Seimo rezoliucijos projektas: Generalinė prokuratūra raginama dar kartą kreiptis į teismą su prašymu ištirti Misionierių ansamblio specialiojo plano teisėtumą

Seimo rezoliucijos projektas: Generalinė prokuratūra raginama dar kartą kreiptis į teismą su prašymu ištirti Misionierių ansamblio specialiojo plano teisėtumą

„Atsakomybę dėl savo kultūros paveldo prisiimančiai valstybei ir visuomenei nedera toleruoti padėties, kai tokių svarbių vertybių, kaip Vilniaus senamiestis ir Misionierių ansamblis likimas sprendžiamas paliekant neišnagrinėtą didžiąją dalį esminių argumentų, o būtent tokia padėtis susiklostė, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2018 m. sausio 2 d. sprendimu nutraukus tyrimą dėl daugumos prokuroro argumentų“, – rašoma šiandien įregistruotame Seimo rezoliucijos projekte, kuriuo Generalinė prokuratūra raginama ištaisyti teismo nurodytus trūkumus ir dar kartą kreiptis su pareiškimu ištirti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. ĮV-558 patvirtinto Misionierių vienuolyno statinių ansamblio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano teisėtumą.

Projekte atkreipiamas dėmesys į teisėjos Veslavos Ruskan atskirąją nuomonę, kad Generalinės prokuratūros prokuroro pareiškimas turėtų būti iš dalies patenkintas, ir kultūros paveldo likimu besirūpinančių piliečių, tarp jų ir iškilių Lietuvos bei Lenkijos kultūros ir akademinės bendruomenės atstovų, pateiktus prašymus atsakingoms institucijoms apginti Misionierių ansamblį ir Vilniaus senamiestį nuo jiems gresiančio sudarkymo, kurie akivaizdžiai parodo ypatingą šių paveldo vertybių svarbą visuomenei ir jos valią išsaugoti šias vertybes ateities kartoms.

Nuoroda į Seimo nario Naglio Puteikio įregistruotą projektą: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1280069. (Iliustracijai panaudotas mumijos atvaizdas iš clipart).

*******

Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

REZOLIUCIJA
DĖL BŪTINYBĖS IŠSAUGOTI PASAULIO PAVELDO VIETOVĖS VILNIAUS ISTORINIO CENTRO DOMINANTĘ – MISIONIERIŲ VIENUOLYNO IR BAŽNYČIOS ANSAMBLĮ, TUO TIKSLU IŠSAMIAI IŠTIRTI VIENINGOS ŠIO KULTŪROS PAVELDO KOMPLEKSO TERITORIJOS PADALIJIMO Į DU SKLYPUS PAGRĮSTUMĄ, IŠ NAUJO PATEIKIANT TEISMUI PAREIŠKIMĄ IŠTIRTI ŠĮ PADALIJIMĄ ĮTEISINUSIO NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPECIALIOJO PLANO TEISĖTUMĄ

2018 m. d. Nr.
Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas,

pri(si)mindamas, kad
• Lietuvos Respublikos piliečių 1992 m. spalio 25 d. referendume priimtos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnyje yra įtvirtintas mūsų valstybės įsipareigojimas rūpintis Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga;
• Lietuvos Respublika, 1992 m. prisijungdama prie UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos, prisiėmė įsipareigojimą užtikrinti, kad būtų išsaugotos jos teritorijoje esančios išskirtinę visuotinę istorinę, meninę, mokslinę ar estetinę reikšmę turinčios pasaulio paveldo vertybės, ir šiuo tikslu veikti, kiek leidžia jos pačios ištekliai;
• įvertinęs mūsų šalies pateiktą paraišką, Pasaulio paveldo komitetas 1994 m. įrašė Vilniaus istorinį centrą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip atitinkantį (ii) ir (iv) kriterijus, nurodydamas, kad „Vilniaus istorinis centras yra išskirtinis viduramžiais susiformavusio miesto pavyzdys, kelis šimtmečius turėjęs didelę įtaką architektūros ir kultūros tendencijoms didelėje Rytų Europos dalyje“; „Miestovaizdyje išsaugota turtinga pastatų įvairove Vilnius yra išskirtinė Centrinės Europos miesto, organiškai išsivysčiusio per penkis šimtmečius, iliustracija“;
• aukščiausias valstybės kultūros paveldo ekspertas – Valstybinė kultūros paveldo komisija – 2016 ir 2017 metais ne kartą perspėjo, taip pat ir Lietuvos Respublikos Seimą, kad dėl planuojamų, o dabar jau ir vykdomų daugiabučių namų statybų gali būti sudarkytas vienas iš svarbiausių ir gražiausių Vilniaus senamiesčio kultūros paminklų – buvusio Vilniaus misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ansamblis (pavadinimas Kultūros vertybių registre Vilniaus misionierių vienuolyno statinių ansamblis, unikalus objekto kodas 761; toliau – Misionierių ansamblis), kurio svarba pabrėžta ir Vilniaus istorinio centro įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą nominacinėje byloje, o 2017 m. birželio 2 d. kreipėsi dėl šių statybų į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kuri, gindama viešąjį interesą, savo ruožtu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. ĮV-558 patvirtintą Misionierių ansamblio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą, statybas leidžiantį dokumentą ir pašalinti padarinius;

