Prokuratūra paprašyta įvertinti kyšininkavimo atvejus, susijusius su statybomis prie Misionierių ansamblio

Prokuratūra paprašyta įvertinti kyšininkavimo atvejus, susijusius su statybomis prie Misionierių ansamblio

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, prašydamas priimant sprendimus dėl viešojo intereso gynimo įvertinti du kyšininkavimo atvejus, susijusius su Vilniaus senamiestyje prie Misionierių ansamblio vykstančiomis statybomis. Prašymus ginti viešąjį interesą dėl šių statybų prokuratūrai yra pateikę N. Puteikis, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija bei Valstybinė kultūros paveldo komisija.

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, prašydamas priimant sprendimus dėl viešojo intereso gynimo įvertinti du kyšininkavimo atvejus, susijusius su Vilniaus senamiestyje prie Misionierių ansamblio vykstančiomis statybomis.

Prašymus ginti viešąjį interesą dėl šių statybų prokuratūrai yra pateikę N. Puteikis, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija bei Valstybinė kultūros paveldo komisija.

Prie anksčiau pateiktos medžiagos N. Puteikis paprašė prijungti informaciją, kad dėl korupcinių veikų, susijusių su įmone, nusipirkusia Misionierių ansamblyje esantį pastatą ir šiuo metu vykdančia daugiabučio namo statybas, buvo iškeltos dvi baudžiamosios bylos, kurias išnagrinėję teismai pripažino pagrįstais asmenims pateiktus kaltinimus dėl kyšininkavimo.

 2011 m. rugsėjį Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas, o 2012 m. kovą Vilniaus apygardos teismas pripažino Gintarą Kazaką, buvusį Vilniaus m. savivaldybės tarybos narį, kaltu dėl bandymo papirkti kitą šios tarybos narį Vidą Urbonavičių keliuose epizoduose, iš kurių vienas – bandymas 2008 m. sausį 10 000 litų dydžio kyšiu papirkti V. Urbonavičių, kad jis paveiktų Vilniaus m. miesto savivaldybės Privatizavimo komisijos narę Birutę Galinienę balsuoti už sprendimą atleisti pastatą Misionierių ansamblio teritorijoje nusipirkusią bendrovę „Corpmanagement“ nuo 2 mln. litų delspinigių mokėjimo.

Antroji byla yra tiesiogiai susijusi su kelią statyboms atvėrusiu specialiuoju planu, nes joje priimtu baudžiamuoju įsakymu Vilniaus m. apylinkės teismas piliečiui P. T. skyrė 26 000 Lt dydžio baudą už tai, kad 2012 m. pavasarį veikdamas savo ir uždarosios akcinės bendrovės „( – )“ interesais jis pažadėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus padalinio vedėjui V. K. 20 000 Lt kyšį ir netrukus pusę šios sumos davė, kad V. K. arba jo pavaldinys pritartų Misionierių ansamblio specialiojo plano projektui, neatitinkančiam Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento reikalavimų, bet atitinkančiam verslininkų norus pastatyti kuo didesnės kvadratūros pastatą.

N. Puteikis nurodo, kad šis baudžiamasis įsakymas yra paskelbtas nuasmenintas (interneto prieiga: http://eteismai.lt/byla/257759991693430/1-1447-295/2012), o pateikti nenuasmenintą jo kopiją Vilniaus m. apylinkės teismas atsisakė.

Todėl Seimo narys paprašė ne tik priimant sprendimus įvertinti, bet ir pateikti informaciją apie nurodytas baudžiamąsias bylas, nes visuomenė turi teisę išsamiai žinoti apie korupcinius procesus, dėl kurių kilo grėsmė Vilniaus baroko šedevrui ir UNESCO saugomo Vilniaus senamiesčio kraštovaizdžiui.

N. Puteikis paprašė informuoti, ką pavyko išsiaiškinti apie priežastis, dėl kurių duodamas kyšį V. Urbanavičiui G. Kazakas siekė naudos UAB „Corpmanagement“? Kas jį siejo su šia bendrove? Kaip pats G. Kazakas paaiškino, kodėl siekė naudos minėtai įmonei? Ar atliekant tyrimą ir/ar teisme buvo apklausti asmenys, tiesiogiai susiję su UAB „Corpmanagement“ darbo ar kitais santykiais? Jei taip – kas buvo apklaustas ir ką šie asmenys paliudijo apie ryšius su G. Kazaku? Ar buvo tiriamas galimas UAB „Corpmanagement“ poveikis G. Kazakui, kad jis savo ruožtu paveiktų V. Urbonavičių atlikti įmonei reikalingus veiksmus, jei taip – ką pavyko nustatyti, jei ne – kodėl nebuvo tiriamas? Ar tyrimo metu buvo sprendžiamas minėtos įmonės atsakomybės klausimas, jei taip – kokie sprendimai buvo priimti ir kodėl?

Taip pat N. Puteikis paprašė atskleisti antrojoje byloje nurodyto piliečio P. T. tapatybę ir įmonės, kurios interesais veikdamas jis bandė papirkti V. K., pavadinimą, bei atsakyti į kitus klausimus: ar buvo tiriamas galimas įmonės, kurios naudai veikdamas P. T. bandė papirkti V. K., savininkų dalyvavimas planuojant ir/ar finansuojant V. K. papirkimą, jei taip – ką pavyko nustatyti ir kokie sprendimai buvo priimti, jei ne – kodėl nebuvo tiriamas. Ar tyrimo metu buvo apklausti minėtos įmonės savininkai, jei taip – ką jie paliudijo, jei ne – kodėl nebuvo apklausti. Ar tyrimo metu buvo sprendžiamas įmonės, kurios interesais veikdamas P. T. bandė papirkti V. K., atsakomybės klausimas, jei taip – kokie sprendimai buvo priimti ir kodėl. Ką pavyko nustatyti apie pinigų, kuriais P. T. pandė papirkti V. K., kilmę, ar kyšiui skirti pinigai buvo asmeninės P. T., ar kitų asmenų lėšos, jei kitų – kas jie.

Seimo narys N. Puteikis norodo, kad ši informacija leistų visuomenei įvertinti didelį rezonansą sukėlusias statybas vykdančios įmonės UAB „Misionierių namai“ (buvusi UAB „Corpmanagement“, pavadinimas pakeistas 2013 m.) veiksmų skaidrumą, tuo labiau, kad jos atstovai pabrėžia savo sąžiningumą ir net leidžia sau moralizuoti prieš šias statybas protestuojančių visuomeninių organizacijų nariams ir jas tiriančioms institucijoms dėl to, kad jie trukdą sąžiningam investuotojui.

Be to, Seimo narys nurodo, kad yra svarbu paneigti arba patvirtinti informaciją, kad asmuo, pastaruoju metu besilankantis įvairiose institucijose kaip minėtos įmonės atstovas ir dalyvaujantis svarstant klausimus, susijusius su statybomis prie Misionierių ansamblio, gali būti tas pats P. T., baustas už tiesiogiai su šiomis statybomis susijusią korupcinę veiką.

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Atšaukti atsakymą

Naujausi įrašai

Video