Seimas po pateikimo pritarė dviems įstatymo projektams, kuriais ginamos gyvybiškai svarbios skurstančių žmonių teisės

Seimas po pateikimo pritarė dviems įstatymo projektams, kuriais ginamos gyvybiškai svarbios skurstančių žmonių teisės

Seimas po pateikimo pritarė dviems įstatymo projektams, kuriais ginamos gyvybiškai svarbios skurstančių žmonių teisės: pasiūlymui apsaugoti žmogaus išgyvenimui būtiną pinigų sumą ir padidinti ribą, kai leidžiama išvaržyti paskutinį gyvenamąjį būstą

Pirmuoju Seimo nario Naglio Puteikio pateiktu projektu siūloma papildyti Civilinio proceso kodekso 739 straipsnį nuostata, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip darbo užmokesčio ar kitų pajamų ir išmokų bei davinių dalis, neviršijanti absoliutaus skurdo ribos, jei tai yra vienintelės skolininko gaunamos piniginės lėšos, būtinos jo pragyvenimui.

Taip siekiama apsaugoti minimaliam žmogaus išgyvenimui, jo esminių, gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimui būtiną pinigų sumą. Šiuo metu vyrauja praktika, kai vykdydami išieškojimą iš periodiškai gaunamų pajamų ir išmokų – darbo užmokesčio, pensijų (tarp jų ir neįgaliųjų gaunamų netekto darbingumo pensijų) – antstoliai nepalieka skolininkams lėšų net minimaliam išgyvenimui, socialiai priimtino poreikių minimumo patenkinimui. Išieškojimas vykdomas iš bet kokio dydžio pajamų ir išmokų – net ir tokių, kurios savaime per mažos, nepakankamos esminių, gyvybiškai svarbių žmogaus poreikių patenkinimui, net ir tada, kai tai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis.

Nors CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko šeimos pragyvenimui reikalingą pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, ši nuostata taikoma tik vykdant išieškojimą iš turto, kuris reglamentuotas CPK XLVII skyriuje. Tačiau nėra nustatyta jokia minimali pajamų ir išmokų dalis, kuriai išieškojimo atveju būtų taikoma absoliuti neliečiamybė: vykdant išieškojimą iš skolininko pajamų ir išmokų, reglamentuotą CPK LI skyriuje, pagal 736 straipsnį iš bet kokio dydžio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių MMA, gali būti išskaitoma iki 50 procentų. Pvz., jei asmens gaunamas darbo užmokestis būtų 2 eurai, iš jo būtų galima išskaityti 1 eurą. Taigi, periodiškai gaunamų lėšų dalis, būtina minimaliam išgyvenimui, niekaip nėra apsaugota.

Tokia padėtis pažeidžia žmogaus teises patenkinti esminius, gyvybiškai svarbius poreikius, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, taip pat tarptautinių teisės aktų saugomą teisę į gyvybę ir asmens orumą. Rezultatas – daugybė absoliučiame skurde ir neviltyje gyvenančių žmonių, kuriems vykdant išieškojimą paliekamos minimaliam išgyvenimui nepakankamos sumos.

Seimo nario N. Puteikio pateiktam projektui, kuriuo siekiama šią padėtį pakeisti, po pateikimo pritarė 74, prieš balsavo 2, susilaikė 19 Seimo narių.

Kokia konkreti sąvoka – absoliutaus skurdo riba, minimalių poreikių patenkinimui būtinas krepšelis ar kuri nors kita – apibrėžtų ribą, už kurią mažesnės pajamos turėtų būti neliečiamos, nes yra būtinos esminių, gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimui, bus sprendžiama projektą svarstant komitetuose.

Balsavimo rezultatus rasite čia: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-25793.

Projekto aiškinamąjį raštą čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1205683&p_tr2=2

Antrasis labiausiai pažeidžiamiems žmonėms svarbus projektas, kuriam šiandien po pateikimo pritarė Seimas – Seimo nario Naglio Puteikio pasiūlymas padidinti Civilinio proceso kodekso 663 straipsnyje nustatytą ribą, kai leidžiama išvaržyti paskutinį gyvenamąjį būstą – siūloma, kad jį būtų galima išvaržyti tik tada, jei skola viršija 10000 Eur, ir tik turint teismo leidimą. Dabar žmogų galima paversti benamiu, jei skola viršija 2030 Eur, ir ši suma nesikeitė jau daugiau nei dešimtmetį.

