Valstybinės kultūros paveldo komisijos pažyma: Trakų senamiestis sumažintas nepaisant tyrimų išvadų ir visuotinai pripažintų vertybių, tai sudaro sąlygas vykdyti plėtrą, nesuderinamą su paveldo išsaugojimo principais

Valstybinės kultūros paveldo komisijos pažyma: Trakų senamiestis sumažintas nepaisant tyrimų išvadų ir visuotinai pripažintų vertybių, tai sudaro sąlygas vykdyti plėtrą, nesuderinamą su paveldo išsaugojimo principais

"Pirmoji vertinimo taryba, nepaisydama atliktų tyrimų išvadų, prieštaraudama visuotinai pripažintomis vertybėmis, nustatė, kad Trakų senamiesčio pietinė dalis ties Lukos ir Totoriškių ežerų sąsmauka nėra vertinga ir tuo pagrindu pakeitė Trakų senamiesčio pietinės dalies ribas. Savo sprendimu Vertinimo taryba sudarė sąlygas statybų plėtrai Trakų senamiesčio draustinio pietinėje dalyje", – rašoma Valstybinės kultūros paveldo komisijos darbuotojų parengtoje pažymoje, dėl kurios bus sprendžiama šią savaitę.

(Mariaus Matulevičiaus nuotraukoje – akimirka iš 2017 m. kovo 31 d. vykusio Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdžio, kalba D. Nedzinskas).

Valstybinė kultūros paveldo komisija, 2017 m. kovo 31 d. posėdyje nagrinėjusi visuomeninio judėjimo „Gelbėkim Trakus“ ir Seimo nario Naglio Puteikio prašymus įvertinti Trakų senamiesčio sumažinimą ir verslininko Dariaus Nedzinsko planus rekonstruojant autobusų stotį ties įvažiavimu į Trakus pastatyti prekybos centrą, kol kas sprendimo nepriėmė – tikėtina, kad jis bus priimtas šią savaitę.

Kad būtų aiškiau, dėl ko sprendžiama, skelbiame šio klausimo nagrinėjimui komisijos darbuotojų parengtą pažymą, kurioje nurodyta, kad Kultūros paveldo departamento pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, 2016 m. vasario 9 d. aktu sumažinusi Trakų senamiesčio pietinę dalį, ir pats departamentas sudarė sąlygas vykdyti statybų plėtrą, nesuderinamą su Trakų istorinio nacionalinio parko bei Trakų senamiesčio draustinio išsaugojimo principais.

Štai viena citata: „Pirmoji vertinimo taryba, nepaisydama atliktų tyrimų išvadų, prieštaraudama visuotinai pripažintomis vertybėmis, nustatė, kad Trakų senamiesčio pietinė dalis ties Lukos ir Totoriškių ežerų sąsmauka nėra vertinga ir tuo pagrindu pakeitė Trakų senamiesčio pietinės dalies ribas. Savo sprendimu Vertinimo taryba sudarė sąlygas statybų plėtrai Trakų senamiesčio draustinio pietinėje dalyje. Pirmoji vertinimo taryba, priešingai nei prieš tai Trakų senamiesčio vertingąsias savybes nustačiusi kita Vertinimo taryba, atsisakė pasinaudoti atliktų tyrimų medžiaga – „Trakų miesto centrinės dalies regeneracijos projektas. Architektūriniai-meniniai tyrimai. Trakų ežeryno ir miesto vaizdų apžvalgos galimybių analizė“ (Vilniaus apskrities archyvas, F1019, Ap.121, B4046). Šioje tyrimų medžiagoje nurodyti panoraminiai apžvalgos taškai, iš kurių pozicijų reikėtų atlikti vertinimą planuojant ūkinę plėtrą Trakų senamiesčio teritorijoje. Panoraminės nuotraukos, atliktos iš nurodytų apžvalgos taškų paneigtų Pirmosios vertinimo tarybos nuostatą, kad Trakų senamiesčio pietinė dalis nėra senamiesčio vertingoji savybė. Tikėtina, kad dėl šios priežasties Pirmoji vertinimo taryba atsisakė minėtos tyrimų medžiagos. Kultūros paveldo departamento ir Vertinimo tarybos sprendimai sudarė prielaidas šiuo metu ginčo objektu tapusių ir abejonių sukėlusių teritorinio planavimo dokumentų bei ūkinės plėtros projekto atsiradimui.“

Visą dokumentą skaitykite žemiau.

