• Pradžia

    Ketvirtą kartą klausiame Ministro Pirmininko S. Skvernelio: kada bus įvykdytas 4 metus nevykdomas galutinis teismo sprendimas dėl neteisėtų statinių griovimo Nidoje?

    Nors esame matę nykiausių biurokratinio cinizmo apraiškų, aplinkos viceministro Mariaus Narmonto raštas privertė krūptelėti: jame juodu ant balto parašyta, kad Vyriausybė ieškojo būdų įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, kuris "neatitiktų ir (ar) konkuruotų su įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytais įpareigojimais" nugriauti neteisėtus pastatus Nidoje, Lotmiškio g. 1, o po to rado kitą išeitį, kaip nevykdyti įsiteisėjusių teismų sprendimų – nusprendė pakeiti saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo tvarką taip, kad būtų galima "kiek galima greičiau" pakoreguoti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Kalbant paprasčiau, valdžios vyrai valosi kojas į visų lygių teismų, įskaitant ir Konstitucinį Teismą, sprendimus, ir turbūt yra nusprendę išbraukti Kuršių neriją iš UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo, tik pamiršo apie tai pranešti visuomenei. Kadangi viceministras M. Narmontas taip ir neatsakė į Ministrui Pirmininkui adresuotą Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio klausimą – kada bus įvykdytas jau ketverius metus nevykdomas galutinis ir neskundžiamas Vyriausiojo administracinio teismo 2016-01-20 sprendimas nugriauti neteisėtus statinius Lotmiškio g. 1, Nidoje – šiandien nusiuntėme S. Skverneliui dar vieną raštą, o jeigu ir vėl nesulauksime atsakymo – teks reikalauti jo teisiniu keliu.

  • Pradžia

    Seime skubiai stumiamas paveldui pražūtingas įstatymo projektas – prašome STT pagalbos

    Seime skubiai stumiama Statybos įstatymo pataisa gali turėti itin neigiamų pasekmių ir savivaldybių saugomam, ir nacionalinės reikšmės kultūros paveldui, o šio projekto inicijavimo aplinkybės kelia didelių abejonių dėl jo skaidrumo – sprendžiant iš Seimo Aplinkos apsaugos komiteto gegužės 6 d. posėdžio vaizdo įrašo, jis buvo inicijuotas atvirai tikintis, kad įstatymo pataisa „išspręs“ problemas, kylančias dėl vieno konkretaus statinio projekto Panevėžyje teisėtumo. Todėl Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis kreipėsi į Seimą su reikalavimu nepriimti jokių sprendimų dėl šios pataisos, kol savo vertinimų nepateiks Specialiųjų tyrimų tarnyba ir paveldo ekspertai, kurių nuomonės įstatymų kūrėjams eilinį kartą neprireikė.

  • Pradžia

    Kviečiame pasirašyti kreipimąsi prieš statybas Vilniaus baroko paminkluose. PAPILDYTA: gegužės 25 d. kreipimasis išsiųstas adresatams

    Kreipiamės į politikus, tarnautojus ir ekspertus dėl jau baigiamų statybų Misionierių ansamblyje ir dar tik planuojamų – Lukiškių dominikonų komplekse. Kiekviena kultūrinė bendruomenė yra laisva apsispręsti, kaip elgiasi su savo paveldu: pavyzdžiui, kad daugiabučius ir viešbučius puošia iškiliausiais Vilniaus baroko kūriniais, kad nebesaugo senųjų kapinių – tik jų „vietas“, o palaikus traktuoja tik kaip tyrimų medžiagą, tačiau tokie esminiai sprendimai turėtų būti priimti demokratiškai ir skaidriai, daugiau neimituojant kultūros paveldo apsaugos ir praeities kardinaliai išsižadėjusiai valstybei nebeleidžiant milijoninių lėšų butaforinei apsaugai. PAPILDYTA: ačiū visiems pasirašiusiems – gegužės 25 d. kreipimasis su nuoroda į Jūsų parašus jau išsiųstas adresatams, kai gausime atsakymus, paskelbsime.

