VKPK narys G. Rutkauskas bando įteigti, esą Misionierių ansamblį ir Vilniaus bei Trakų senamiesčius nuo sudarkymo ginantys piliečiai – Kremliaus agentai

VKPK narys G. Rutkauskas bando įteigti, esą Misionierių ansamblį ir Vilniaus bei Trakų senamiesčius nuo sudarkymo ginantys piliečiai – Kremliaus agentai

Kremlius ir piliečiai, susibūrę ginti nuo sudarkymo Misionierių ansamblį, Vilniaus ir Trakų kraštovaizdžius bei reikalaujantys tarnautojų atsakomybės už įteisintą paveldo vertybių naikinimą, siekia to paties tikslo – skatinti destruktyvias emocijas, sėti nepasitikėjimą Lietuvos valdžios institucijomis, priešinti ir silpninti visuomenę.

Taip architektas, viešosios įstaigos „Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra“ direktorius ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys Gediminas Rutkauskas aiškina laiške, išsiuntinėtame kitiems šios komisijos nariams.

Todėl Valstybinė kultūros paveldo komisija, anot jo, turėtų nesvarstyti konkrečių paveldo žalojimo atvejų, o išklausyti Krašto apsaugos ministerijos paskaitą apie informacinius karus.

Skelbiame G. Rutkausko laiško tekstą, o po juo – informaciją, kodėl jis yra asmeniškai suinteresuotas, kad komisija nesvarstytų konkrečių grėsmių ir nusikaltimų paveldui.

Kreipinys „Evelina“ skirtas Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkei Evelinai Karalevičienei, nes iš pradžių laiškas buvo skirtas tik jai, o vėliau G. Rutkauskas išsiuntinėjo jį ir kitiems komisijos nariams.

*******

———- Persiųstas laiškas ———-
Nuo: Gediminas Rutkauskas <g.rutkauskas@vsaa.lt>
Data: 2017 m. balandžio 28 d. 15:32
(…)

„ Miela Evelina, laba diena,

Neringa, Trakai, Misionierių ansamblis Vilniuje, – šie su paveldo apsauga susiję ‚rezonansiniai‘ projektai tapo visuomenės negatyvius nusiteikimus skatinančia priemone. Tai inicijavo keletas visuomeninių aktyvistų ir/ ar jų grupių, kurie/kurios paskutiniųjų mėnesių bėgyje išskirtinai aktyviai viešai reiškia susirūpinimą kultūros paveldo objektų likimu, o drauge nepasitikėjimą atsakingosiomis valstybės institucijomis, atsakingais asmenimis. Apie tai daug rašo spauda.

Pritardamas, kad paveldo apsaugai kylančiais pavojais atsakingai rūpintis turi VKPK, visgi nemanau, kad Ši institucija pagal savo kompetenciją turi pasisakyti kiekvieno objekto klausimu. Ji privalėtų apibendrintai įvertinti pavojus ir teikti Seimui ir LRV, jų atsakingosioms ir įgaliotoms institucijoms politinio lygmens pastabas ir siūlymus dėl pavojų ir priemonių jiems išvengti: nuo įstatymų, poįstatyminių aktų pataisų iki projektų įgyvendinimo procedūrų ar tvarkų reguliuojamų institucijų, jų vadovų, arba tvarkos tikslinimo.

Matydamas kaip spekuliatyviai, skatinant destruktyvias emocijas ir nepasitikėjimą viešosiomis valdžios institucijomis, veikia paveldo vertybių likimu susirūpinę visuomenės nariai ir/ar jų grupės, ką ir kaip apie tai rašo spauda, gerai suprantu, kokį didelį visuomenės susipriešinimo, santykių jaukimo poveikį daro šis ‚visuomeninis judėjimas‘.

Žinau, kad dauguma projektų yra parengti atestuotų ir patyrusių specialistų, paržiūrėti atsakingų institucijų specialistų ir derinti jų vadovybės. Suprantu ir iš svarstymų VKP komisijoje žinau, kad tuose projektuose galimai esama klaidų, padarytų sąmoningai ar nesąmoningai.

Seku ir gerai žinau ir šiandieninį bendrą geopolitinį kontekstą,- tai, kad kaimyninė šalis vykdo informacinį karą su ES ir JAV, bemaž intensyviausiai Baltijos šalyse, kurio pagrindinis tikslas yra griauti šalių visuomeninių santykių darną, visuomenės pasitikėjimą valdžios institucijomis, tuo silpninant valstybių pilietines galias.

