Ponai, gal nenugriaukim Gedimino kalno?

Ponai, gal nenugriaukim Gedimino kalno?

Gedimino kalno viršūnėje 10 metrų į gylį planuojama įleisti 1,2 m skersmens betoninį stulpą, prie kurio bus pritvirtintos betoninės atraminės sienelės, archeologiniai tyrimai vykdomi spaudžiant keliolikos laipsnių šalčiui, o visuomenė neinformuojama nei apie sprendimus, kurie gali dar pabloginti apverktiną kalno būklę, nei apie išskirtinį radinį – palaikus, rastus ant kalno viršaus...

Dar gražiau: konkursas kalno tvarkymo darbams paskelbtas ir mažiausią kainą pasiūlęs rangovas – minėtas skandalingoje istorijoje – parinktas tuo metu, kai net nebuvo aišku, kokius darbus reikės atlikti…

Taip teigia grupė visuomenininkų, tarp jų ir paveldosaugos ekspertai (pavardės Lietuvos.link redakcijai žinomos), kurie sunerimę dėl Gedimino kalno likimo kreipėsi į Seimo narį Naglį Puteikį.

„Šis kalnas yra Vilniaus simbolis, todėl manau, kad visi ten vykdomi darbai turi būti viešinami, visi radiniai ir specialistai, priimantys sprendimus, turi būti žinomi visuomenei, apie kiekvieno akmens pajudinimą ar palaikų suradimą turi būti pranešta piliečiams, nes visiems mums rūpi, kas vyksta su mūsų kalnu. Kodėl nei Jūs, nei mes nežinome nei apie sprendimus, priimamus „po kaldra“, nei apie palaikus, nei apie žiemą vykdomus tyrimus? Ar ne todėl, kad archeologai tiesiog išjuoktų savo kolegą, viduržiemy atliekantį tyrimus?“, – klausia vienas iš visuomenininkų, pasidalinusių savo nerimu.

Daugiau informacijos rasite Naglio Puteikio rašte, kuris šiandien išsiųstas tarnautojams, atsakingiems už šio išskirtinio paveldo paminklo tvarkymą, o Ritos Vėlyvienės nuotraukoje, kuri skelbiama Kultūros paveldo departamento tinklalapyje, matote, kaip kalnas atrodė 2012 m. sausio 18 d.

*******

Lietuvos Respublikos Kultūros ministrei Lianai Ruokytei

Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorei Birutei Kulnytei

Kultūros paveldo departamento prie LR kultūros ministerijos
Direktorei Dianai Varnaitei

Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direktorei Audronei Kasperavičienei

2017 m. sausio 24 d.

DĖL GEDIMINO KALNO TVARKYMO

Į mane kreipėsi grupė visuomenininkų, tarp jų ir paveldosaugos ekspertai, prašę neatskleisti jų tapatybės, kurie yra sunerimę, kad slenkančio Gedimino kalno tvarkymo darbai galbūt organizuojami neskaidriai ir netinkamai, todėl biudžeto lėšos, skirtos mūsų valstybės simbolio gelbėjimui, gali būti iššvaistytos, o kultūros paveldo vertybė dar labiau sužalota. Be to, pareiškėjai yra pasipiktinę, kad Lietuvos visuomenė neinformuojama nei apie sprendimus, galinčius pabloginti kalno būklę, nei apie neabejotinai svarbius atradimus, kurie padaryti prieš porą savaičių vykdant kalne archeologinius (ardomuosius) tyrimus.

Man pateikta informacija, kad tvarkyti Gedimino kalną neva konkurso būdu patikėta UAB „Rekreacinė statyba“, kuriai vadovauja po skandalo dėl neteisėtų statybų iš Verkių ir Pavilnių regioninių parkų direktorės pareigų atsistatydinusios Vidos Petiukonienės brolis Algimantas Šiukšta, ir kuri, kaip viešai skelbta, nuolat laimėdavo didelės vertės konkursus saugomose teritorijose (bendra vertė – 7 mln. eurų), tarp jų ir V. Petiukonienės prižiūrėtuose parkuose (buvo didžiausias jų tiekėjas, laimėjęs pirkimų už 1 mln. 361 tūkst. eurų; žr.http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nedidele-bet-idomi-7-milijonu-euru-paslaptis.d?id=72770348).

