Kultūros ir aplinkos ministrai paprašyti įvertinti viešą dviejų valstybės institucijų konfliktą dėl Kuršių nerijos

Kultūros ir aplinkos ministrai paprašyti įvertinti viešą dviejų valstybės institucijų konfliktą dėl Kuršių nerijos

Paaiškėjus, kad Kultūros paveldo departamentas jau dvejus metus atsisako suderinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos parengtą Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis kreipėsi į kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson ir aplinkos ministrą Kęstutį Navicką.

„Matydami viešą dviejų valstybės institucijų, atsakingų už Lietuvos kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimą, konfliktą, esame įsitikinę, kad būtina kuo skubiau išsiaiškinti ir įvertinti jo priežastis bei pasekmes, o piliečiams pateikti aiškų atsakymą, kuri iš dviejų institucijų – VSTT ar KPD – iš tiesų pažeidė įstatymus, ir kada šie pažeidimai padaryti: rengiant Kuršių nerijos planą ar vykdant jo derinimo procedūras?“, – nurodoma kreipimesi, kurio tekstą skelbiame žemiau.

*******

Lietuvos Respublikos kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonsson

Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui

Žiniai:

Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui

Lietuvos Respublikos Seimo nariui, Kultūros komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui

Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mykolui Majauskui

Lietuvos Respublikos Seimo nariui Nagliui Puteikiui

Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio prašymas

DĖL KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO VEIKSMŲ, TRUKDANČIŲ UŽTIKRINTI KURŠIŲ NERIJOS IŠSAUGOJIMĄ IR KELIANČIŲ VIEŠUS KONFLIKTUS SU KITOMIS VALSTYBĖS INSTITUCIJOMIS

2017 m. rugpjūčio 14 d.

2017 m. liepos 17 d. naujienų agentūra BNS pranešė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutraukti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano (toliau – Kuršių nerijos planas) planavimo procesą, jei iki šių metų rugsėjo vidurio atitinkamos institucijos nesuderins parengtų šio plano sprendinių (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2017-07-17-aplinkos-ministerija-nori-padeti-taska-taisant-kursiu-nerijos-plana/161777).

Kaip nurodyta viešai paskelbtoje informacijoje, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – VSTT) nuo 2015 metų rudens nepavyksta suderinti jos parengto Kuršių nerijos plano su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD), nes KPD Klaipėdos skyriaus vedėja Audronė Puzonienė atsisako planą pasirašyti, motyvuodama tuo, kad jis prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams:

Mums kliūva tai, kad planas neatitinka galiojančių teisės aktų, o bet koks dokumentas turėtų atitikti. Tai yra esminis pažeidimas. Aš nekalbu apie teisėtus ar neteisėtus statinius, kalbu apie viso dokumento neatitikimą galiojantiems teisės aktams, kurių pagrindu jis buvo ruošiamas“, – sakė A. Puzonienė.“

Pažymėtina, kad KPD atstovė atsisakė viešai paaiškinti, kokioms konkrečiai Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatoms ir kokiose apimtyse prieštarauja Kuršių nerijos planas:

Aš nekomentuosiu konkrečiai straipsnių, yra parašyti raštai Saugomų teritorijų tarnybai“, – teigė ji.

Tuo metu VSTT direktorius Albertas Stanislovaitis šią KPD poziciją pakomentavo taip:

Mes negalime iki begalybės tempti ir laukti, kol kokio nors konkretaus pareigūno ar institucijos ambicijos nuslops, jis supras darąs negerai ir staiga prisimins, kad reikia derinti. Procedūra negali iki begalybės tęstis“, – dėstė A. Stanislovaitis.“

Matydami šį viešą dviejų valstybės institucijų, atsakingų už Lietuvos kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimą, konfliktą, esame įsitikinę, kad būtina kuo skubiau išsiaiškinti ir įvertinti šio konflikto priežastis bei pasekmes, o piliečiams pateikti aiškų atsakymą, kuri iš dviejų institucijų – VSTT ar KPD – iš tiesų pažeidė įstatymus, ir kada šie pažeidimai padaryti: rengiant Kuršių nerijos planą ar vykdant jo derinimo procedūras?