  • Pradžia

    Apie interesų ausis, kyšančias už grupės Seimo narių bandymo "neutralizuoti" Trakų istorinį nacionalinį parką

    Manau, turim dar vieną epizodą iš serialo "užstatyk Trakus", už kurio kyšo statybomis Trakų istoriniame nacionaliniame parke (TINP) suinteresuotų įtakingų asmenų ausys: 2020 m. balandžio 29 d. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nutarė siūlyti Vyriausybei sujungti TINP, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato (posėdžio protokole kažkodėl vadinamo "Kernavės istoriniu rezervatu") ir Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato (kažkodėl vadinamo Vilniaus pilių rezervatu) direkcijas, jų pavaldumą priskirti Kultūros paveldo departamentui, o Užutrakio dvaro sodybą "prijungti" prie Trakų istorijos muziejaus.

  • Pradžia

    Dėl paveldosaugą diskedituojančio KPD pralaimėjimo byloje dėl Birutės g. 40 – klausimai, į kuriuos neatsako kultūros ministras

    Kultūros ministerija kartais primena užkietėjusią dantų pastos tūbelę – išgauti atsakymą yra daugkartinių pastangų ir netradicinių įrankių reikalaujantis darbas. Jau 1,5 mėnesio ministerija nepateikia atsakymo dėl žiniasklaidos plačiai aprašyto ir "skrajojančiu paveldu" praminto atvejo, kai istorinėje Vilniaus dalyje, vadinamoje Žvėrynu, Birutės g. 40 stovėjusią valstybės saugomą medinę vilą buvo leista perstatyti kitur, kad jos vietoje tilptų naujas namas. Šiuo metu artėjame prie itin gėdingos šios istorijos atomazgos, kuri gali galutinai diskredituoti Lietuvos paveldo apsaugos sistemą ir suteikti piliečiams svarų pagrindą klausti, ar valstybei apskritai verta išlaikyti šį brangiai kainuojantį aparatą, kuris yra neįgalus apsaugoti kultūros paveldą ir užtikrinti atsakomybę už jo naikinimą. Todėl ministro atsakymai būtini.

  • Pradžia

    Įslaptinta Mokslinės archeologijos komisijos veikla – išslaptinti neįstengia nei STT, nei visuomenininkai

    Nepaisant nei STT rekomendacijos, nei Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio prašymo, visuomenei jau beveik metus nėra prieinama Archeologijos tyrimų duomenų bazė, Mokslinės archeologijos komisijos darbotvarkės – neskelbiamos. Bandydamas išslaptinti šią ir kitą informaciją, kurią visuomenė neabejotinai turi teisę žinoti, Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis buvo įklampintas į biurokratinio atsirašinėjimo pelkę, todėl šiuo metu svarsto, ar neteks surengti dar vieno piketo, tik gana sunku pasirinkti, po kuriais langais – KPD ar Kultūros ministerijos. Kad būtų aiškesnės tokio bjauraus elgesio priežastys, skelbiame mūsų prašymus ir institucijų atsakymus.

  • Pradžia

    Valstybinė kultūros paveldo komisija pasiūlė KPD įvertinti žalą, padarytą sunaikinant Pakruojo gaisrinės vertingąją savybę, pateikti ieškinį darbų užsakovui ir imtis priemonių dėl projektus rengusio asmens atestato panaikinimo

    "Įvertinus tai, kad dalis gaisrinės pastato statybos darbų atlikta savavališkai, t. y. ne pagal suderintą Tvarkybos projektą ir tai, kad savavališkais darbais sunaikinta kultūros paveldo objekto vertingoji savybė – betono sienų tipas, siūlome įvertinti žalą, padarytą kultūros paveldo objektui ir statybos darbų užsakovui pateikti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Taip pat įvertinus tai, kad minėti projektai parengti nekokybiškai, t. y. tarpusavyje prieštaraujančiais sprendiniais, siūlome imtis priemonių dėl projektus rengusio asmens atestato panaikinimo", – rašoma Kultūros paveldo departamentui adresuotame Valstybinės kultūros paveldo komisijos rašte, kuris pateiktas išnagrinėjus Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio skundą dėl Pakruojo gaisrinės. 2019 m. lapkričio 13 d. nuotraukoje – valstybės saugomo kultūros paveldo objekto "restauravimo" darbai.

