialiojo planavimo dokumentų parengimo”, o vėliau šis įpareigojimas buvo įvykdytas: „Kultūros ministerijoje 2010 m. rugsėjo 27 d. buvo suorganizuotas susitikimas su UAB „Corpmanagement“ dėl vienuolyno statinių komplekso, esančio Subačiaus gatvėje, Vilniuje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 761) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo. Susitikimo metu pasiektas susitarimas sudaryti sutartį tarp UAB „Corpmanagement“ ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos bei pradėti minėto specialiojo plano rengimą.”

Kaip matyti iš 2010 m. rugsėjo 29 d. Kultūros ministerijoje įvykusio susitikimo protokolo, kuris pridėtas prie šio rašto, ne paveldosaugininkai, o viena iš verslininkams atstovavusių advokačių suformulavo specialiojo plano rengimo tikslą: „A. Mudėnaitė apibūdino numatomos sudaryti su KPD sutarties tikslus. Specialiojo plano tikslas – patikslinti Vienuolyno statinių ansamblio (761) teritorijos ribas, nustatyti dvi zonas. Vienuolyno statinių zonoje įtvirtinti esamus paveldosaugos reikalavimus, o vakarinėje šio valstybės saugomo kultūros paveldo objekto zonoje (prie Vaikelio Jėzaus vaikų prieglaudos pastato – unikalus kodas Kultūros vertybių registre 33915) – paveldosaugos reikalavimus nustatyti naujai.“

Kaip nurodyta tame pačiame Protokole, šiame posėdyje dalyvavęs architektas Tauras Paulauskas „informavo, kad planuojamą rekonstruoti pastatą norisi perstatyti kiek šiauriau. Jei specialiojo plano reikalavimai to neleistų, reiktų atsakyti dabar, kad toje teritorijoje nieko negalima keisti.“, o apibendrinant protokolo turinį galima teigti, kad viso šio susitikimo metu buvo aptariami būtent verslininkų lūkesčiai, o ne būtinybė užtikrinti Misionierių ansamblio apsaugą.

Atsižvelgdami į tai, kad Vilniaus istorinis centras į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą buvo įtrauktas ir pagal (iv) kriterijų – “Dėl miestovaizdžio ir išsaugotos didelės pastatų įvairovės Vilnius yra išskirtinis organiškai per penkis amžius susiformavusio Vidurio Europos miesto pavyzdys“ – o šiuo metu istorinis Vilniaus miestovaizdis yra dideliais mastais naikinamas ir inicijuoti tolesnio jo naikinimo projektai, bei būdami įsitikinę, kad yra būtina ištirti ir įvertinti aukštas pareigas ėjusių tarnautojų ir politikų veiksmus ar neveikimą, sudariusius galimybę statyti Misionierių ansamblyje istorinį kraštovaizdį darkančius naujadarus, prašome:

1. įvertinti VSAA 2001–2018 m. veiklą ir atsakomybę už ilgus metus nesprendžiamas ir gilėjančias problemas UNESCO Pasaulio paveldo objekto Vilniaus istorinio centro apsaugos srityje.

2. Įvertinti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir jai pavaldaus KPD darbuotojų veiklą 2001-2018 m., įgyvendinant Lietuvos Respublikos įsipareigojimus dėl UNESCO Pasaulio paveldo objekto Vilniaus istorinio centro apsaugos.

3. Įvertinti Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos ir jai pavaldaus KPD darbuotojų veiklą 2010-2018 m., sudarant galimybes vykdyti statybas UNESCO Pasaulio paveldo objekto dalyje – Vilniaus Misionierių ansamblyje, o atliekant šį vertinimą atsižvelgti į iki šiol ignoruojamas KPD direktoriaus 2017 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. Į-85 sudarytos laikinosios komisijos 2017 m. gegužės 4 d. išvadas Nr. RG-22. Komisija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai pateikto tvirtinti Misionierių vienuolyno statinių ansamblio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano projekto atitikimą tuo metu galiojusiems teisės aktams, šiose išvadose konstatavo, kad jis neatitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų bei pateikė rekomendacijas dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo, tačiau Lietuvos Respublikos kultūros ministerija iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, kad tai padarytų.

4. Iš esmės reorganizuoti VSAA, KPD bei kitas UNESCO Pasaulio paveldo objekte Vilniaus istoriniame centre veikiančias ir jo apsaugą turinčias užtikrinti, bet kol kas tik imituojančias veiklą institucijas, sukuriant skaidrią ir už šio UNESCO pasaulio paveldo objekto apsaugą ne formaliai, bet realiai atsakingą Lietuvos Respublikos instituciją.

Pagarbiai, Lina Leparskienė, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ vadovė

PRIDEDAMA:
1. Buvusio KPD Vilniaus skyriaus vedėjo V. Karčiausko liudijimas 2017 m. gegužę socialiniame tinkle, ekrano nuotraukos kopija;
2. Kultūros viceministrės Nijolės Laužikienės 2010-09-29 raštas Ministro Pirmininko kancleriui Deividui Matulioniui, ir juo pateiktas 2010-09-29 Kultūros ministerijoje įvykusio susitikimo protokolas, kopijos.

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Naujausi įrašai

Video