*******

TRAKŲ SENAMIESČIO TERITORIJOS RIBŲ KEITIMAS IR PLANUOJAMA ŪKINĖ PLĖTRA

PAŽYMA

Ūkinė plėtra

Vytauto g. 90 ir šalia esančiame sklype Vytauto g. 88, Trakų mieste Trakų rajono savivaldybė ir UAB „Trastas“ planuoja esamos autobusų stoties vietoje pastatyti naują apjungtą autobusų stoties ir prekybos paskirties pastato kompleksą. Šiuo metu vyksta projektavimo darbai. UAB „Puikus būstas“ (projekto vadovas J.Žalys) parengė ir su atsakingomis institucijomis suderino Prekybos paskirties pastato su autobusų stoties administracinėmis patalpomis Vytauto g. 90 ir automobilių stovėjimo aikštelės (skl. kad. Nr. 7977/0002:415) bei mokamos automobilių stovėjimo aikštelės (skl. Kad. Nr. 7977/0002:417), Trakų m. projektinius pasiūlymus. 2017-03-06 įvyko svarstymo su visuomene procedūra – viešas susirinkimas.
Visi nagrinėjami sklypai patenka į „Teritorijos Vytauto gatvėje Trakų mieste (U18) Detalusis planas“, patvirtinto 2005-04-06 Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. S1-97, ribas. 2016-12-19 Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. P2-1320 buvo patvirtintas „Teritorijos Vytauto gatvėje Trakų mieste (U18) Detaliojo plano ribų koregavimas“ projektas. Minėtam projektui pritarė Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyrius ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija. Projektiniai pasiūlymai parengti atsižvelgiant į nurodytus teritorijų planavimo dokumentus. Projektiniams pasiūlymams pritarė Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyrius ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija.
Esamas Trakų m. autobusų stoties pastatas, pastatytas 1987 m., griaunamas. Jo vietoje projektuojamas naujas autobusų stoties ir prekybos paskirties pastatas, kurio bendrasis plotas sieks 2369 m2. Sklypo užstatymas taškinis, užstatymo tankumas – 45 %, intensyvumas – 45 %, pastato aukštis sieks 6,0/7,0 m. Pastatas padalinamas į du atskirus lenktų formų tūrius, atskirtus pėsčiųjų pasažu, kuris yra projektuojamas ant Aukštadvario gatvės ašies. Pėsčiųjų pasažo stogas apželdinamas dekoratyvine veja. Pastatų tūriai išdėstomi keliais lygiais. Pastatų architektūrinei išraiškai, pasak projektuotojų, pasirinktas Trakų m. peizažui būdingas „Nendrių motyvas“.

