Valstybinė kultūros paveldo komisija nepritarė KPD ataskaitai. Kada atsibus Kultūros ministerija?

Valstybinė kultūros paveldo komisija nepritarė KPD ataskaitai. Kada atsibus Kultūros ministerija?

Jau dešimtmetį rengiami, bet niekaip neparengiami Biržų pilies ir Vilniaus senamiesčio tvarkymo planai, iki šiol tebėra nenustatytos daugiau nei pusės kultūros vertybių vertingosios savybės, KPD Vilniaus skyriaus veikla paveldo apsaugos požiūriu kelia abejonių, bet KPD atsisakė ją įvertinti ir vengia teikti informaciją kitoms institucijoms, įvardinti ir spręsti paveldosaugos problemas, keliančias visuomenės nepasitenkinimą – tai dalis priežasčių, dėl kurių Valstybinė kultūros paveldo komisija gegužės 26 d. balsų dauguma nepritarė Kultūros paveldo departamento 2016 m. veiklos ataskaitai.

Po tokio verdikto būtų logiška laukti, kad pagaliau bus įvertinta ir KPD vadovų atsakomybė – tuo labiau, kad tai padaryti pareikalavo ir balandžio 18 d. akcijoje prieš Misionierių ansamblio darkymą dalyvavę piliečiai.

„Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis, susibūręs ginti viešąsias erdves ir kultūros paveldą nuo naikinimo ir valdžios savivalės, taip pat kitų visuomeninių organizacijų nariai ir piliečiai, įvertinę su atsakingų institucijų pritarimu vykdomą sistemingą kultūros paveldo vertybių, tarp jų ir pačių vertingiausių Lietuvos paminklų ir istorinių kraštovaizdžių, naikinimą, prašo inicijuoti tyrimą dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos veiklos, kurio tikslas – įvertinti KPD vadovų bei tarnautojų, tiesiogiai sudariusių sąlygas paveldo naikinimui, atsakomybę ir inicijuoti pertvarkas, būtinas norint išsaugoti paveldą ateities kartoms“, – rašoma piliečių kreipimesi (žr.: „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis reikalauja KPD vadovų atsakomybės ir skubios Vilniaus, Trakų ir Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio apsaugos“).

Dabar Kultūros ministerija gavo jau antrą aiškų signalą dėl nepatenkinamos KPD veiklos – šįkart iš valstybės ekspertės Valstybinės kultūros paveldo komisijos. Ar šis signalas pažadins ministeriją iš letargo?

Žemiau skelbiame valstybinės kultūros paveldo komisijos pranešimą.

*******

Kultūros paveldo departamento 2016 m. veiklos ataskaitai nepritarta

Valstybinė kultūros paveldo komisija, š. m. gegužės 26 d. pakartotinai svarsčiusi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2016 m. veiklos ataskaitą, balsų dauguma nusprendė jai nepritarti. Konstatuota, kad ataskaitoje stokojama pagrindinių, su veikla susijusių problemų pateikimo ir jų sprendimo būdų, prioritetinių krypčių nustatymo, strateginio planavimo gairių ir siūlymų veiklai tobulinti įvardinimo. Paveldo komisija pastaraisiais metais teikė pastabas Departamentui dėl veiklos ataskaitų turinio, o š. m. balandžio 28 d. posėdyje paprašė patikslinti ataskaitą, tačiau Departamentas atsisakė ją pildyti tiek visuomenei, tiek suinteresuotoms institucijoms itin aktualia informacija.

Vertindama ataskaitą Paveldo komisija atkreipė dėmesį, kad Departamentas aktyviai vykdė Paveldotvarkos bei Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos, atgaivinimo ir leidybos programas, koordinavo Europos Tarybos programas Lietuvoje, bendradarbiavo su tarptautinėmis kultūros paveldo organizacijomis. Nepaisant teigiamų aspektų Departamento veikloje, ataskaita įvardinta kaip nepakankamai išsami.

