Statybų Misionierių ansamblyje krikštatėviai (I): Kaip A. Kubiliaus vyriausybės kancleris D. Matulionis nurodė „susitarti“ dėl ansamblio padalinimo plano

Statybų Misionierių ansamblyje krikštatėviai (I): Kaip A. Kubiliaus vyriausybės kancleris D. Matulionis nurodė „susitarti“ dėl ansamblio padalinimo plano

Lietuvos.link jau rašė, kad Misionierių ansamblio užstatymo istorijoje būta kyšio. Patiksliname: kyšio būta ne vieno, o dviejų. Dar daugiau – tuo pat metu, kai teismai nagrinėjo garsią politinės korupcijos bylą, kurioje minėta Misionierių ansamblyje esantį pastatą nusipirkusi įmonė, jos atstovai lankėsi vyriausybės kanceliarijoje ir dalyvavo paties kanclerio Deivido Matulionio vadovaujamame susitikime, po kurio Kultūros ministerija "buvo įpareigota organizuoti posėdį, kuriame būtų pasiektas susitarimas" dėl specialiojo plano rengimo. Šio plano tikslo verslininkai net neslėpė: padalinti ansamblio teritoriją, kad vienoje jos dalyje būtų panaikinti griežti apribojimai ir neliktų kliūčių tenkinti statybinius apetitus.

(Iliustracijoje – melo medis iš Misionierių sodo, o jame pavaizduotų asmenų nuopelnus rasite šios publikacijos pabaigoje. Iliustracijos autorius yra vienas iš Aplinkos ir paveldo sąjūdžio narių.)

Pabandykim sudėlioti faktus.

Kad kyšių nomenklatūra būtų tvarkinga, pradžiai prisiminkime tai, ką jau žinom: 2012 m. pavasarį pilietis „P. T.“ siūlė 20 000 litų kyšį ir pusę šios sumos davė KPD Vilniaus padalinio vedėjui už tai, kad jis arba jo pavaldinys pritartų Misionierių ansamblio specialiojo plano projektui, neatitinkančiam Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento reikalavimų, bet atitinkančiam verslininkų norus pastatyti ant Išganytojo kalvos kuo daugiau kvadratinių metrų (faktai išdėstyti Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme).

Tačiau prieš tai būta dar vieno kyšio, susijusio su tuo pačiu objektu ir tais pačiais verslininkais. Misionierių ansamblyje esantį pastatą privatizavusi įmonė „Corpmanagement“ (kaip viešai skelbiama, 2013 m. birželio 12 d. pervadinta į UAB „Misionierių namai“) minėta 2008 m. pavasarį didelį rezonansą sukėlusiame skandale, kai Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, buvęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Gintaras Kazakas buvo suimtas ir prokurorai pareiškė jam kaltinimus dėl kito sostinės politiko, konservatoriaus Vido Urbonavičiaus papirkimo. Toje pačioje byloje buvo teisiamas ir buvęs Seimo narys Audrius Butkevičius. Vienas iš jos epizodų – kyšis, kurį G. Kazakas davė už tai, kad būtų priimtas bendrovei „Corpmanagement“ palankus sprendimas. Kyšio davimą STT agentai nufilmavo, o žiniasklaida šią kriminalinę istoriją įamžino su visomis pikantiškomis detalėmis – prisiminkime kelias iš gausybės publikacijų.

2008 m. gegužės 22 d., Delfi.lt: „Daugiau kaip 2 mln. Lt verslininkai savivaldybei skolingi už Subačiaus gatvėje esančios ligoninės pastatus. Gruodžio mėnesį juos privatizavusi bendrovė laiku neatsiskaitė su savivaldybe. „Corpmanagement“ savivaldybei turėjo sumokėti 55 mln. Lt, tačiau pinigus sumokėjo vėliau, todėl susidarė milijoninė skola. Siekdama išvengti delspinigių mokėjimo, bendrovė kreipėsi į miesto savivaldybės Privatizavimo komisiją ir paprašė juos nurašyti. Verslininkai tikino, kad nupirkti pastatai yra Vilniaus misionierių vienuolyno ansamblio dalis, todėl Lietuvos bankai nesiryžo finansuoti objekto privatizavimo. Lėšų pavyko gauti tik iš užsienio bankų, tačiau derybos su jais ir užtrukusios. Siūlė kyšį Kad verslininkams būtų priimtas palankus sprendimas, tarybos narys Gintaras Kazakas per konservatorių Vidą Urbonavičių prašė paveikti komisijos narę Birutę Galinienę. Už tai G. Kazakas konservatoriui siūlė 10 tūkst. litų kyšį. Dėl to G. Kazakui Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Vilniaus apygardos prokuratūra yra pareiškę įtarimus.“ (Daugiau: „Po korupcijos skandalo areštavo „Corpmanagement“ turtą“).

