Prašoma spręsti klausimą dėl KPD vadovybės atsakomybės, o įsisenėjusias paveldosaugos problemas spręsti kompetentingai ir demokratiškai

Prašoma spręsti klausimą dėl KPD vadovybės atsakomybės, o įsisenėjusias paveldosaugos problemas spręsti kompetentingai ir demokratiškai

„Esame sunerimę, kad siekis telkti visuomenę paveldo išsaugojimui ir spręsti įsisenėjusias problemas gali būti diskredituotas ir sužlugdytas tiek dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos „politinės komandos“ nekompetencijos ir neatsakingumo – tačiau ji savo klaidas pripažino ir deklaravo norą jas ištaisyti – tiek dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos administracijos organizuojamo pasipriešinimo bet kokiems pokyčiams, kuris kyla iš vengimo pripažinti ir KPD vadovybei tenkančią atsakomybę dėl sisteminiu reiškiniu tapusio kultūros paveldo naikinimo“, – rašoma šiandien išsiųstame Aplinkos ir paveldo saugojimo rašte. Taip pat jame pasisakoma už plačiai specialistus ir visuomenę įtraukiančios darbo grupės paveldosaugai tobulinti kūrimą.

*******

Lietuvos Respublikos ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui

Lietuvos Respublikos kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonsson, viceministrui Renaldui Augustinavičiui

Lietuvos Respublikos Seimo kultūros komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui

Asociacija „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“

DĖL BŪTINYBĖS UŽTIKRINTI KULTŪROS PAVELDO IŠSAUGOJIMĄ, KOMPETENTINGAI IR DEMOKRATIŠKAI SPRENDŽIANT PAVELDOSAUGOS PROBLEMAS

2018 m. birželio 22 d.

Šokiruoti urbanistinės agresijos prieš istoriniam Lietuvos miestų tapatumui ypač svarbius paminklus, kraštovaizdžius ir viešąsias erdves – tokių atvejų, kaip daugiabučių statyba Vilniaus Misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ansamblyje, planai užstatyti viešbučiu ir septynaukščiais pastatais Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno ansamblį su Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia bei pertvarkyti Kauno Vienybės aikštę iškeliant verslo prioritetą istorinės valstybingumo atminties sąskaita (žr. Kauno regioninės architektūros tarybos išvadą: http://www.architekturumai.lt/kauno-rat-norima-sunaikinti-vienybes-aikstes-istorine-savasti/), Kauno Ąžuolyno parko pertvarkymo projektas ir kiti rezonansiniai atvejai visoje Lietuvoje – esame įsitikinę, kad būtina spręsti tokį vandalizmą gimdančias sistemines problemas. Taip pat esame įsitikinę, kad išsaugoti kultūros paveldą bus įmanoma tik tada, jei šiam tikslui pavyks suvienyti platų socialinių partnerių ratą ir ne formaliai, bet iš tiesų įtraukti į sprendimų priėmimą visuomenę. Šias nuostatas mes ir kitos nevyriausybinės organizacijos deklaravome ir 2018 m. gegužės 30 d. forume „Ką daryti, kad išsaugotume kultūros paveldą“, kurį surengėme kartu su Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetu, sukviesdami iš labai skirtingų teorinių ir praktinių pozicijų paveldosaugos problemas vertinančių ir galimus jų sprendimo būdus siūlančių specialistų, visuomenininkų ir valstybės bei savivaldos institucijų atstovus (rezoliuciją žr.: http://lietuvos.link/forumo-ka-daryti-kad-issaugotume-kulturos-pavelda-rezoliucijos-tekstas/; vaizdo įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=Sh5Bv0AUjKQ; pranešimų medžiaga: http://lietuvos.link/forumo-ka-daryti-kad-issaugotume-kulturos-pavelda-dalyviu-pranesimai-video-tekstai-skaidres/).

Deja, esame sunerimę, kad siekis telkti visuomenę paveldo išsaugojimui ir spręsti įsisenėjusias problemas gali būti diskredituotas ir sužlugdytas tiek dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos „politinės komandos“ nekompetencijos ir neatsakingumo – tačiau ji savo klaidas pripažino ir deklaravo norą jas ištaisyti – tiek dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (KPD) administracijos organizuojamo pasipriešinimo bet kokiems pokyčiams, kuris kyla iš vengimo pripažinti ir KPD vadovybei tenkančią atsakomybę dėl sisteminiu reiškiniu tapusio kultūros paveldo naikinimo.

