Rūta Vitkauskienė: Paveldo apsauga aklavietėje

Rūta Vitkauskienė: Paveldo apsauga aklavietėje

Dalinamės dr. Rūtos Vitkauskienės mintimis, kurias ji atsiuntė forumui „Ką daryti, kad išsaugotume kultūros paveldą“

*******
Rūta Vitkauskienė
(mintys, atsiųstos forumui „Ką daryti, kad išsaugotume kultūros paveldą“, kurio programą, siūlomą rezoliuciją ir nuorodą į tiesioginę transliaciją rasite čia: http://lietuvos.link/forumo-ka-daryti-kad-issaugotume-kulturos-pavelda-rezoliucijos-projektas/)

Paveldo apsauga aklavietėje

Laba diena,

aš manau, kad jeigu norime iš tikrųjų spręsti tuos paveldo išsaugojimo reikalus, turime išgyvendinti nuo pat Nepriklausomybės pradžios ir 1993 m. panaikinus Paminklų restauravimo institutą ir iš restauravimo UAB‘ų išvarius visus istorikus įsigalėjusią praktiką visus planavimo ir projektavimo darbus objekte atlikti arba pasinaudojus senais istoriniais-menotyriniais tyrimais (tik perklijavus viršelį su naujesne data), arba išvis be jų. Tokie dalykai tęsėsi ilgą laiką ir atsakingos institucijos nekreipė į tai dėmesio. Ilgainiui susidarė kurioziškos situacijos, geriausias pavyzdys – Kūdikėlio Jėzaus prieglaudos prie Misionierių bažnyčios istoriniai tyrimai, kai istorikė pateikė darbą apie vieną objektą (parduotą investuotojui prieglaudos pastatą), o visas sklypas ir gretimi pastatai apėmė kito objekto – Misionierių vienuolyno sodo, istorinių tvorų ir gretimų oficinų teritoriją. Tai leido tolesniame projektavimo procese taip supainioti visą šios vietos istoriją, kad tapo nebeaišku, kas kam priklausė ir kokioje vietoje iš tiesų projektuojama (projekto architektė Seime posėdyje sakė, kad jokio sodo čia iš vis niekada nebuvo).

Taigi pirmas dalykas – būtina grįžti prie normalios istorinių ir menotyrinių tyrimų ekspertavimo tvarkos, tai nesunku padaryti, panašiai jau veikia archeologijos mokslinė komisija.

Antra didžiulė problema – kompleksiškumo nebuvimas ir istorinio kraštovaizdžio sąvokos nepaisymas. Šis aspektas buvo visiškai sugriautas pradėjus statyti aukštybinius pastatus dešiniajame Neries krante, voliuntaristiškai, tenkinat architektų ambicijas.

Naujausias aukštingumo viršijimo senamiestyje pavyzdys – Pacų rūmai prie Pilies gatvės. Tai griauna autentišką senojo miesto struktūrą, teikia blogą pavyzdį kitiems verslininkams. Jeigu Mariot galima buvo pakelti stogą – kodėl negalima bus Naručiui? Nesudarius specialistų komisijų tokiais atvejais ir nepagrindus drastiškų sprendimų tikslingumo prastumiami – vėl su architektų pagalba – agresyvūs, tik verslui naudingi, miesto autentiką naikinantys projektai.

Be šių dviejų dalykų mes esame aklavietėje.

Netikiu, kad valdžios institucijos šito imsis.

Pagarbiai
Doc. dr. Birutė Rūta Vitkauskienė
2018-05-29

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Atšaukti atsakymą

Naujausi įrašai

Video