2009 m. kovo 16 d., Delfi.lt. „Antrą kartą, pasak prokuroro, G.Kazakas opozicijos narį bandė papirkti 2008 metų sausį. Tada, anot G.Norkūno, buvęs „tvarkietis“ vėl norėjo per V.Urbonavičių paveikti B.Galinienę, kad ši balsuotų už bendrovės „Corp-management“, kuri per viešą konkursą buvo nusipirkusi Misionierių ligoninės patalpas, atleidimą nuo 2 mln. litų delspinigių. Kaltintojas tvirtino, kad kyšiui buvo skirta 10 tūkst. litų, kuriuos konservatoriai turėjo pasidalyti per pusę. V.Urbonavičiaus teigimu, B.Galinienė apie kyšį nežinojo, nes esą jis „nenorėjo jos įvelti“. Nepaisant to, B.Galinienė balsavo už verslininkų atleidimą nuo delspinigių. Tuomet G.Kazakas išsikvietė konservatorių į savo kabinetą. Anot liudytojo, G.Kazakas kabinete išsitraukė voką, kurį padėjo po žurnalais, ir pastūmė link jo. „Padėk į rankinuką“, – paliepė tuometinis „tvarkietis“. Voke, anot konservatoriaus, buvo pinigai, skirti kyšiui. Juos jis tvirtino perdavęs STT pareigūnams.“ (Daugiau: „G.Kazakas iš dalies pripažįsta kaltinimus dėl V.Urbonavičiaus papirkimo“).

2009 m. lapkričio 17 d., 15min.lt. „Viename iš įrašų, anot prokuroro Gedgaudo Norkūno, užfiksuotas 2008 metų sausį atliktas G.Kazako bandymas paveikti tuometinį opozicijos narį . Tada, kaip anksčiau yra sakęs prokuroras G.Norkūno, buvęs „tvarkietis“ norėjo per konservatorių Vidą Urbonavičių paveikti Privatizavimo komisijos narę konservatorę Birutei Galinienę, kad ši balsuotų už bendrovės „Corpmanagement“, kuri per viešą konkursą buvo nusipirkusi Misionierių ligoninės patalpas, atleidimą nuo 2 mln. litų delspinigių. Kaltintojas tvirtino, kad kyšiui buvo skirta 10 tūkst. litų, kuriuos konservatoriai turėjo pasidalyti per pusę. Klausė, ar nėra slapto mikrofono Vaizdo įraše užfiksuotas šių savivaldybės narių susitikimas darbo kabinete. Jo metu V.Urbonavičius klausė G.Kazako: „Kas čia, laiškas Birutei?“ G.Kazakas patvirtino. V.Urbonavičius tuomet paklausė, ar pas G.Kazaką nėra mikrofono. „Nėra. Aš pats visada pasitikrinu“, – šiam atsakė buvęs „tvarkietis“. Vėliau konservatorius teigia, kad „trūksta vieno popierėlio“. Įraše matoma, kaip G.Kazakas skaičiuoja šūsnį 200 litų kupiūrų. Po to voką su pinigais su teisėsauga bendradarbiavęs V.Urbonavičius įsideda į palto kišenę.“ (Daugiau: „G.Kazakas slaptai nufilmuotame įraše teigė visada pasitikrinąs, ar pas jį nėra mikrofonų“).

2011 m. rugsėjį Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas paskelbė nuosprendį, kuriuo pripažino G. Kazaką kaltu dėl dviejų epizodų – vienas iš jų yra būtent 2008 m. sausį nufilmuotas bandymas papirkti V. Urbanavičių dėl UAB „Corpmanagement“ naudingo sprendimo – ir paskyrė 22 tūkst. 100 litų baudą. 2012 m. kovą Vilniaus apygardos teismas šį sprendimą pakeitė ir vietoje baudos G. Kazakui skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant vieneriems metams (už kyšio perdavimą 2008 metų sausio 15 d. epizode skirta pusantrų metų laisvės atėmimo. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patenkino prokuroro kasacinį skundą ir panaikino tas teismų sprendimų dalis, kuriose G. Kazakas buvo išteisintas, 2013 m. lapkritį Vilniaus apygardos teismas dar kartą grįžo prie šios bylos ir nagrinėjo kitus jos epizodus).

Ir štai vykstant šiai įspūdingai korupcijos bylai joje minėtos UAB „Corpmanagement“ atstovai lankėsi vyriausybės kanceliarijoje, kuriai vadovavo tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus paskirtas vyriausybės kancleris Deividas Matulionis, ir pastarasis asmeniškai pirmininkavo susitikimui, po kurio Kultūros ministerijai buvo duotas šių verslininkų labai pageidautas nurodymas.

