Seimo peticijų komisija pripažino ir nagrinės peticiją dėl absoliutaus skurdo ribos

Seimo peticijų komisija pripažino ir nagrinės peticiją dėl absoliutaus skurdo ribos

Kada vyks posėdis, žada pranešti vėliau – tada prašysime talkos, ateiti ir stebėti, kad neatsitiktų, kaip Vilniuje, kai pasijutę vieni politikai nusprendė, kad visuomenei nesvarbu tai, kas nesvarbu jiems.

Po to, kai Vilniaus valdžia socdemės Auksės Kontrimienės, liberalo Vaidoto Ilgiaus ir TS-LKD narės Paulės Kuzmickienės valia spjovė į skurstančius, t. y. nusprendė, kad visuomenei nėra svarbu nustatyti absoliutaus skurdo ribą, kreipimąsi pritaikėme Seimui ir vyriausybei. Birželio 30 dieną Seimo peticijų komisija jį pripažino peticija ir priėmė nagrinėti. Kada vyks posėdis, žada pranešti vėliau – tada prašysime talkos, ateiti ir stebėti, kad neatsitiktų, kaip Vilniuje, kai pasijutę vieni politikai nusprendė, kad visuomenei nesvarbu tai, kas nesvarbu jiems. Kad dabartiniai valdantieji norės šį klausimą numarinti, akivaizdu iš to, kad jau porą metų jie sistemingai mėto į šiukšliadėžę analogiškus Naglio Puteikio raginimus nustatyti absoliutaus skurdo ribą.

Žemiau skelbiame peticijos tekstą.

*******

KREIPIMASIS
DĖL ABSOLIUTAUS SKURDO RIBOS NUSTATYMO

Šį kreipimąsi, kurį prašome pripažinti peticija, teikiame siekdami, kad socialinės apsaugos sistema būtų pagrįsta asmens poreikių ir ekonominių realijų vertinimu, nes tik tada ji taps įgalia adekvačiai spręsti skurdo problemą. Vienas iš žingsnių siekiant šio tikslo – nustatyti absoliutaus skurdo ribą, t. y., kokia pinigų suma būtina, kad konkrečioje vietovėje gyvenantis žmogus galėtų patenkinti socialiai priimtiną poreikių minimumą, ir susieti socialinės apsaugos išmokų dydžius bei socialinės paramos teikimą su šia riba.

Dabartinė minimalios socialinės apsaugos sistema Lietuvoje, kuri Europos Komisijos darbinėje ataskaitoje neseniai buvo įvertinta kaip viena prasčiausių ES, yra pagrįsta melu ir virto pasityčiojimu iš skurstančiųjų. Pvz., „valstybės remiamų pajamų“ (VRP) dydis, nesikeitęs jau daug metų –102 Eur. Žmonėms, kurių pajamos mažesnės, skiriama valstybės parama – taigi, jie laikomi skurstančiais. Taip valstybė tarsi deklaruoja, kad turint 102 Eur įmanoma patenkinti minimalius poreikius. Šiuo ir kitais absurdiškais dydžiais skirdamos paramą skurstantiesiems remiasi ir savivaldybės. Pvz., 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu Vilniaus miesto taryba nustatė, kad „Vienkartinė pašalpa iki 3 BSI dydžių gali būti skiriama siekiant padėti bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui, kai vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų neviršija 1,5 VRP dydžio, vieno gyvenančio asmens – 2 VRP dydžių “. Taigi, vienišas žmogus vienkartinę pašalpą gali gauti, jei jo pajamos neviršija 204 Eur (tiek sudaro 2 VRP), o šeimoje gyvenantis – jei asmeniui tenka mažiau nei 153 Eur (1,5 VRP). Šios sumos nustatytos biurokratiniu nomenklatūriniu metodu, t. y., visiškai neatsižvelgiant į asmens poreikius ir ekonomines realijas.

Tokios melu pagrįstos sistemos rezultatas – daugybė žmonių skursta, neturėdami lėšų patenkinti svarbiausius gyvybinius ir socialinius poreikius, bet negauna būtinos paramos, nes jų pajamos didesnės nei 102 Eur. Esame įsitikinę, kad dauguma šių skurstančių žmonių yra ne asocialūs asmenys, bet normalūs Lietuvos Respublikos piliečiai, gaunantys neadekvačiai mažas, išgyvenimo minimumo neužtikrinančias pensijas ir algas – dėl šios priežasties ypač prasta neįgalių ir pensinio amžiaus žmonių bei vaikus auginančių šeimų padėtis.

Todėl siūlome keisti nomenklatūrinį požiūrį, kai socialinės apsaugos sistema grindžiama nieko bendro su realiu gyvenimu neturinčiais dydžiais, ir pavyzdį imti iš socialiai atsakingos europietiškos politikos, pvz., Jungtinės Karalystės, kur pragyvenimo minimumą Londono regione kasmet apskaičiuoja ir viešai skelbia Didžiojo Londono regiono valdžia, o likusioje šalies dalyje – Loughborough universiteto Socialinės politikos tyrimų centras (žr.: https://www.london.gov.uk/what-we-do/business-and-economy/business-and-economy-publications/fairer-london-2015-living-wage;http://www.lboro.ac.uk/research/crsp/mis/thelivingwage/;http://lietuvos.link/musu-isgyvenimo-eksperimentai-ir-britu-savigarba/). Nustatant minimalų biudžetą, reikalingą pragyvenimui įvairiuose miestuose ir regionuose, kviestume pasitelkti Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkus, kurie Lietuvos Carito užsakymu neseniai atliktame tyrime konstatavo, kad Lietuvoje reiktų nustatinėti ne tik santykinio, bet ir absoliutaus skurdo ribą (žr.:http://lietuvos.link/skurdo-vaizda-lietuvoje-iskreipia-skurdo-skaiciavimo-metodika/).

Remdamiesi tuo, kas išdėstyta, prašome:

1. Pakeisti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius socialinės apsaugos išmokų dydžius bei asmenų teisę į socialinę paramą, įtvirtinant šiuose teisės aktuose absoliutaus skurdo ribos sąvoką bei šios ribos nustatymo tvarką ir susiejant su šia riba socialinės apsaugos išmokų dydžius bei asmenų teisę į socialinę paramą.

2. Pripažinti šį kreipimąsi peticija ir priimti sprendimus dėl aukščiau išdėstyto prašymo.

Rasa Kalinauskaitė ir Vygintas Vilutis

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Atšaukti atsakymą

Naujausi įrašai

Video