Teritorijų planavimas

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai

2005-04-06 Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. S1-97 patvirtintas „Teritorijos Vytauto gatvėje Trakų mieste (U18) Detalusis planas“.
2011-07-05 buvo patvirtintas „Teritorijos Vytauto g. Trakų r. sav., Trakų m., (U18), Autobusų stotis, detalusis planas“. Šio plano sprendiniai sklype nustatė teritoriją susisiekimo sistemą aptarnaujantiems objektams įrengti ir eksploatuoti. Nustatytas užstatymo tankis buvo 15 %, numatytas intensyvumas 0,15; aukštis 7,5 m (4 m iki karnizo), užstatymo plotas – 882 m2.
2012-02-13 sprendimu Nr. S1-46 patvirtintame „Trakų miesto bendrajame plane“ sklypas buvo priskirtas susisiekimo sistemos objektų teritorijoms (geležinkelio ir autobusų stočių teritorijai), kuriai taikomas užstatymo intensyvumas ir maksimalus užstatymo aukštingumas buvo nustatytas „pagal poreikį“. Bendrajame plane buvo numatyta sklypo teritorijos modernizacija, o tekstinėje dalyje buvo nurodytas sprendinys: „Pusiasalis, kuris susideda iš dviejų dalių – ypač vertingos pusiasalio šiaurinės dalies ir užstatytos tipiniais daugiabučiais gyvenamaisiais namais pietinės dalies. Būtina atstatyti tradicinį Trakų užstatymo tipą (dominuoja pagrindinė gatvė) iki pat pusiasalio „apačios“, t.y. iki pat žiedinės sankryžos prie dabartinės autobusų stoties. Tai leistų iš dalies sumažinti neigiamą tipinių daugiabučių gyvenamųjų namų įtaką istoriškai susiklosčiusiam miesto įvaizdžiui. Kartu siūloma rekonstruoti arba pagal galimybes net nugriauti sovietiniais laikais pastatytus objektus.“
2016-10-04 sprendimu Nr. S1-232 „Dėl Trakų miesto bendrojo plano sprendinių plano tvirtinimo“ Trakų rajono savivaldybės taryba patvirtino „Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimą“ teritorijoje, priskirtoje inžinerinės infrastruktūros objektų funkcinei zonai, nustatant papildomą žemės naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos, bei numatant papildomus plėtros būdus – konversiją ir naują plėtrą. Teritorijai nustatytas užstatymo intensyvumas ir maksimalus užstatymo aukštingumas – „pagal poreikį“. Tekstinėje bendrojo plano koregavimo dokumento dalyje buvo numatytas sprendinys, kad: „Koreguojamos teritorijos Nr.1 užstatymo intensyvumas, užstatymo tankis bei pastatų aukštis ir aukštingumas nustatomi projektiniais siūlymais ir turi neprieštarauti Trakų istorinio nacionalinio parko specialiojo plano (planavimo schemai), o parengus naują Trakų istorinio nacionalinio parko specialųjį planą – naujo specialiojo plano sprendiniams.“ Minėtam dokumentui pritarė Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyrius ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija.
2016-12-19 Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. P2-1320 buvo patvirtintas „Teritorijos Vytauto gatvėje Trakų mieste (U18) Detaliojo plano ribų koregavimas“ projektas. Šiuo detaliuoju planu vienai sklypo daliai suteikta komercinės paskirties objektų teritorijos ir susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos paskirtis, o kitai sklypo daliai palikta susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų ir susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos paskirtis. Abiejose sklypo dalyse numatytas galimas sklypo užstatymo tankis – 60 %, intensyvumas 0,8; leistinas aukštis ir aukštingumas – 8,5 m, vienas aukštas, numatytas užstatymo plotas nėra nurodytas.

Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai

Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemoje Nr. 110792000003 patvirtintoje Lietuvos Respublikos 1993-12-06 nutarimu Nr. 912, planuojama teritorija patenka į Trakų senamiesčio urbanistinį draustinį. Planuojamoje teritorijoje nėra išlikusios saugotinos urbanistinės struktūros. Esamas autobusų stoties pastatas statytas 1987 m. išskirtinės išliekamosios kultūrinės vertės neturi, virš 80 % ploto užima asfalto ir cemento trinkelių danga. Sklypo šiaurinė dalis fragmentiškai patenka į Trakų senojo miesto vietą (u.o.k. 27125), kurioje saugomas kultūrinis sluoksnis.

1996-07-17 Kultūros vertybių apsaugos departamentas direktoriaus įsakymu Nr. 71 „Dėl Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimo patvirtinimo“ patvirtino Trakų senamiesčio regeneravimo projekto tvarkymo ir naudojimo režimą. Sklypai patenka į zoną „D“ (savitumo išsaugojimas, gyvenamos funkcijos išlaikymas ir limituota užstatymo evoliucija) ir zoną „F“ (statinių dydžių ir formų modifikacija). Zonos „D“ tikslas – išsaugoti užstatymo struktūros elementus, sudaryti istorinio užstatymo foną, riboti teritorijos užstatymo intensyvumą. Zonos „F“ tikslas – harmonizuoti su aplinka nebūdingus užstatymo elementus, sumažinti jų neigiamą poveikį panoramoje.

Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos

Trakų senamiesčiui (u.o.k. 17114) ir Trakų senojo miesto vietai su priemiesčiais (u.o.k. 27125) nėra nustatytos individualios apsaugos zonos. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XIX dalis nurodo, kad kol nenustatytos nekilnojamųjų kultūros vertybių individualios apsaugos zonos, taikomos laikinos 50 metrų apsaugos nuo fizinio poveikio zona, kurioje draudžiama statyti statinius, kurie nėra skirti nekilnojamosioms kultūros vertybėms apsaugoti ir šių vertybių naudojimui garantuoti, ir 500 metrų vizualinės apsaugos zona, kurioje draudžiami darbai, kurie gali pakenkti nekilnojamųjų kultūros vertybių kraštovaizdžiui ar optimaliai jų apžvalgai.