Tai liudija D. Matulioniui adresuotas kultūros viceministrės Nijolės Laužikienės 2010 m. rugsėjo 29 d. raštas „Dėl vienuolyno statinių ansamblio, esančio Subačiaus gatvėje, Vilniuje, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“ – jo kopiją, kurią Vyriausybės kanceliarija pateikė atsakydama į Seimo nario Naglio Puteikio paklausimą, galite pamatyti čia: 2010 09 29 Kultūros viceministrės N Laužikienės raštas A Kubiliaus vyriausybės kancleriui D Matulioniui. Jame rašoma:

„Ministro pirmininko tarnyboje įvykus Jūsų pirmininkaujamam susitikimui su UAB „Corpmanagement“, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir kitų institucijų atstovais dėl galimybių teritorijoje, esančioje prie Subačiaus gatvės, statyti „Hyatt“ tinklo viešbutį, Kultūros ministerija buvo įpareigota organizuoti posėdį, kuriame būtų pasiektas susitarimas dėl minėtos teritorijos specialiojo planavimo dokumentų parengimo.

Kultūros ministerijoje 2010 m. rugsėjo 27 d. buvo suorganizuotas susitikimas su UAB „Corpmanagement“ dėl vienuolyno statinių komplekso, esančio Subačiaus gatvėje, Vilniuje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 761) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo. Susitikimo metu pasiektas susitarimas sudaryti sutartį tarp UAB „Corpmanagement“ ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos bei pradėti minėto specialiojo plano rengimą.

PRIDEDAMA. Posėdžio protokolo kopija, 2 lapai.“

Kaip matyti iš šio protokolo, 2010 m. rugsėjo 27 d. vykusiame posėdyje, kuriam pirmininkavo viceministrė N. Laužikienė, dalyvavo KPD direktorė Diana Varnaitė, jos pavaduotojas Algimantas Degutis, UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ projektų vadovas Tauras Paulauskas, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vyr. projektų vadovė Giedrė Urbonavičiūtė, UAB „Corpmanagement“ atstovaujančios advokatės Aušra Mudėnaitė ir Julija Januškevičiūtė bei Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vyr. specialistai Mindaugas Žolynas ir Gintaras Džiovėnas. Svarstymo objektas – dėl KPD ir UAB „Corpmanagement“ „bendradarbiavimo“ rengiant Misionierių vienuolyno statinių ansamblio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą.

Posėdį pradėjusi verslininkų atstovė šio plano rengimo tikslą suformulavo be užuolankų:

„A. Mudėnaitė apibūdino numatomos sudaryti su KPD sutarties tikslus. Specialiojo plano tikslas – patikslinti Vienuolyno statinių ansamblio (761) teritorijos ribas, nustatyti dvi zonas. Vienuolyno statinių zonoje įtvirtinti esamus paveldosaugos reikalavimus, o vakarinėje šio valstybės saugomo kultūros paveldo objekto zonoje (prie Vaikelio Jėzaus vaikų prieglaudos pastato – unikalus kodas Kultūros vertybių registre 33915) – paveldosaugos reikalavimus nustatyti naujai.“

Kaip dabar žinome, būtent tai, ko pageidavo verslininkų atstovė, vėliau ir buvo padaryta specialiuoju planu, kurį 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. ĮV-559 patvirtino kultūros ministras Šarūnas Birutis: anksčiau vientisa ansamblio teritorija padalinta į dvi dalis, iš kurių viena liko valstybės saugomo paveldo objekto teritorija, o antra tapo ne valstybės saugomo objekto, Vaikelio Jėzaus vaikų prieglaudos pastato teritorija. Tai ir atvėrė kelią statyboms.

Drąsesnis pilietis pasakytų paprastai: A. Kubiliaus vyriausybės kancleris padėjo išprievartauti paveldosaugininkus, kad jie netrukdytų dėl privataus pelno žaloti baroko šedevrą ir UNESCO saugomo Vilniaus senamiesčio kraštovaizdį.

Beje, KPD laikinosios komisijos 2017 m. gegužės 4 d. išvadose, kurios viešai vis dar nėra paskelbtos, šis ansamblio padalinimas įvertintas taip:

„Tokiu būdu Specialiojo plano sprendiniais buvo sudarytos teisinės prielaidos Ansamblio teritorijos dalyje esančiam sklypui netaikyti Žemės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei NKPAĮ 11 straipsnio 5 dalies reikalavimų dėl konservacinės žemės saugojimo paskirties.“

„Specialiojo plano sprendiniai pažeidė Vilniaus misionierių vienuolyno statinių ansamblio vientisumą, nes NKPAĮ 3 str. 2 dalies 2 punktas apibrėžia kompleksinį objektą, kaip kultūros paveldo objektų grupę, reikšmingą savo visuma, o valstybės saugomo objekto tvoros atskyrimas nuo komplekso tą visumą suardė.“

*******

Pabaigai – paaiškinimas apie nuopelnus asmenų, pavaizduotų Misionierių sodo melo medyje.