Primename, kad Kuršių nerija yra vienas iš keturių UNESCO pasaulio paveldo objektų Lietuvoje: dviejų valstybių – Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos – teritorijoje esantis 98 km ilgio ir 0,4–4 km pločio smėlio kopų pusiasalis, kuriame žmonės apsigyveno jau priešistoriniais laikais, į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytas remiantis V kriterijumi: „Kuršių nerija yra išskirtinis smėlio kopų kraštovaizdžio, kurio išlikimui nuolatinį pavojų kelia gamtos stichijos (vėjas, potvyniai ir atoslūgiai), pavyzdys. Po pragaištingo žmogaus įsikišimo, vos nesunaikinusio nerijos, ji buvo atkurta didžiulių XIX a. pradėtų ir iki mūsų dienų tebesitęsiančių apsaugos ir sutvirtinimo darbų dėka.

Taip pat primename, kad dar 2017 m. balandžio 18 d. akcijoje už buvusio Vilniaus misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ansamblio apsaugojimą nuo vandališko naikinimo dalyvavę piliečiai pareiškė nepasitikėjimą KPD vadovybe ir tarnautojais, sudarančiais sąlygas žaloti Vilniaus, Trakų ir Kuršių nerijos kultūrinius kraštovaizdžius, o vienas iš prašymų, tada pateiktų Lietuvos Respublikos kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonsson ir Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui adresuotame Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio raštedėl KPD vadovų ir tarnautojų atsakomybės už sistemingą kultūros paveldo naikinimą, jo išsaugojimui būtinų pertvarkų ir skubios Vilniaus, Trakų ir Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio apsaugos“ – įvertinti KPD vadovybės eskaluojamą konfliktą su VSTT bei kitomis institucijomis (žr.: http://lietuvos.link/aplinkos-ir-paveldo-saugojimo-sajudis-reikalauja-kpd-vadovu-atsakomybes-ir-skubios-vilniaus-traku-ir-kursiu-nerijos-kulturinio-krastovaizdzio-apsaugos/).

Deja, per keturis mėnesius, praėjusius nuo šio kreipimosi, viešas KPD konfliktas su kitomis valstybės institucijomis tapo dar aštresnis – tai liudija ir faktas, kad KPD bando per teismą panaikinti Valstybinės kultūros paveldo komisijos, kuri yra Seimo, Prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja kultūros paveldo valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo klausimais, 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą nepritarti KPD 2016 m. veiklos ataskaitai (https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kulturos-paveldo-departamentas-del-nepritarimo-ju-ataskaitai-kreipesi-i-teisma-56-825596). KPD pasirinkimas eikvoti išteklius bylinėjimuisi su valstybės eksperte ypač šokiruoja, žinant, kiek daug yra kultūros paveldo likimui kritiškai svarbių problemų, kurios nesprendžiamos metų metus.

Naujausia informacija apie KPD konfliktą su VSTT dėl Kuršių nerijos plano verčia dar kartą pakartoti klausimą, kurį kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonsson jau pateikėme 2017 m. rugpjūčio 2 d. rašte „Dėl atsakomybės už kultūros paveldo apsaugos organizavimą ir įgyvendinimą“: „Viešą konfliktą tiek su visuomene, tiek su kitomis valstybės institucijomis išprovokavusi Departamento veikla kelia klausimus, kurie adresuotini tiesiogiai Jums, gerbiama kultūros ministre: ar Jūs tokią situaciją vertinate kaip toleruotiną ir nereikalaujančią jokių sprendimų?“ (žr.: http://lietuvos.link/vilniaus-senamiescio-naikinimo-akivaizdoje-klausimai-kulturos-ministrei-l-ruokytei-jonsson/).

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, prašome Lietuvos Respublikos kultūros ir aplinkos ministrų asmeniškai išnagrinėti susidariusią situaciją ir įvertinti VSTT bei KPD pozicijų pagrįstumą, jų veiksmų ar neveikimo atitikimą europietiškiems viešojo valdymo principams, nes akivaizdu, kad negali būti toleruojama vieša valstybės institucijų priešprieša dėl objektų, kurių išsaugojimas yra ir Lietuvos piliečių, ir pasaulinės UNESCO bendruomenės interesas.

PRIDEDAMA (tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui): 2017-08-02 rašto „Dėl atsakomybės už kultūros paveldo apsaugos organizavimą ir įgyvendinimą“ kopija.

Pagarbiai,

Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio vadovė Lina Leparskienė

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Atšaukti atsakymą

Naujausi įrašai

Video