Stebėdamas paveldosaugos srityje žadinamą visuomeninį nerimą, jo įtaką visos šalies visuomenei, atsižvelgiant Į tai, ką išdėsčiau aukščiau bei VKPK įstatymą, siūlau:

– Komisijoje aptarti ir jos kompetencijos ribose nustatyti rezonansinių projektų svarstymo ir jų rezultatų viešinimo tvarką;

– svarstyti ir rengti siūlymus (adekvačius VKPK kompetencijai) dėl prevencinių priemonių tokiems projektams;

– į VKPK posėdį kviesti arba Komisijai vykti į Krašto apsaugos ministerijos Strateginės komunikacijos skyrių, paskaitai apie informacinį karą, jo principus, technologijas ir praktiką, išklausyti. Tokią paskaitą prieš daugiau nei metus išklausė ICOMOS nacionalinis komitetas, kurio nariu esu nuo 2009 m.

Prašau šį mano pasiūlymą papildomu klausimu iškelti ateinančiame VKPK posėdyje.

Geros kloties linkėdamas,

Gediminas Rutkauskas

www.vsaa.lt“

***********
Skaitant šį laišką svarbu žinoti, kad G. Rutkauskas yra vienas iš asmenų, kurie turėtų dalintis atsakomybe dėl Misionierių ansamblio ir UNESCO saugomo Vilniaus senamiesčio žalojimo.

Mat viena iš jo vadovaujamos Vilniaus m. savivaldybės viešosios įstaigos „Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra“ misijų – vykdyti valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų stebėseną. Šiuo darbu agentūra, kaip skelbiama jos svetainėje, užsiima nuo 2010 m., tačiau naujų statybų stebėseną pradėjo tik 2017 m. ir šiuo klausimu, kuris Vilniaus senamiesčiui yra iš tiesų lemtingas, neskelbia jokių duomenų:


Taigi, ant Išganytojo kalvos Misionierių ansamblio teritorijoje vykstančių statybų G. Rutkausko agentūra dar nepastebėjo.

Nerasime Misionierių ansamblio ir tarp pastatų, kurių stebėjimo rezultatai pateikti šios agentūros svetainėje. Štai kaip atrodo kuklūs Subačiaus gatvės stebėsenos rezultatai:

Dar svarbiau, kad G. Rutkauskas yra 2013-02-05 Kultūros ministro įsakymu sudarytos „Vilniaus istorinio centro, įrašyto į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimo ir tausojamojo naudojimo priežiūros komisijos” narys (komisijos sudėtį rasite čia). Būtent šiai komisijai buvo pavesta „ne rečiau kaip kartą per tris metus ir ne dažniau kaip kas pusę metų rengti Vilniaus istorinio centro išskirtinės visuotinės vertės požymių stebėsenos rezultatų įvertinimo posėdį. Ataskaitą apie stebėsenos rezultatų įvertinimą ir siūlymus dėl Vilniaus istorinio centro išsaugojimo ir tausojamojo naudojimo veiksmų tobulinimo pateikti Kultūros ministerijai”.

Statybų Misionierių ansamblyje ši komisija neaptarė ir jokių siūlymų dėl to nepateikė.

Šio „nepastebėjimo“, neįvertinimo ir pasiūlymų nepateikimo rezultatas – Pasaulio paveldo centras nebuvo informuotas apie Misionierių ansamblyje planuojamas, o dabar jau ir vykdomas didelio masto statybas, kurios, kaip 2016 m. birželio 30 d. rašte nurodė Valstybinė kultūros paveldo komisija, gali pakenkti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukto Vilniaus senamiesčio išskirtinei visuotinei vertei ir autentiškumui, o Vilniaus m. savivaldybės administracija galimai neteisėtai išdavė 2017 m. sausio 11 d. statybos leidimą Nr. LSNS-01-170111-00041 (daugiau žr. čia).

Jau vien dėl šių priežasčių (o jų yra ir daugiau) G. Rutkauskas turėjo nusišalinti, Valstybinėje kultūros paveldo komisijoje svarstant Misionierių klausimą, nes kaip „Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros direktorius“ ir senamiesčio priežiūros komisijos narys turi akivaizdų privatų interesą – išvengti atsakomybės.

Įdomu, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos svetainėje skelbiama G. Rutkausko privačių interesų deklaracija – 5 metų senumo, dar iš tų laikų, kai tuometis kultūros ministras Arūnas Gelūnas jį buvo pasirinkęs kultūros viceministru. Panašu, kad G. Rutkauskas nedeklaravo savo privačių interesų, nors Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariai tai daryti privalo.

Beje, klausimų apie G. Rutkausko vadovaujamos Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros veiklą buvo kilę ir anksčiau – apie tai rašiau 2011 m. pabaigoje dienraštyje „Lietuvos žinios“ paskelbtame straipsnyje „Viceministro portretas senamiesčio fone“.

Kol kas paskutinė pastaba: į Valstybinę kultūros paveldo komisiją G. Rutkauskas buvo paskirtas ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus 2015 m. lapkričio 20 d. potvarkiu Nr. 222.

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Atšaukti atsakymą

Naujausi įrašai

Video