Andrius Kubilius – už tai, kad jo paskirtas vyriausybės kancleris D. Matulionis išgirdo korupcijos byloje minėtos UAB „Corpmanagement“ pageidavimus sušvelninti paveldosaugos reikalavimus toje Misionierių ansamblio teritorijos dalyje, kurioje dabar statomas daugiabutis, ir padėjo suorganizuoti tam reikalingo specialiojo plano rengimą.

Arūnas Gelūnas – už tai, kad nuo 2010 m. liepos 2 d. A. Kubiliaus vadovaujamoje vyriausybėje eidamas kultūros ministro pareigas negynė kultūros paveldo, kai 2010 m. rugsėjo 27 d. ministerijoje įvykusiame posėdyje verslininkai, o ne paveldosaugininkai suformulavo specialiojo plano užduotį – padalinti Misionierių ansamblį į dvi dalis. Taip pat už tai, kad 2012-2016 metais būdamas Lietuvos ambasadoriumi prie UNESCO nepasirūpino, kad Pasaulio paveldo komitetas būtų informuotas apie Misionierių ansamblio teritorijoje planuojamas didelio masto statybas, nors Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvencijos įgyvendinimo gairių 172 p. įpareigoja šią konvenciją pasirašiusias šalis informuoti apie ketinimus vykdyti statybos darbus, kurie gali paveikti į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytos vertybės – šiuo atveju Vilniaus senamiesčio – išskirtinę visuotinę vertę.

Nijolė Laužikienė – už tai, kad vadovaudama 2010 m. rugsėjo 27 d. Kultūros ministerijoje įvykusiam posėdžiui klusniai vykdė nurodymą pasiekti susitarimą su verslininkais, pageidavusiais padalinti Misionierių ansamblio teritoriją.

Šarūnas Birutis – už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu patvirtino specialųjį planą, kuriuo Misionierių ansamblio teritorija buvo padalinta į dvi dalis.

Gediminas Rutkauskas – už tai, kad jo vadovaujama Vilniaus m. savivaldybės viešoji įstaiga „Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra“, kurios viena iš misijų yra vykdyti valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų stebėseną, „nepastebėjo“ Misionierių ansamblyje planuojamų ir vykdomų statybų. Taip pat už tai, kad jokių veiksmų dėl šios problemos nesiėmė ir kaip 2013-02-05 Kultūros ministro įsakymu sudarytos „Vilniaus istorinio centro, įrašyto į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimo ir tausojamojo naudojimo priežiūros komisijos” narys, nors būtent šiai komisijai buvo pavesta „ne rečiau kaip kartą per tris metus ir ne dažniau kaip kas pusę metų rengti Vilniaus istorinio centro išskirtinės visuotinės vertės požymių stebėsenos rezultatų įvertinimo posėdį. Ataskaitą apie stebėsenos rezultatų įvertinimą ir siūlymus dėl Vilniaus istorinio centro išsaugojimo ir tausojamojo naudojimo veiksmų tobulinimo pateikti Kultūros ministerijai” (daugiau: VKPK narys G. Rutkauskas bando įteigti, esą Misionierių ansamblį ir Vilniaus bei Trakų senamiesčius nuo sudarkymo ginantys piliečiai – Kremliaus agentai).

Romas Jarockis, buvęs kultūros viceministras – nuopelnai bus aprašyti vėliau.

KPD direktorė Diana Varnaitė, jos pavaduotojas Algimantas Degutis, KPD Vilniaus padalinio vedėjas Vitas Karčiauskas – už tai, kad leido eilinį kartą išprievartauti paveldosaugą ir padalinti Misionierių ansamblio teritoriją.

Dabartinė kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson – už stoišką neveikimą tuo metu, kai visuomenininkai ir valstybės institucijos, įskaitant prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, yra priversti vieną po kito narplioti skandalingus kultūros paveldo naikinimo atvejus ir ginti viešąjį interesą (daugiau: Ar verta toliau išlaikyti neveiksnią instituciją, nepajėgią išsaugoti paveldo?).

Renaldas Augustinavičius, dabartinis kultūros viceministras – nuopelnai bus aprašyti vėliau.

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Atšaukti atsakymą

Naujausi įrašai

Video