Viešbutį prie šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios planuojančios įmonės reikalavimas priteisti iš visuomenininkės 50 000 eurų ir areštuoti jos butą liudija apie stiprėjančią tendenciją persekioti piliečius už dalyvavimą sprendžiant aplinkos klausimus

Viešbutį prie šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios planuojančios įmonės reikalavimas priteisti iš visuomenininkės 50 000 eurų ir areštuoti jos butą liudija apie stiprėjančią tendenciją persekioti piliečius už dalyvavimą sprendžiant aplinkos klausimus

Asociacija „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, prezidentę Dalią Grybauskaitę, ministrą pirmininką Saulių Skvernelį, aplinkos ministrą Kęstutį Navicką, kultūros ministrę Lianą Ruokytę Jonsson ir Seimo Kultūros komiteto pirmininką Ramūną Karbauskį, prašydama užtikrinti piliečių apsaugą nuo persekiojimo už dalyvavimą sprendžiant kultūrinės ir gamtinės aplinkos klausimus, kuris pastaruoju metu tampa stiprėjančia tendencija.

Kreipimesi informuojama, kad UAB „Orkela“, kuriai priklauso viešbutį ir administracinių pastatų kompleksą prie Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno ansamblio su Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia statyti planuojanti įmonė „Lords LB“, iškėlė ieškinį šios asociacijos narei ir Seimo nario Naglio Puteikio padėjėjai Rasai Kalinauskaitei, reikalaudama priteisti 50 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad ji išplatino pranešimą spaudai apie Seime vykusio forumo „Ką daryti, kad išsaugotume kultūros paveldą“ dalyvių priimtą rezoliuciją ir socialiniame tinkle paskelbė klausimus apie planuojamų statybų vietoje dirbusį ekskavatorių.

Taip pat įmonė UAB „Orkela“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti R. Kalinauskaitės turtą, įskaitant butą, kuriame ji gyvena su savo šeima, bet Vilniaus m. apylinkės teismas šį prašymą 2018 m. liepos 27 d. nutartimi atmetė (nutartis nėra įsiteisėjusi, nes gali būti skundžiama per 7 dienas nuo įteikimo).

Nuskanuotą ir nuasmenintą ieškinio kopiją skelbiame šios žinutės pabaigoje.

Ieškinyje UAB „Orkela“ prašo teismo pripažinti, kad tikrovės neatitinka ir jos dalykinę reputaciją pažeidžia informacija, paskelbta dviem atvejais.

Pirmasis – pranešimas spaudai apie rezoliuciją, kurią pasirašė dalis Seimo Kultūros komiteto ir asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ 2018 m. gegužės 30 d. surengto forumo „Ką daryti, kad išsaugotume kultūros paveldą“ dalyvių bei rengėjų (šis pranešimas buvo paskelbtas ir Lietuvos Respublikos Seimo svetainėje, žr.: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15289&p_k=1&p_t=258991&p_a=0). Įmonė reikalauja paneigti šį fragmentą, kuris yra citata iš minėtos rezoliucijos teksto: „Dėl agresyvios plėtros, nevaldomos korupcijos, kompetencijų stokos ir kitų priežasčių vyksta sistemingas kultūros paveldo vertybių naikinimas, tuo pat metu naikinant tautos ir vietos bendruomenių kultūrinę tapatybę, skurdinant visuomenės istorinę savivoką ir apribojant jos ateities galimybes, kaip prioritetą iškeliant siaurą merkantilinį interesą (šio proceso pavyzdžiai – daugiabučių namų statyba Vilniaus Misionierių ansamblyje, planai užstatyti viešbučiu ir septynių aukštų administracinių pastatų kompleksu Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblį su Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia, Kauno Vienybės aikštės, Ąžuolyno parko pertvarkymo projektai, kiti rezonansiniai projektai visoje Lietuvoje).“ (ieškinyje citata sutrumpinta ir baigiasi žodžiu „bažnyčia“; rezoliucijos tekstas paskelbtas čia: http://lietuvos.link/forumo-ka-daryti-kad-issaugotume-kulturos-pavelda-rezoliucijos-tekstas/).