2018 m. gegužės 30 d. forumo „Ką daryti, kad išsaugotume kultūros paveldą“ rezoliucijoje buvo pažymėta, kad Kultūros ministerijos parengtus paveldo apsaugos sistemos pertvarkos metmenys parengti nepakankamai atsakingai, neatlikus deramos analizės, nesikonsultuojant nei su paveldo srityje dirbančiomis profesionalų bendruomenėmis, nei su kitomis paveldo išsaugojimu suinteresuotomis nevyriausybinėmis organizacijomis, todėl planuojama pertvarka gali virsti dar viena skubotai atlikta reforma, kuri, užuot užtikrinusi kultūros paveldo išsaugojimą, dar paspartins jo naikinimą (taip gali atsitikti, pvz., jei, kaip planuojama, dar daugiau sprendimų priėmimo galių bus suteikta savivaldybėms, kurių prioritetas dažniau yra ne kultūros paveldo išsaugojimas, bet plėtra, perleidžiant joms ir atsakomybę už UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančius objektus, nors pagal Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus už jų apsaugą yra atsakinga vyriausybė). Esminę kritiką pertvarkos metmenims specialistai bei visuomenininkai išsakė ir ministerijoje vykusių konsultacinių susitikimų metu.

Teigiamai vertiname tai, kad Kultūros ministerija užtikrino demokratišką ir atvirą diskusiją, parodė valią atsižvelgti į pagrįstą kritiką ir nusprendė toliau nevystyti iš esmės ydingai parengtų gairių, o sudaryti darbo grupę, kuri parengtų sąžininga ir kompetentinga analize pagrįstus paveldosaugos sistemos tobulinimo metmenis, sutelkdama šiam darbui platų socialinių partnerių ratą. 2018 m. birželio 15 d. konsultaciniame susitikime buvo aptariami tokios darbo grupės sudarymo principai.

Priėmus šį sprendimą KPD direktorė Diana Varnaitė ir jos pavaduotojas Algimantas Degutis 2018 m. birželio 20 d. surengtoje spaudos konferencijoje paskelbė, kad „departamentas atsisako dalyvauti tokiose paveldo reformos metmenų konsultacijose ir tolimesniuose reformos svarstymuose, nes tai neveda prie kultūros paveldo puoselėjimo ir sistemos tobulinimo, o tik prie sistemos ir pačio paveldo naikinimo“ (žr.: http://kpd.lt/news/3650/158/Kulturos-paveldo-departamentas-atsisako-dalyvauti-paveldo-sistemos-naikinime.html). Atitinkamą pareiškimą platina ir asociacija „Lietuvos sąjūdis“, kurio tarybos pirmininko pavaduotojas yra kitas KPD direktorės pavaduotojas Audrius Skaistys. Šiuos veiksmus vertiname kaip bandymą suklaidinti tuos, kurie nežino, kad Kultūros ministerija jau atsisakė netinkamai parengtų metmenų ir dabar tariasi su paveldo srityje dirbančių profesionalų bendruomenėmis ir nevyriausybinių organizacijų atstovais dėl darbo grupės sudarymo principų.

Mūsų įsitikinimu, tokį KPD administracijos elgesį diktuoja vengimas pripažinti problemas, dėl kurių atsakomybė tenka ir KPD vadovybei. Primename, kad šios atsakomybės klausimą dar prieš metus kėlė apie šimtas specialistų bei visuomenininkų, 2017 m. balandžio 18 d. susirinkusių į akciją už Misionierių ansamblio apsaugojimą nuo vandališko naikinimo ir pasirašiusių kreipimąsi, kuriame nurodyta, kad būtina sąžiningai įvertinti dabartinę Lietuvos paveldosaugos būklę, KPD vadovų ir tarnautojų atsakomybę dėl paveldo vertybių naikinimo ir nustatyti tinkamiausius sisteminių problemų sprendimo būdus (vaizdo įrašą žr.: https://www.youtube.com/watch?v=TAu8sS7TlFY; pridedame skanuotą kreipimosi kopiją su parašais). Dar kartą KPD vadovų atsakomybės klausimas buvo keliamas 2018 m. kovo 6 d. pikete prie Kultūros ministerijos, į kurį susirinko apie septyniasdešimt žmonių ir kurio rezoliucijoje reikalaujama atleisti Kultūros paveldo departamento direktorę Dianą Varnaitę, nurodant, kad „Daugiabučių statybos Misionierių ansamblyje bei planai užstatyti viešbučiu ir biurais Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblį yra pakankami sistemos degradavimo įrodymai. Jeigu galima skaidyti ir užstatyti tokios vertės ansamblius, tai įmanoma viskas, įskaitant „maximą“ ant Gedimino kalno. Už tokį sistemos supuvimą pirmiausia yra atsakingi jos vadovai“ (žr.: http://lietuvos.link/prie-kulturos-ministerijos-protestas-pries-vandaliska-vilniaus-misionieriu-ir-lukiskiu-dominikonu-vienuolynu-ansambliu-darkyma-video-foto/).

