„Žemės druska“: graži kančia? (video)

Wimas Wendersas ir Sebastião Salgadokadras iš filmo „Žemės druska“

Tai puikus dokumentinis vokiečių kino meistro Wimo Wenderso filmas apie vieną žymiausių pasaulio fotožurnalistų, 1944-iais mažame Brazilijos miestelyje gimusį Sebastião Salgado, kuris baigęs ekonomikos studijas ir įstojęs į doktorantūrą Paryžiuje metė ekonomisto karjerą ir daugiau nei 40 metų keliauja po pasaulį, fiksuodamas žmonių kančias karuose ir skurde.

Kodėl prisiminėme šį filmą ir siūlome jį prisiminti (o gal atrasti) Jums?

Pirma – tiesiog tai puikus dokumentinis vokiečių kino meistro Wimo Wenderso filmas apie vieną žymiausių pasaulio fotožurnalistų, 1944-iais mažame Brazilijos miestelyje gimusį Sebastião Salgado, kuris baigęs ekonomikos studijas ir įstojęs į doktorantūrą Paryžiuje metė ekonomisto karjerą ir daugiau nei 40 metų keliauja po pasaulį, fiksuodamas žmonių kančias karuose ir skurde. O kalbant apie skurdą Lietuvoje, kurį pasirinkom kaip pirmąją temą, galbūt sveika prisiminti ir tai, koks salyginis dalykas yra šis skurdas – lyginant su nuotraukomis iš Brazilijos aukso kasyklų ar Afrikos. Bet – ar gali žmogų, kuris čia ir dabar gyvena vienkartinį savo gyvenimą, paguosi tai, kad kažkas kažkur kenčia labiau? Ir ar Lietuvoje turime socialinės dokumentikos, kuriai būtų įdomūs tokie žmonės, kaip Eglė ir jos vaikai?

Antra – kančios ir žiaurumo vaizdai S. Salgado nuotraukose dažnai yra ne tik sukrečiantys, bet ir… nuostabiai gražūs. Dalis kritikų fotografui priekaištavo, kad šie atvaizdai per daug dailūs, estetizuota kančia yra neautentiška, o meistriška kadrų kompozicija dokumentiką paverčia kinematografišku reginiu. Amerikiečių rašytoja Susan Sontag rašė, kad svarbiausia šių notraukų yda yra tai, kad jose užfiksuotų žmonių gyvenimai supaprastinti iki vienintelio dalyko – jų bejėgystės, daugiau nieko apie juos neatskleidžiant ir net neparašant vardų, todėl šie bevardžiai nuotraukų „herojai“ tampa abstrakčiais kančios simboliais.

(Labai labai iš tolo tai primena Aušros Maldeikienės pastabą, kad skurdas, kurį rinkėjų papirkinėjimu užsiimantys politikai paverčia demagoginėmis abstrakcijomis, kai kalba apie skurstančias grupes, iš tiesų visada yra konkretus, ir pagalbos reikia ne grupėms, o konkretiems žmonėms, kurių kiekvienas kenčia savaip).

O W. Wenderso atsakymas S. Salgado kritikams štai toks: „Atsakydamas į klausimą, ar jo nuotraukos yra per gražios ar per daug estetiškos, aš visiškai nesutinku su tokia kritika. Kai fotografuoji skurdą ir kančią, privalai suteikti tam tikro orumo savo nuotraukos subjektui ir išvengti vujarizmo. Tai nėra lengva. Tai gali būti pasiekta tik tuo atveju, jeigu susiformuoja stiprus ryšys su žmonėmis, esančiais priešais objektyvą, kai iš tikrųjų įsijaučiama į jų gyvenimus bei situacijas. Labai mažai fotografų sugeba tai padaryti.“

Filmą, kuris 2014-iais Kanų kino festivalyje pelnė specialųjį žiuri prizą, galite pažiūrėti atsivertę vieną iš šių nuorodų: putlocker.io arba kinokrik.net

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Atšaukti atsakymą

Naujausi įrašai

Video