Antroji informacija, kurią reikalauja paneigti UAB „Orkela“ – socialiniame tinkle „facebook“ paskelbtas įrašas su klausimais apie darbus, vykdomus prie Lukiškių dominikonų vienuolyno: „dalinuosi reportažu nuo Lukiškių dominikonų vienuolyno – ekskavatorius rausia turbūt poros metrų gylio duobę, jos rausėjai aiškina, kad taip ruošiamasi archeologiniaims tyrimams, o archeologų vadovas p. Linas sako, kad filmuoti nieko negalima… Beje, toje vietoje, kur archeologai dirbo be ekskavatoriaus, mačiau atkastą kapą – juk nuo XVI a ten yra buvusios kapinės, uždarytos apie 1865 m. Nesu archeologė, nesiimu vertinti, bet ekskavatorinė archeologija tokioje vietoje palieka tokį pat nykų įspūdį, kaip ir planai užstatyti šv. Pilypą ir Jokūbą viešbučiu:( Būtų puiku, jeigu kas nors galėtų įvertinti, ar ten, kur rausiama technika, tikrai nebėra ko tirti rankomis… čia vaizdas iš toliau: https://www.youtube.com/watch?v=yIKGTUK3Zsc&list=PLEg79YDKePMlMKciYTAdZGIZYmlPF1PdB&index=5; čia pokalbis su ekskavatoriaus ir sunkvežimio vairuotojais: https://www.youtube.com/watch?v=cldCyGnyFTs&index=4&list=PLEg79YDKePMlMKciYTAdZGIZYmlPF1PdB; čia bandymas pasikalbėti su tyrimų vadovu: https://www.youtube.com/watch?v=OBOfboo7kl8&index=2&list=PLEg79YDKePMlMKciYTAdZGIZYmlPF1PdB; čia dar vaizdas: https://www.youtube.com/watch?v=MQSQUSBCjcQ&list=PLEg79YDKePMlMKciYTAdZGIZYmlPF1PdB&index=0“.

UAB „Orkela“ prašo teismo ne tik priteisti iš R. Kalinauskaitės 50 000 eurų ir bylinėjimosi išlaidas, bet ir įpareigoti „per vieną savaitę pasirinktoje žiniasklaidos priemonėje savo lėšomis ir be komentarų paskelbti“ jų parengtą aukščiau pacituotos informacijos paneigimą.

Asociacija „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ vertina UAB „Orkela“ ieškinį kaip tikslinį pasirinkto asmens persekiojimą už kritiką, bandant nepagrįstai apriboti konstitucinę asmens teisę turėti įsitikinimus bei juos laisvai reikšti, nes tai, ką prašoma paneigti, yra nuomonė ir klausimai, kuriuos piliečiai turi teisę kelti. Manome, kad plėtros bendrovė piktnaudžiavo teise, pareikšdama šį akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, ir ginsime savo organizacijos narę nuo persekiojimo. Pažymėtina, kad tai bandymas įbauginti vieną asmenį, nors jis tėra vienas iš daugelio piliečių, kritiškai mąstančių ir kalbančių aktualiais kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimo klausimais.

Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis pažymi, kad šiuo ieškiniu plėtros bendrovė tęsia vadinamųjų strateginių bylų prieš visuomenės dalyvavimą sprendžiant aplinkos ir paveldo klausimus tradiciją, plačiai žinomą nuo tada, kai daugiabutį namą vietoje „Lietuvos“ kino teatro statyti ketinusi įmonė iškėlė milijoninį ieškinį keturiems judėjimo „už Lietuvą be kabučių“ nariams (apie tai daug rašyta, pvz.: http://pozicija.org/wp-content/uploads/2016/08/2008-II-ketv.pdf, psl. 11, „Bylos prieš visuomenės dalyvavimą jau Lietuvoje“). Tokių ieškinių tikslas – įbauginti projektų kritikus ir atgrasyti nuo nuomonės reiškimo.