Nors šiuo metu KPD vadovai visą atsakomybę dėl skandalingų atvejų Vilniuje bando suversti KPD Vilniaus teritorinio padalinio vedėjui Vitui Karčiauskui, akivaizdu, kad dėl tokio masto problemų pirmiausia turi prisiimti atsakomybę patys, tuo labiau, kad ilgą laiką toleravo paveldo naikinimą. Vienas iš pavyzdžių – atvejis, kai su KPD tarnautojų pritarimu nugriovus istorinėje Vilniaus dalyje, vadinamoje Žvėrynu, adresu Birutės g. 40 stovėjusią valstybės saugomą medinę vilą šio atvejo tyrimui KPD direktorės D. Varnaitės įsakymu sudaryta komisija 2016 m. birželio 16 d. išvadoje konstatavo pažeidimus, lėmusius vertybės sunaikinimą, tačiau ši išvada buvo nuslėpta, netaikant tarnautojams jokios atsakomybės, ir tik Žvėryno bendruomenei pateikus skundą D. Varnaitė 2017 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. Į-40 sudarė antrą komisiją to paties atvejo tyrimui. Dar vienas pavyzdys, rodantis, kad KPD vadovybė skatina paveldosaugoje tvyrantį chaosą – istorija, kai KPD direktorės 2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. Į-85 sudaryta laikinoji komisija 2017 m. gegužės 4 d. išvadose Nr. RG-22 dėl Misionierių vienuolyno statinių ansamblio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano konstatavo, kad „specialiojo plano projektas (projekto vadovė Giedrė Miknevičienė), kuris buvo pateiktas Kultūros ministerijai tvirtinti neatitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų“, nurodė konkrečius pažeidimus ir pasiūlė direktorei kreiptis į Kultūros ministeriją dėl šio specialiojo plano pakeitimo, tačiau KPD direktorė, mūsų žiniomis, nesiėmė jokių veiksmų, o jos pavaduotojas A. Degutis, pats aktyviai dalyvavęs sprendžiant klausimus dėl Misionierių ansamblio užstatymo, viešai LRT laidoje „LRT forumas“, o taip pat ir Lietuvoje dirbusiai UNESCO tarptautinių ekspertų misijai teigė, neva šios išvados yra negaliojančios (žr.: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2017-12-06-kulturos-ministerijos-ir-kpd-paprasyta-paaiskinti-del-misionieriu-vienuolyno-planavimo/166922).

Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad iki šiol neįvertintas skandalingas garso įrašas, liudijantis apie KPD vadovų D. Varnaitės ir A. Degučio darytą spaudimą KPD darbuotojams suderinti įstatymų reikalavimus pažeidžiantį detalųjį planą Dainavos g. 3, Vilniuje. Pateikiame nuorodą į šį garso įrašą ir viešai skelbtą jo stenogramą bei susijusius dokumentus: http://www.alfa.lt/straipsnis/11070170/musyje-del-zemes-vilniaus-centre-tinka-visos-priemones. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, apklaususi spaudimą patyrusius KPD darbuotojus, 2011 m. kovo 15 d. raštu Nr. 4-01-915 rekomendavo tuomečiam ministrui Arūnui Gelūnui įvertinti šį atvejį ir pasitvirtinus faktams spręsti klausimą dėl tarnybinių nuobaudų taikymo D. Varnaitei ir A. Degučiui.

Deja, KPD vadovų atsakomybė taip ir liko neįvertinta.

Tenka apgailestauti, kad eiliniai KPD darbuotojai yra tapę jau daug metų panašiais metodais veikiančios KPD vadovybės įkaitais. Neabejojame, kad dalies KPD specialistų patirtis ir kompetencija būtų labai vertinga, tariantis dėl paveldosaugos sistemos tobulinimo.

Tikimės, kad bandymas spręsti įsisenėjusias paveldosaugos problemas nebus sužlugdytas nei dėl destruktyvaus KPD vadovybės elgesio, nei dėl neatsakingų žaidimų skubotomis ir analize nepagrįstomis pertvarkomis.

Todėl dar kartą prašome spręsti klausimą dėl dabartinės KPD vadovybės atsakomybės ir užtikrinti, kad šiai institucijai vadovaus asmenys, kurių kompetencija, reputacija ir vadovavimo metodai niekam nekelia abejonių.

Kultūros viceministrą R. Augustinavičių, kuris vadovauja šiuo metu vykstančiam tarimuisi dėl darbo grupės paveldo apsaugos sistemai tobulinti sudarymo principų, informuojame apie asociacijos Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis poziciją dėl šios darbo grupės:

1. pritariame pastaboms ir pasiūlymams, kuriuos 2018 m. birželio 15 d. įvykusio konsultacinio susitikimo metu žodžiu pateikė architektūrologė, kultūros paveldo tyrinėtoja, Valstybinės kultūros paveldo komisijos, ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto ir kitų organizacijų narė Jūratė Markevičienė. Pridedame šias pastabas išdėstytas raštu ir prašome į jas atsižvelgti.