Priimant sprendimą, Departamento veikla vertinta pagal tarpinstitucinio bendradarbiavimo, specialiojo teritorijų planavimo, visuomenei svarbių statybų plėtros projektų viešinimo ir kultūros paveldo inventorizavimo kriterijus.

Pastebėta, kad 2016 m. buvo baigtas rengti ir kultūros ministro patvirtintas tik vienas specialiojo teritorijų planavimo dokumentas – Palangos miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas ir tvarkymo planas. Vis dar nebaigti rengti Biržų pilies ir Vilniaus senamiesčio tvarkymo planai, rengiami jau beveik dešimtmetį.

Kita itin opi problema yra užsitęsęs kultūros paveldo inventorizavimas. Iki šiol daugiau nei 50 procentų kultūros vertybių neturi nustatytų vertingųjų savybių, todėl planuojant tvarkybos darbus nėra įmanoma tinkamai išsaugoti išlikusius, galimai vertingus fragmentus. Europos architektūros paveldo apsaugos konvencijoje, kurią Lietuva ratifikavo dar 1999 m., įtvirtinta prievolė atlikti saugotinų paminklų, pastatų grupių ir zonų inventorizaciją – vieną esminių architektūros paveldo išsaugojimo garantų. Šis įsipareigojimas iki šiol nėra įvykdytas.

Nepakankamas bendradarbiavimas su visuomene aktualizuojant jai svarbius statybos plėtros projektus iššaukė nepasitenkinimą Departamento Vilniaus skyriaus veikla. Paveldo komisija praeitais metais rekomendavo pagal parengtus kriterijus vertinti teritorinių skyrių veiklą, nustatyti pagrindines su jų veikla susijusias problemas ir galimus jų sprendimo būdus bei vertinimo rezultatus pateikti metinėje veiklos ataskaitoje. Ši rekomendacija nebuvo įgyvendinta. Todėl š. m. balandžio 28 d. posėdžio metu Paveldo komisija prašė papildyti svarstomą ataskaitą, atsižvelgiant į praeitų metų sprendimą bei posėdžio metu pateiktas pastabas, ypatingą dėmesį skiriant Departamento Vilniaus skyriui, kurio veikla kultūros paveldo apsaugos požiūriu kelia abejonių.

Departamento veikloje matomas ne tik viešosios komunikacijos trūkumas su visuomene, bet ir vangus bendradarbiavimas su Paveldo komisija bei kitomis institucijomis. Vertinta institucija laiku nepateikia arba pateikia neišsamią prašomą informaciją, kas trukdo efektyviai atlikti viešojo administravimo funkcijas. Dėl nepakankamos tarpinstitucinės komunikacijos bendras tikslas – išsaugoti Lietuvos kultūros paveldą, kuris yra nacionalinis turtas – sunkiai pasiekiamas. Departamento atsisakymą pateikti papildytą ataskaitą, Paveldo komisija vertina kaip nenorą bendradarbiauti, kalbėti apie paveldosaugos  problemas bei jas spręsti.

Taigi, Paveldo komisija, atsižvelgdama į pastaruoju metu paveldosaugos sistemoje vykstančius prieštaringus procesus, sulaukiančius neigiamo visuomenės dėmesio bei į tai, kad Departamentas atsisakė papildyti ataskaitą pagal pateiktas pastabas, nusprendė siūlyti Kultūros ministerijai įpareigoti Departamentą 2017 m. veiklos ataskaitoje kuo tiksliau įvardinti teisines, administravimo, valdymo bei finansavimo problemas ir pateikti siūlymus jų sprendimui siekiant kurti skaidresnę ir pažangesnę paveldosaugos sistemą.

Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja kultūros paveldo valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo klausimais. Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo 4 straipsnyje numatyta vertinti kultūros paveldo apsaugos funkcijas atliekančių atsakingų valstybės institucijų ir įstaigų metines ataskaitas ir savivaldybių institucijų, įstaigų veiklą kultūros paveldo apsaugos požiūriu.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos informacija             

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Atšaukti atsakymą

Naujausi įrašai

Video