Taip pat kreipimesi primenama, kad pastaruoju metu tai jau antras panašaus pobūdžio ieškinys visuomenininkams, siekiantiems išsaugoti kultūros paveldą: 2018 m. pavasarį Vilniaus senamiesčio bendruomenei buvo įteiktas daugiabučius namus Vilniuje ant Išganytojo kalvos Misionierių ansamblyje statančios UAB „Misionierių namai“ ieškinys, kuriuo reikalaujama uždrausti bendruomenei naudoti domeną „misionieriai“ su plėtiniu „com“ ir įpareigoti perduoti jį plėtros bendrovei arba išregistruoti (daugiau žr.: http://lietuvos.link/uab-misionieriu-namai-svencia-sv-velykas-iskele-ieskini-senamiescio-bendruomenei/).

Be to, pastaroji bendrovė reikalavo nubausti vieną iš asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narių vien už tai, kad Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio piketo dalyviai stovėjo per arti prie Vilniaus m. apylinkės teismo pastato, t. y. arčiau, nei Susirinkimų įstatyme nustatytas 75 metrų atstumas, nors niekur toliau prie šio teismo nėra piketui tinkamos vietos, pats piketas nekėlė jokio pavojaus ir nepažeidė kitų asmenų teisių bei laisvių, o Lietuvos Konstitucija ir mūsų valstybės ratifikuota Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įtvirtina teisę laisvai rinktis į taikius susirinkimus. Vilniaus m. apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2018 m. birželio 5 d. nutarimu panaikino Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK veiklos skyriaus nutarimą skirti baudą už šį piketą.

Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio vertinimu, nurodyti faktai, o taip pat didelį rezonansą sukėlęs Kauno medžius nuo iškirtimo ginančio advokato Sauliaus Dambrausko ir jo bendraminčių sulaikymas bei kiti panašūs atvejai liudija apie stiprėjančią tendenciją persekioti piliečius už dalyvavimą sprendžiant klausimus, susijusius su kultūrine ir gamtine aplinka.

Ši tendencija yra būdinga nedemokratinėms valstybėms, kurioms svetimi vakarietiška, Europos kultūrai esminė pagarba žmogaus teisėms ir iš jos kylantis Faro bei Orhuso konvencijose įtvirtintas suvokimas, kad piliečių teisės, susijusios su kultūros paveldu ir gamtine aplinka, yra neatskiriamos nuo Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje apibrėžtų žmogaus teisių.

Todėl tendencijos persekioti visuomenininkus stiprėjimas ne tik akivaizdžiai parodo kritines problemas, susikaupusias vienoje iš mūsų visuomenės gyvenimo sričių – teritorijų planavime – bet ir verčia kelti klausimą apie demokratijos kokybę ir valstybės nuostatas saugant savo istorinį kultūrinį paveldą ir identitetą.

Dėl išdėstytų aplinkybių asociacija „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ paprašė valdžios atstovų, kuriems adresuotas raštas, imtis iniciatyvos įgyvendinti minėtoje 2018 m. gegužės 30 d. forumo „Ką daryti, kad išsaugotume paveldą“ rezoliucijoje pateiktą prašymą „inicijuoti įstatymų pakeitimus, kurie numatytų draudimą persekioti visuomenę už tai, kad ji inicijuoja viešojo intereso gynimą aplinkos ir paveldo srityje, keliant nepagrįstus materialinio pobūdžio ieškinius (vadinamuosius strateginius ieškinius prieš visuomenės dalyvavimą), arba rasti kitus teisėtus būdus apsaugoti visuomenę nuo tokio antikonstitucinio persekiojimo.“

Nuskanuota ir nuasmeninta ieškinio kopija:













Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Atšaukti atsakymą

Naujausi įrašai

Video