Ar gali būti, kad Lentvario rūmuose ardomas autentiškas mūras? Pokalbis apie ES lėšų panaudojimą paveldo darkymui ir Eduardo Fransua Andrė šedevro likimą

Ar gali būti, kad Lentvario rūmuose ardomas autentiškas mūras? Pokalbis apie ES lėšų panaudojimą paveldo darkymui ir Eduardo Fransua Andrė šedevro likimą

Ar pinigai, kuriuos ES skyrė paveldo išsaugojimui, nėra naudojami jo darkymui? Toks klausimas Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžiui kyla matant darbus, vykdomus Lentvario rūmuose. Jau rašėme, kad įstiklinamas autentišką rūmų pavidalą sudarkęs sovietinis antstatas – užuot jį pašalinus, kaip siūlyta pagal 2009 metų projektą, parengtą atlikus išsamius tyrimus. Atidžiau įsižiūrėjus kilo ir daugiau bjaurių klausimų: ar nėra taip, kad rūmų bokšte ardomas autentiškas mūras, įrengiant naujus langus? Skelbiame Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio paruoštą medžiagą ir dalį pokalbio apie platesnę problemą – ne tik rūmų, bet viso ansamblio ir parko – kraštovaizdžio architekto Édouard François André šedevro – likimą.

Apie sovietinio antstato rekonstrukciją, KPD požiūrį į tokį paveldo “tvarkymą” ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos tylėjimą rašėme čia: “Paveldosaugos pornografija ar naujoji norma: renovuojamas sovietmečiu ant Lentvario rūmų prilipdytas antstatas”

O čia – Lentvario rūmų transformacija, t. y. dabar įgyvendinamo projekto (kairėje) ir 2009 metų projektinių pasiūlymų, parengtų atlikus išsamius tyrimus (dešinėje), palyginimas:

Čia – bokšto pietvakarių fasade numatytų darbų analizė:

Bokšto šiaurės vakarų fasade numatyti darbai:

Tačiau Lentvario dvaro problema – ne tik griaunamo autentiško mūro ir ne vien rūmų klausimas.

Kad būtų aiškiau, kas ten vyksta, ką tai reiškia ir kodėl taip rūpi Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžiui, įkeliu dalį mūsų sąjūdžio narių pasikalbėjimo elektroniniais laiškais – vardus ir pavardes išėmiau, idant asmeniškumai neatitrauktų nuo esmės.

A.: Siunčiu kelias Lentvario nuotraukas. Ir galite mesti į mane akmenį, jei rūmai kuo nors vertesni už visą ansamblį. Viskas naikinama… (nuotraukas žr. žemiau.)

B.: Vertinga viskas, bet rūmai – šiandieninis detonatorius, nes kai nyksta savaime, tai tarsi ir “suprantama” (trūksta pinigų, nėra šeimininko ir bla-bla-bla), tačiau kai naikinama ES lėšomis, skirtomis paveldui tvarkyti – tai jau dugnas ir šalia griūvantys pastatai nieko nebereiškia. Tiesiog – vien dugnas.

C.: ES lėšomis ir Andrė parkas naikinamas Lentvaryje.

A.: Už Europos Sąjungos pinigus suš… viską. Rekonstravome bažnyčias, pilis, piliakalnius, senamiesčius ir t. t. Bet čia ne tik Europos pinigai, bet ir privatūs. Ir būtent privatūs asmenys sunaikins Lentvarį. Pradėjo X, tęsia kitas, o bus dar trečias… Tiesa, ir prie Didžiulio ežero jau nusipirko žemę, kur Moluvėnų senovės gyvenvietės (A31P) teritorijoje, nacionalinio lygmens objekte, rengiamasi namų kvartalą lipinti. Tai vis tas pats Lentvario dvaro sodybos kraštovaizdis. Ir iš rūmų jis bus matomas taip pat, kaip ir pliažas kitapus Lentvario ežero. Taigi, nėra detonatorių. Detonuoja visa sodyba, t. y. detonuoja visa paveldosauga.