  • Pradžia

    Dėl vykdomos sistemingos, organizuotos ir galimai nusikalstamos veiklos prieš kultūros paveldą Vilniaus senamiestyje

    Šį pirmadienį, sausio 27 d., 10 val., prie Kultūros paveldo departamento rengiamas piketas dėl Žygimantų gatvėje planuojamų statybų, kurios užstotų saugomą Vilniaus senamiesčio panoramą. Reikalaujame, kad būtų vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nesudarinėjami sandėriai byloje, kuri laimėta paveldo naudai. 2018 m. KPD pranešė apie sistemingą, organizuotą ir galimai nusikalstamą veiklą prieš kultūros paveldą Vilniaus senamiestyje, Žygimantų gatvėje, kur 2017 m. rudenį nugriauto dvarelio vietoje suplanuotas daugiabutis, kuris užstotų saugomą senamiesčio panoramą. KPD laimėjo bylą – įsiteisėjęs teismo sprendimas patvirtino, kad reikalavimas atstatyti nugriautą medinuką yra teisėtas. Bet dabar KPD vadovas Vidmantas Bezaras dalyvauja Lietuvos Aukščiausiajame Teisme vykstančioje mediacijoje dėl taikos sutarties šioje paveldo naudai laimėtoje byloje. Visuomenei nebuvo paaiškinta, dėl kokių priežasčių KPD vadovybė galimai pakeitė poziciją dėl valstybei padarytos žalos nugriaunant Vilniaus senamiestyje stovėjusius pastatus, kurios KPD laikėsi nuo 2017 m. ir kurią gynė teismuose, todėl asociacija "Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis" paprašė ištirti KPD direktorius V. Bezaro veiksmus, keičiant KPD poziciją dėl šio objekto, o kol toks tyrimas nebus atliktas – sustabdyti galimai neteisėtus veiksmus. Kadangi už nuomonę ir klausimus, kaip žinome iš liūdnos patirties, gali būti keliamos bylos, pažymime: tai – mūsų nuomonė.

  • Pradžia

    Iš kultūros ministro sulaukę atsirašymo, klausimus dėl Vilniaus senamiesčio, sisteminių paveldosaugos problemų ir Kultūros ministerijos ryšių su organizacija, pašalinta iš tarptautinio ICOMOS pateikėme kitiems

    Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas po dviejų mėnesių atsakė į rezoliuciją, kurią jam įteikė dėl paveldo naikinimo protestavę Vilniaus, Klaipėdos ir Panevėžio visuomenininkai: paaiškino, kad UNESCO pasaulio paveldo objekto Vilniaus senamiesčio išsaugojimas – savivaldybės, o ne Kultūros ministerijos atsakomybė, paprašius spręsti esmines paveldosaugos sistemos problemas (nepriklausomos išorinės kontrolės nebuvimas, nekontroliuojama tyrimų kokybė), nurodė į ministerijos užsakymu atliktą tyrimą, kuriame šių problemų sprendimai visai nėra siūlomi arba siūlomi deklaratyvūs, nepareiškė savo pozicijos dėl iš tarptautinio ICOMOS pašalintos organizacijos "ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas", nors ministerija su ja yra sudariusi bendradarbiavimo sutartį ir ji yra registruota KPD adresu. Todėl klausimus, į kuriuos negavo atsakymų iš kultūros ministro, Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis adresavo kitiems.

  • Pradžia

    Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis pasiūlė Kultūros ministrui kandidatūras į dvi paveldo klausimus sprendžiančias komisijas

    Reaguodama į vandalizmą (tiek neteisėtą, tiek įteisintą) prieš Lietuvos ir atskirų bendruomenių kultūrinei tapatybei ypač svarbias paveldo vertybes ir kraštovaizdžius, kritinę ir negerėjančią paveldo apsaugos sistemos padėtį, faktą, kad nėra tinkamai užtikrintas paveldo išsaugojimu suinteresuotų nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių dalyvavimas sprendžiant klausimus dėl joms svarbaus paveldo likimo, o taip pat š. m. lapkričio 8 d. įvykusiame kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko ir piketą dėl paveldo naikinimo surengusių visuomenininkų susitikime išsakytą kultūros viceministrės Ingridos Veliutės pastabą, jog ekspertus yra sunku įkalbėti dirbti atsakingą, bet menkai apmokamą darbą paveldo klausimus sprendžiančiose ekspertinėse institucijose (pvz., vertinimo tarybose), asociacija „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ kreipėsi į kultūros ministrą prašydama įtraukti jos siūlomus narius į dvi paveldo išsaugojimui neabejotinai svarbias komisijas. Skelbiame raštą.

MISIONIERIAI

TRAKAI