konstatuodamas, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs norminę administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro pareiškimą ištirti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. ĮV-558 patvirtinto Misionierių ansamblio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano teisėtumą, 2018 m. sausio 2 d. sprendimu nutraukė tyrimą dėl visų, išskyrus vieną, prokuroro pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakė, t. y. nesprendė, ar specialusis planas prieštarauja pareiškime nurodytiems teisės aktams, nes, teismo teigimu, pareiškimas buvo pateiktas su trūkumais, „pareiškėjas neįvykdė jam tenkančios pareigos abejonę dėl tikrinamo norminio administracinio akto teisėtumo pagrįsti teisiškai motyvuotais argumentais“;

atkreipdamas dėmesį, kad viena iš nurodytą norminę bylą nagrinėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos narių, teisėja Veslava Ruskan, pateikė atskirąją nuomonę, kurioje teigė, kad „Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro pareiškimas turėtų būti iš dalies patenkintas“. Teisėja nurodė, kad ginčijamo Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymo dėl Misionierių ansamblio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano patvirtinimo 2 punkte, nenurodant jokio pagrindimo, yra nustatoma, kad Misionierių ansamblio teritorijoje gali būti netaikomas Lietuvos Respublikos kultūros paminklo U1P Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas, patvirtintas kultūros ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-490, o toks galiojančio reguliavimo keitimas naujesniu teisės aktu prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės bei atsakingo valdymo principams. Teisėja pažymėjo, kad ginčijamu įsakymu buvo padaryti esminiai pakeitimai, turintys įtakos Misionierių ansambliui ir jo teritorijai: suformuoti du žemės plotai – atskiros Vilniaus misionierių statinių ansamblio ir Vaikelio Jėzaus vaikų prieglaudos pastato teritorijos, apibrėžtos jų ribos ir nustatyti paveldosaugos reikalavimai; tai sudarė teisines prielaidas priimti vėlesnius administracinius aktus, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banke vietoje vieno buvusio sklypo, kurio naudojimo būdas buvo visuomeninės paskirties teritorija, įregistruoti du sklypai, kurių vieno naudojimo būdas „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“; patvirtinti sprendiniai, kuriais Vaikelio Jėzaus vaikų prieglaudos pastato teritorijoje yra didinamas leistinas užstatymo tankumas iki 48 procentų bei numatyta nauja statyba, nors tokią statybą šioje teritorijoje draudžia Lietuvos Respublikos kultūros paminklo U1P Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas.