Trakų senamiesčio ribų keitimas

Trakų senamiesčio paveldosauginis statusas

Trakų senamiestis (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 17114) kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 pripažintas valstybės saugoma kultūros paveldo vietove. Trakų senamiestis yra Trakų istorinio nacionalinio parko, įsteigto Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“, sudėtinė dalis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ patvirtino Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą. Vyriausybės nutarimu Trakų senamiesčiui suteiktas urbanistinio draustinio statusas. Šiam urbanistiniam draustiniui nustatytos ribos bei tvarkymo ir naudojimo režimas. 2003 m. liepos 28 d. Trakų istorinis nacionalinis parkas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos teikimu buvo įtrauktas į preliminarųjį UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą. Taigi, Trakų senamiestis pagal teisinį reglamentavima turi kelis paveldosauginius statusus: Trakų senamiestis kaip urbanistinis draustinis, esantis valstybinio (nacionalinio ) parko teritorijoje ir Trakų senamiestis, kaip valstybės saugoma kultūros paveldo vietovė. Esant dvigubiems standartams, t. y. suteikiant kultūros paveldo vertybei skirtingus statusus, galima daryti išvadą apie kolizijos egzistavimą. Šią kolizijos problemą derėtų spręsti taikant teisės kolizijų sprendimo taisykles.

Dėl teisės aktų ar kitų dokumentų, reglamentuojančių Trakų senamiesčio urbanistinio draustinio tvarkymą ir priežiūrą bei juose nustatytų pagrindinių apsaugos principų:
1) Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema (toliau TINP planavimo schema), patvirtinta Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“.

TINP planavimo schemoje nustatyta, kad TINP planavimo schema, kaip valstybinės reikšmės specialusis teritorinio planavimo dokumentas, yra pagrindas detaliems planavimo, statybų, rekonstrukcijos projektams rengti. Ja remiantis ruošiami paminklosauginiai, kompleksinės žemės reformos ir žemėtvarkos, miškotvarkos, vandens ūkio, gyvenviečių planavimo, kaimų regeneravimo, rekreacijos organizavimo, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kiti projektai. Taigi, TINP schema pripažinta valstybinės reikšmės specialiuoju teritorinio planavimo dokumentu. Teritorijų planavimo įstatymo 4 str. 4 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus, o šio įstatymo 22 str. 1 dalyje nustatyta, kad patvirtinto valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai yra privalomi rengiamiems teritorijų planavimo dokumentams, taip pat jie nustato teritorijos naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemones kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti. Taigi, Trakų savivaldybės patvirtintų bendrųjų, detaliųjų ar specialiųjų planų sprendiniai negali prieštarauti TINP planavimo schemai.
TINP planavimo schemos 2 punkte suformuluoti bendrieji parko planavimo ir tvarkymo principai, iš kurių vienas įpareigoja saugoti bei atkurti kultūrinį palikimą, formuojantį istoriškai susiklosčiusį Trakų miesto ir apylinkių vaizdą; saugoti vizualines erdves, kuriose matosi Trakų miesto panorama, o ypač pilis, ribojant arba draudžiant naujų pastatų, statinių bei įrenginių statybą. Pagal TINP palanavimo schemoje nustatytą parko zonavimą, Trakų senamiesčio urbanistinis draustinis, kuris apima Trakų miesto dalį – pusiasalį tarp Lukos (Bernardinų), Galvės ir Totoriškių ežerų ir Užtiltę, priskirtas konservacinės paskirties zonai. Tikslas šioje zonoje išsaugoti, atkurti bei eksponuoti istoriškai susiklosčiusios Trakų miesto planinės erdvinės struktūros, jos ryšio su gamtine aplinka, užstatymo elementų ir formų visumą.

2) Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2000 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 388 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatų patvirtinimo“.

Nuostatų 3 punkte nustatyta, kad Trakų istorinio nacionalinio parko teritorija saugoma, tvarkoma ir naudojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ paskelbtą planavimo schemą, jos pagrindu parengtus, nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus. Nuostatų 5 punkte suformuluoti uždaviniai, vienas iš kurių saugoti Trakų senamiesčio planinę, erdvinę, medžiaginę ir urbanistinę struktūrą, užtikrinti senamiesčio verčių tęstinumą, sudaryti atkūrimo sąlygas.

3) Kultūrinių draustinių nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1086 „Dėl kultūrinių draustinių nuostatų patvirtinimo“.