Pateikdamas šį projektą N. Puteikis akcentavo, kad šiuo atveju yra svarbus principinis Seimo apsisprendimas svarstyti ir spręsti šią labiausiai pažeidžiamiems žmonėms gyvybiškai svarbią problemą, o konkrečių sprendimų, kaip būtų tikslingiausia apibrėžti minėtą ribą, bus ieškoma toliau dirbant su projektu Seimo komitetuose.

Dabartinės CPK normos suteikia teisę išvaržyti skolininko paskutinį gyvenamąjį būstą esant 2030 eurų dydžio skolai (LR CPK 663 str. 3 dalis) ir nesant duomenų, kad ši skola gali būti grąžinta per 6 mėnesius (LR CPK 663 str. 1 dalis). Nurodytas skolos dydis, kurį viršijus leidžiama išieškoti iš vienintelio gyvenamojo būsto, nesikeitė jau 11 metų (nuo 2006 m.), neskaitant perskaičiavimo į eurus (nuo 2006 m. šis dydis buvo 7000 litų, nuo 2015 m. – 2300 eurų) ir netenka abejoti, kad nebeatitinka per tą laiką reikšmingai pasikeitusių ekonominių ir socialinių realijų, nes vyko infliacija, išaugo komunalinių paslaugų ir vartojimo prekių kainos, padaugėjo skurstančių žmonių (Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2006 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 20 proc., 2015 m. – 22,2 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau pažymėtina, kad šie duomenys netiksliai atspindi tikrąją padėtį, nes, kaip konstatuota 2016 m. atliktame Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkų dr. Rasos Zabarauskaitės (Miežienės) ir dr. Boguslavo Gruževskio tyrime, šiuo metu naudojama santykinio skurdo skaičiavimo metodika neleidžia tinkamai įvertinti skurdo Lietuvoje ir kitose neturtingose šalyse – gaunamas sumažintas skurstančiųjų skaičius ir nėra aišku, ar suma, kuri įvardijama kaip skurdo rizikos riba, yra pakankama patenkinti būtiniausius asmens poreikius; žr. http://www.caritas.lt/ckfinder/userfiles/files/Caritas_internetui2%284%29.pdf). Todėl suma, kuri daugiau nei prieš dešimtmetį buvo nustatyta siekiant apsaugoti skolininko interesus, per tą laiką tapo akivaizdžiai per maža ir šiuo metu nebeužtikrina tokių pamatinių žmogaus teisių, kaip teisės į gyvybę, asmens orumą, šeimos gyvenimo apsaugą, būsto neliečiamumą, kurias gina Lietuvos Respublikos Konstitucija bei tarptautiniai teisės aktai, prie kurių mūsų valstybė yra prisijungusi, apsaugos. Neseniai Klaipėdoje iš varžytinių buvo parduotas butas, benamiais paverčiant 4 asmenų šeimą – du pensininkus, iš kurių vienas dirba, ir jų dukrą su mažamečiu vaiku – nors 5000 Eur dydžio skolos likutis, tikėtina, būtų grąžintas per porą metų, nes per metus iš jų pajamų buvo sėkmingai išieškota apie 3000 Eur.

Seimo nario N. Puteikio pateiktam projektui, kuriuo siekiama šią padėtį pakeisti, po pateikimo pritarė 74, prieš balsavo 2, susilaikė 24 Seimo nariai.

Projektas parengtas talkinant pro bono skurstantiems žmonėms teisines paslaugas neretai teikiantiems teisininkams, klaipėdiečiui Arvydui Ekčiui ir vilniečiui Pauliui Markevičiui, aiškinamąjį raštą rasite čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1203347&p_tr2=2

Balsavimo rezultatus čia: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-25794

Daugiau:

Ar nauja valdžia apgins „skolininkų“ teisę gyventi?

Ar „skolininkas“ turi teisę gyventi

Kreditų įmonės parodė pavyzdį ministerijoms: pasigailėjo skurstančios skolininkės

Naglis Puteikis. „Bijau ne mirti, o taip gyventi“, arba paralelinė nomenklatūros tikrovė

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Atšaukti atsakymą

Naujausi įrašai

Video