pažymėdamas, kad kultūros paveldo likimu besirūpinančių piliečių, tarp jų ir iškilių Lietuvos bei Lenkijos kultūros ir akademinės bendruomenės atstovų, pateikti prašymai atsakingoms institucijoms, taip pat ir Lietuvos Respublikos Seimui, apginti Misionierių ansamblį ir Vilniaus senamiestį nuo jiems gresiančio sudarkymo akivaizdžiai parodo ypatingą šių paveldo vertybių svarbą visuomenei ir jos valią išsaugoti šias vertybes ateities kartoms:
• Lietuvos dailės istorikų draugija, vienijanti žymiausius Lietuvos architektūros, dailės istorijos, paveldo tyrinėtojus ir ekspertus, 2017 m. kovo 29 d. pareiškime dėl vykdomų statybos darbų Misionierių ansamblio teritorijoje prašė atsakingas institucijas išaiškinti, „kodėl nebuvo atlikti visaverčiai ir visapusiški vieno iš unikaliausių Vilniaus senamiesčio architektūros ansamblių moksliniai tyrimai, kodėl specialiuoju planu sklypai atskirti ne pagal istorines abiejų vienuolijų gyvavimo ir klestėjimo laikotarpio ribas, bet pagal dėl carinių represijų metu susidariusią situaciją, kai vienuolynas buvo prievarta uždarytas, o jo valda išdraskyta, taip pat ar tyrimais nepagrįsti vykdomi kasimo ir statybos darbai nesunaikins ansamblio istorinės, kultūrinės ir meninės vertės ir negrįžtamai nesužalos Vilniaus senamiesčio – Lietuvos Respublikos paminklo ir UNESCO pasaulio paveldo vertybės – panoramų, silueto, miestovaizdžio autentiškumo ir vientisumo“, pažymėjo, kad „būtina atlikti minėtų tyrimų išorinę ekspertizę, tyrimus atitinkamai papildyti ir tik naujų integruotų tyrimų pagrindu priimti konkrečius sprendimus dėl ansamblio atkūrimo“ bei paragino „skubiai imtis priemonių, kad bažnyčia fiziškai nenukentėtų (neskilinėtų, nesmegtų, nebūtų pažeisti trapūs architektūriniai elementai ir lipdiniai), o kalva nepradėtų irti dėl dabar vykdomų didelių kasimo darbų, statybinės technikos ir kito transporto keliamų vibracijų, o ateityje ir dėl naujų statybų apkrovos kalvai“ (žr. leidinyje „7 meno dienos“ paskelbtą tekstą: https://www.7md.lt/kultura/2017-04-28/Pareiskimas-del-vykdomu-statybos-darbu-Vilniaus-misionieriu-vienuolyno-ansamblio-teritorijoje).
• 2017 m. balandžio 18 d. apie šimtas visuomeninių organizacijų atstovų, tarp jų ir žinomi paveldo tyrinėtojai ir ekspertai, dalyvavo akcijoje už Misionierių ansamblio apsaugojimą ir pasirašė kreipimąsi į Lietuvos Respublikos kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson bei Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininką Ramūną Karbauskį, nurodydami, kad su atsakingų institucijų pritarimu yra vykdomas sistemingas kultūros paveldo vertybių, taip pat ir pačių vertingiausių Lietuvos paminklų ir istorinių kraštovaizdžių, naikinimas, todėl piliečiai prašo inicijuoti tyrimą dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos veiklos, kurio tikslas – įvertinti šio departamento vadovų bei tarnautojų, tiesiogiai sudariusių sąlygas paveldo naikinimui, atsakomybę ir inicijuoti pertvarkas, būtinas norint išsaugoti paveldą ateities kartoms (žr.: http://lietuvos.link/aplinkos-ir-paveldo-saugojimo-sajudis-reikalauja-kpd-vadovu-atsakomybes-ir-skubios-vilniaus-traku-ir-kursiu-nerijos-kulturinio-krastovaizdzio-apsaugos/).
• internete paskelbtą peticiją dėl Misionierių ansamblio išsaugojimo pasirašė iškilūs Lietuvos ir Lenkijos kultūros kūrėjai, mokslininkai; poetas Tomas Venclova, komentuodamas savo sprendimą pasirašyti, pažymėjo, kad „Misionierių ansamblio sudarkymas būtų neabejojama katastrofa, pražudanti Vilniaus senamiesčio istorinį ir estetinį statusą“, o istorikė, viduramžių tyrinėtoja prof. hab. dr. Lidia Korczak įvertino daugiabučių statybas Misionierių ansamblyje kaip drastišką intervenciją į senamiestį ir Vilniaus panoramos naikinimą (interneto prieiga į peticiją: http://lietuvos.link/peticija/; ją pasirašiusių Lenkijos mokslininkų sąrašas: http://lietuvos.link/zinomi-lenkijos-mokslininkai-tarp-pasirasiusiuju-peticija-uz-misionieriu-ansamblio-ir-vilniaus-senamiescio-issaugojima/; L. Korczak pasisakymas: http://lietuvos.link/istorike-lidia-korczak-tai-drastiska-intervencija-i-senamiesti-ir-nuostabios-vilniaus-panoramos-naikinimas/; T. Venclovos komentaras: http://lietuvos.link/poetas-tomas-venclova-misionieriu-ansamblio-sudarkymas-butu-neabejojama-katastrofa-prazudanti-vilniaus-senamiescio-istorini-ir-estetini-statusa/).
• 2017 m. lapkričio mėnesį Prezidentas Valdas Adamkus kreipėsi į aukščiausias Lietuvos valdžios institucijas, Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir kitas už paveldo apsaugą atsakingas įstaigas, išreikšdamas susirūpinimą dėl daugiabučių statybų šalia Vilniaus misionierių vienuolyno statinių ansamblio (žr.: http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/194311/v-adamkus-pasisake-del-statybu-salia-misionieriu-vienuolyno).

būdamas įsitikinęs, kad atsakomybę dėl savo kultūros paveldo prisiimančiai valstybei ir visuomenei nedera toleruoti padėties, kai tokių svarbių vertybių, kaip Vilniaus senamiestis ir Misionierių ansamblis likimas sprendžiamas paliekant neišnagrinėtą didžiąją dalį esminių argumentų, o būtent tokia padėtis susiklostė, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2018 m. sausio 2 d. sprendimu nutraukus tyrimą dėl daugumos prokuroro argumentų,

ragina Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ištaisyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendime nurodytus pareiškimo trūkumus ir dar kartą kreiptis į teismą su pareiškimu ištirti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. ĮV-558 patvirtinto Misionierių vienuolyno statinių ansamblio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano teisėtumą.

Seimo Pirmininkas

Teikia
Seimo narys Naglis Puteikis

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Atšaukti atsakymą

Naujausi įrašai

Video