Kultūrinių draustinių nuostatuose nustatyta, kad kultūrinis draustinis – kultūros paveldo vietovė, kurioje yra kultūros paveldo objektų, kuri pasižymi istoriškai susiformavusiais ypatumais, visumos darna ir (ar) derme su gamtine aplinka ir kuriai apsaugoti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) nustatyta tvarka įsteigiamas archeologinis, istorinis, etnokultūrinis ar urbanistinis/architektūrinis draustinis (saugoma teritorija). Taigi, Trakų senamiesčio urbanistinis draustinis priskiriamas kultūriniams draustiniams, kuriems taikomi minėtų nuostatų reikalavimai. Kultūrinių draustinių nuostatų 20.2 papunktyje numatytas draudimas iš esmės keisti kultūros paveldo objektų ir draustinių aplinką, o 21 punkte numatyta galimybė planuoti naujų statinių statybą tik tose draustinio ir jo buferinės apsaugos zonos dalyse, kuriose atlikti moksliniai tyrimai, numatyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme.

4) Trakų istorinio nacionalinio parko individualus apsaugos reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-436 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento patvirtinimo“.

Pagal Individualaus apsaugos reglamento 6.1 papunktį, Trakų senamiesčio urbanistinis draustinis priskiriamas konservacinio prioriteto zonai. Šio Reglamento 10 punkte nustatytas siekis išlaikyti gamtinio bei istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio, kultūrinių ir gamtinių kompleksų bei objektų vertės požymius; išsaugoti bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir jo estetinę vertę, erdvinį raiškumą ir raiškius reljefo bei hidrografinio, hidrologinio tinklo elementus; išlaikyti tradicinės architektūros pobūdį – formas, medžiagiškumą, spalvas ir dydžius, formuoti rekreacinių ir gyvenamųjų vietovių estetinį vaizdą.

5) Trakų miesto centrinės dalies regeneracijos projektas. Detalus išplanavimas. Senamiesčio įtakos zonos analizė ir nustatymas VIII tomas, 2-oji dalis (Vilniaus apskrities archyvas, F1019, Ap.12, B19585).

Regeneracijos projektas yra svarbus dokumentas, kurio sudėtyje yra pateiktos atliktų tyrimų, vertinimų išvados. Tyrėjai atlikdami Trakų senamiesčio įtakos zonos analizę, pateikė išvadą, kad „…istorine prasme, senamiesčiu gali būti vadinama projekte detalizuojama Trakų miesto centrinė zona plius pagrindinio pusiasalio pietinė dalis iki autobusų stoties, t. y. sąsmaukos tarp Lukos ir Totoriškių ežerų. Tyrėjai pabrėžė, kad „apibendrintai analizuojant miesto erdvinę struktūrą, galima išskirti pagrindinį Trakų pusiasalį, kaip tam tikrą miesto centrinės dalies vienetą, į kurį, tarp kitko, organiškai įsijungia ir Pilies sala, bei gretimos salos.“

6) Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutarimas.

Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad „Lietuvos valstybė Trakus ir jų apylinkes traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas; tai yra visuotinai žinomas faktas“. Taip pat Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad jokie su Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintą TINP planavimo schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti šios schemos sprendiniams. Priešingu atveju būtų ne tik pažeistas Trakų istorinio nacionalinio parko, kaip unikalaus gamtos ir žmogaus sukurto kraštovaizdžio komplekso – saugotinos teritorijos, tapatumas ir integralumas, bet ir nusižengta Konstitucijos 53, 54 straipsnių imperatyvams, inter alia Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai, 53 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių.

Dėl teisės aktų ir kitų dokumentų, sudarančių sąlygas ir (ar) leidžiančių vykdyti statybų plėtrą, nesuderinamą su Trakų istorinio nacionalinio parko bei Trakų senamiesčio draustinio išsaugojimo principais

Kultūros paveldo departamento pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – Pirmoji vertinimo taryba) 2016 m. vasario 9 d. aktas