2. pritariame antrajam iš Kultūros ministerijos siūlomų darbo grupės modelių (su J. Markevičienės pataisomis), kuris sudarytų galimybes dalyvauti visiems paveldo išsaugojimu suinteresuotiems socialiniams partneriams, neatsižvelgiant nei į hierarchiją, nei į organizacijos dydį ar įtaką. Tokia atvira, plačiai specialistus ir visuomenę įtraukianti darbo grupė suformuotų socialinį užsakymą, atsakydama į esminius klausimus – kokių tikslų siekiame tobulindami paveldo apsaugą ir kokiu būdu tai darome. Nagrinėti atskiriems klausimams, reikalaujantiems specialių kompetencijų, šioje darbo grupėje būtų sudaromi pogrupiai. Toks platus socialinių partnerių įtraukimas būtų prasmingas daugeliu požiūrių: padėtų įvairiapusiškai įvertinti problemas iš skirtingų kompetencijų ir patirčių perspektyvų; užtikrintų proceso demokratiškumą ir apsaugotų nuo grėsmės, kad jį paveiks neskaidrūs interesai; padėtų telkti visuomenę kultūros paveldo išsaugojimui ir taip artintų Lietuvą prie vakarietiškos demokratijos šalyse jau įprasto supratimo, kad su kultūros paveldu susijusios piliečių teisės yra neatskiriamos nuo Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje apibrėžtos teisės dalyvauti kultūriniame gyvenime (Europos Tarybos pagrindinė konvencija dėl kultūros paveldo vertės visuomenei).

3. prašome kaip vieną iš darbo grupės sudarymo principų numatyti, kad joje nedalyvautų asmenys, bausti už nusižengimus ir veikas, priešingus paveldo išsaugojimui, taip pat tie, dėl kurių veiklos yra atliekami ikiteisminiai tyrimai.

4. prašome numatyti, kad darbo grupės posėdžių garso įrašai, protokolai ir susijusi medžiaga bus skelbiami viešai (geras pavyzdys – tai, kaip dabar Kultūros ministerija skelbia konsultacinių susitikimų medžiagą).

5. prašome numatyti, kad dalyvauti darbo grupės veikloje būtų galima ir nuotoliniu būdu, pareiškiant nuomonę dėl joje svarstomų klausimų elektroninėmis komunikacijos priemonėmis.

6. kai/jei bus apsispręsta dėl plačios darbo grupės sudarymo, prašome išplatinti ir viešai paskelbti kvietimą bendruomenėms ir nevyriausybinėms organizacijoms dalyvauti šios darbo grupės veikloje, prašant dėl dalyvavimo apsispręsti per savaitę ar dvi.

7. prašome parengti ir pirmajam darbo grupės posėdžiui pateikti svarstyti ir/ar patvirtinti reglamentą, kuris užtikrintų sėkmingą darbo grupės veikimą. Jį rengiant siūlytume pasinaudoti reglamentu, pagal kurį sėkmingai veikė Lietuvos Respublikos ministro pirmininko 2009-04-22 potvarkiu Nr. 150 sudaryta a. a. Kęstučio Čilinsko vadovaujama darbo grupė dėl Orhuso konvencijos nuostatų perkėlimo į Lietuvos teisę (pridedame šios darbo grupės posėdžio protokolą, kuriuo tas reglamentas buvo patvirtintas, žr. nuo punkto Nr. 7).

8. prašome atsižvelgti į anksčiau mūsų raštu išsakytas pastabas ir pasiūlymus šiuo klausimu.

PRIDEDAMA:

1. 2017-04-18 akcijos už Misionierių ansamblio apsaugojimą nuo vandališko naikinimo dalyvių pasirašytas kreipimasis, nuskanuota kopija;

2. Viešai skelbta garso įrašo, liudijančio apie KPD direktorės D. Varnaitės ir jos pavaduotojo A. Degučio darytą spaudimą KPD darbuotojams dėl detaliojo plano Dainavos g. 3, Vilniuje, stenograma ir susiję dokumentai;

3. 2018 m. birželio 15 d. konsultacijoje J. Markevičienės žodžiu pateikti pasiūlymai dėl darbo grupės su asociacijos Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis papildymais (pažymėti žaliai);

4. K. Čilinsko vadovautos darbo grupės pirmajame posėdyje patvirtintas reglamentas (žr. nuo 7 punkto).

Pagarbiai

Asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ vadovė Lina Leparskienė

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Atšaukti atsakymą

Naujausi įrašai

Video