D.: Ironiška, už tai turime Valdovų rūmus. Yra daugybė popsinių šiuolaikybės projektų, eina didžiuliai valstybės pinigai. Reikia įkišti milijoną į Sapiegų parką… butaforinį. Čia yra gili problema, kai sugebama tik naikinti, o ne kurti kažką tvaraus ir tikro. Nes juk ne paslaptis, kad ir Valdovų rūmai sunaikino daug vertingo archeologinio paveldo. Trūksta idėjų: ką su tokiu dideliu dvaru kaip Lentvaris daryti? Negirdėjau pasiūlymų. Neseniai buvau Aštriosios Kirsnos dvare: privatus asmuo puikiai tvarkosi; daug mūrinių ūkinių pastatų; po truputį atkurs viską, bent jau vertingiausius. Su meile, pietizmu, be jokio godumo. O čia… graudu ir liūdna. Šias griūvančio Lentvario nuotraukas reikia platinti visur. Kai Tiškevičiai lyg tai buvo atvykę apsižvalgyti – nieko neduosim, o patys – sunaikinsim.

B.: Turime pabandyti pasakyti apie viską – Lentvari, kaip Lietuvos peizazo unikumą (ne tik rūmai, ir net ne vien parkas, o visuma – su Didžiulio ežeru taip pat, Moluvėnais, Aruv Kioz šaltiniu ir kt.)

E.: Lentvario parkas už ES pinigus: https://www.esinvesticijos.lt/lt/naujienos/lentvaris-taps-labiau-draugiskas-ir-patrauklus-gyventi. Kiek dabar prisimenu, ir kitose parko dalyse, ir be ES pagalbos sėkmingai “taikomasi” prie dabarties realijų: 2) prieš keletą metų parke išdygo gyv. namų kvartalas, su gatvėm ir viskuo “kaip priklauso”, Y papaišė – visi patenkinti, 3) “sutvarkyta” aplinka į pietus nuo Lentvario ežero – su valstybės parama, 4) parko dalys parceliuojamos kaip miškas, buvo net skelbimų skelbiu.lt, 5) prieš keletą metų sugriauta didžioji grota – charakteringiausias šio parko elementas, 6) prieš porą metų Z savo iniciatyva išpjovė vertingiausius Andrė sodintus krūmus – su KPD pritarimu, 7) parką tvarkydami vietiniai miškininkai tvarko želdinius pagal savo kaimišką supratimą – KPD pritarė, 8) prieš kokius 10 metų pastačius “norfą”, išnaikintos senos juodosios pušys – visiems dzin, 9) išpjauta daug medžių klevų alėjoje, vedančioje į rūmus (seniai ten buvau – ar dar liko kiek medžių iš to?), 10) kotedžų istorija prie parko, 11) dvaro sodybos ansamblio ūkinės dalies pastatų plytos parceliuojamos, 12) dvaro sodyboje neseniai išdygo naujas tiltas, su paveldu nieko bendro, užtat padidintas tranzitas per dvaro sodybos centrą, 13) VKPK rekomendacijos apsaugoti šiaurėje atsiveriantį kraštovaizdį (o tai irgi parko dalis) – giliai stalčiuje, 14) visi dvaro sodybos pastatai ne tik po truputį griūna, bet ir “pritaikomi”, panašiai, kaip ir rūmai, tik pigesniais būdais, 15) dirbinių uolų ir upelių sistema baigia sugriūti, 16) giliau paėjus – šiukšlynai, 17) atskirose dalyse žalojamas esamas reljefas, ir t. t. Kiek prisimenu, apie visą dvaro sodybą jau rašėm rudenį, nelabai ką sudominom.

2018 metų vasarą darytos nuotraukos:

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Naujausi įrašai

Video