Pirmoji vertinimo taryba, nepaisydama atliktų tyrimų išvadų, prieštaraudama visuotinai pripažintomis vertybėmis, nustatė, kad Trakų senamiesčio pietinė dalis ties Lukos ir Totoriškių ežerų sąsmauka nėra vertinga ir tuo pagrindu pakeitė Trakų senamiesčio pietinės dalies ribas. Savo sprendimu Vertinimo taryba sudarė sąlygas statybų plėtrai Trakų senamiesčio draustinio pietinėje dalyje. Pirmoji vertinimo taryba, priešingai nei prieš tai Trakų senamiesčio vertingąsias savybes nustačiusi kita Vertinimo taryba, atsisakė pasinaudoti atliktų tyrimų medžiaga – „Trakų miesto centrinės dalies regeneracijos projektas. Architektūriniai-meniniai tyrimai. Trakų ežeryno ir miesto vaizdų apžvalgos galimybių analizė“ (Vilniaus apskrities archyvas, F1019, Ap.121, B4046). Šioje tyrimų medžiagoje nurodyti panoraminiai apžvalgos taškai, iš kurių pozicijų reikėtų atlikti vertinimą planuojant ūkinę plėtrą Trakų senamiesčio teritorijoje. Panoraminės nuotraukos, atliktos iš nurodytų apžvalgos taškų paneigtų Pirmosios vertinimo tarybos nuostatą, kad Trakų senamiesčio pietinė dalis nėra senamiesčio vertingoji savybė. Tikėtina, kad dėl šios priežasties Pirmoji vertinimo taryba atsisakė minėtos tyrimų medžiagos.
Vertinimo tarybos akte pateikiamas šaltinių ir literatūros sąrašas, kurių pagrindu Vertinimo taryba priima atitinkamus sprendimus. Kultūros paveldo departamentas (toliau – Departamentas), atsakydamas į Valstybinės kultūros paveldo komisijos prašymą nurodyti Trakų senamiesčio ribų keitimo pagrindimą, 2017-03-23 raštu Nr. (1.23)2-655 informavo, kad Trakų senamiesčio teritorijos ribos apibrėžtos (pakeistos) vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 str. 2 dalimi, kurioje nustatyta, jog kultūros paveldo objekto teritorijos ir kultūros paveldo vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis, taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis, nes tyrimų duomenų ar šaltinių apie vertingąsias savybes neturėjo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Departamento nurodyta įstatyminė nuostata įpareigoja teritorijas apibrėžti vadovaujantis istorinių ar kitų tyrimų duomenimis. Ši nuostata nesuteikia teisės neatlikus tyrimų ir neturint tyrimų duomenų apibrėžti kultūros paveldo vertybių teritorijų ribų, tačiau Departamentas, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, nustatė kitus teritorijų ribų nustatymo kriterijus, – tyrimų duomenų ar kitų šaltinių neturėjimas bei daiktinių teisių ribų nesutapimas. Atkreiptina, kad pastarasis kriterijus yra vienas iš kelių šalutinių, kuris taikomas tik įvykdžius pagrindinį kriterijų, t. y. atlikus tyrimus.
Kultūros paveldo departamento ir Vertinimo tarybos sprendimai sudarė prielaidas šiuo metu ginčo objektu tapusių ir abejonių sukėlusių teritorinio planavimo dokumentų bei ūkinės plėtros projekto atsiradimui.

Europos architektūros paveldo apsaugos ir Europos kraštovaizdžio konvencijų nuostatų taikymas

Europos architektūros paveldo apsaugos konvencijos 14 straipsnis teigia: „Atsižvelgdama į didėjantį poveikį priemonių, kurių imasi valstybinės institucijos architektūros paveldo identifikavimo, apsaugos, restauravimo, priežiūros, valdymo ir populiarinimo srityje, kiekviena Šalis įsipareigoja: 1. įvairiuose sprendimo priėmimo proceso etapuose sukurti mechanizmą, užtikrinantį atitinkamą valstybės, regioninių ir vietinių valdžios institucijų, kultūrinių institucijų ir asociacijų bei visuomenės bendradarbiavimą, informacijos tiekimą ir konsultavimąsi“.
Europos kraštovaizdžio konvencijoje numatyta siekti subalansuotos plėtros, grindžiamos socialinių reikmių, ekonominės veiklos ir aplinkos santykių pusiausvyra ir darna.
Šių minėtų konvencijų nuostatų tinkamas taikymas ateityje padėtų išvengti tokių ginčų, kokie šiuo metu yra kilę dėl Trakų miesto teritorijoje suplanuoto vystyti ūkinės plėtros objekto – prekybos paskirties pastato su autobusų stoties administracinėmis patalpomis.

Atsakingi Paveldo komisijos nariai: Gediminas Rutkauskas, Jūratė Jurevičienė, Augis Gučas

Parengė Rimantas Bitinas, tel.(8 5) 266 3284, el.p. rimantas.bitinas@vkpk.lt
Artūras Bundonis, tel.(8 5) 266 3284, el.p. arturas.bundonis@vkpk.lt

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Atšaukti atsakymą

Naujausi įrašai

Video