Kaip nurodė pareiškėjai, Gedimino kalno sutvarkymo konkursą UAB „Rekreacinė statyba“ laimėjo be projekto, kuriame būtų numatyta, kokius darbus reikės atlikti, pasiūliusi sutvarkyti kalną už mažiausią sumą, nors visiškai nesuprantama, kaip buvo įmanoma ją apskaičiuoti, nes tuo metu, kai vyko konkursas, dar nebuvo jokių kalno būklės tyrimų, techninių sprendimų, pasiūlymų ar pan., ir buvo neaišku, ką reikės daryti, dėl to nebuvo pateikę išvadų kompetentingi ekspertai, darbo grupės ar komisijos. Visuomenininkai klausia, kaip buvo galima patikėti valstybinės reikšmės objekto išsaugojimą privačiai įmonei, kai dar nėra priimtas sprendimas, kaip valstybė jį saugos?

Kaip mane informavo, UAB „Rekreacinė statyba“ pasamdytų projektuotojų siūlymu ant aukščiausios Gedimino kalno vietos turėtų būti 10 metrų į gylį įleistas 1,20 metro skersmens betoninis stulpas, prie kurio specialiais ankeriais būtų pritvirtintos betoninės atraminės sienelės. Šie darbai numatyti taip ir neišsiaiškinus kalno slinkimo priežasčių, neatlikus išsamios inventorizacijos ir detalių tyrimų, kas ir kada buvo daryta, kas, kodėl ir kiek juda, koks gruntas, kokie ir kur kalne įrengti Antrojo pasaulinio karo metų tuneliai, kokia jų būklė ir t. t. Užuot atsakingai parengus kalno gelbėjimo programą, linkstama pasitenkinti laikinu sprendimu, įrengiant atramines sieneles, po kurio ateityje galima laukti dar didesnių bėdų. Be to, nėra jokių garantijų, kad betoninį stulpą įleidžiant 10 metrų į gylį aukščiausioje kalno vietoje, nebus pradėti nauji eroziniai procesai, kai kalnas tiesiog bus išspaustas į šonus, t. y. pradės „skėstis“.

Ypatingą nuostabą pareiškėjams kelia tai, kaip yra vykdomi archeologiniai tyrimai toje vietoje, kur į kalno vidų planuojama įleisti betoninį stulpą: tyrimai vykdomi viduryje žiemos, spaudžiant 20 laipsnių šalčiui, nors akivaizdu, kad tokiomis sąlygomis kokybiškai jų atlikti neįmanoma, todėl abejotina, ar tokiems tyrimams galėjo būti išduotas leidimas.

Kaip nurodė visuomenininkai, 2017 m. sausio 5 d. tyrimus vykdę archeologai rado palaikus – spėjama, kad jie gali būti vieno iš 1863m.sukilimo vadų, kuris buvo pakartas Lukiškių aikštėje, o vėliau slapta palaidotas ant Gedimino kalno – tačiau visuomenė apie tai nebuvo informuota, nors piliečiams turėtų būti nuolat pateikiama visa informacija, susijusi su šio išskirtinio paveldo paminklo likimu ir tvarkymu.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, prašau: pateikti informaciją apie Gedimino kalno tvarkymo konkurso, kurį laimėjo UAB „Rekreacinė statyba“, sąlygas ir eigą, pakomentuojant teiginį, kad konkursas surengtas ir rangovas parinktas tuo metu, kai net nebuvo aišku, kaip bus nuspręsta gelbėti kalną ir kokius darbus reikės atlikti; paaiškinti, ar tikrai planuojama į kalną įleisti betoninį stulpą ir už jo „pakabinti“ griūvančias betonines atramines sieneles, o jei taip – kuo grindžiamas toks sprendimas; suteikti išsamią informaciją, kokie tyrimai, sprendžiant dėl kalno tvarkymo darbų, yra atlikti, o kurie dar nėra atlikti; paaiškinti, ar tikrai sausio pirmąją savaitę buvo vykdomi archeologiniai tyrimai, jei taip – kas ir kodėl išdavė leidimą juos vykdyti esant minusinei temperatūrai, ir kokiomis priemonėmis jie buvo vykdomi; suteikti išsamią informaciją apie archeologų aptiktus radinius, taip pat ir visuomenininkų minimus palaikus; užtikrinti, kad visuomenė būtų nuolat informuojama apie visus svarbius sprendimus dėl Gedimino kalno, darbų vykdymą ir atradimus.

Pagarbiai,

Seimo narys Naglis Puteikis

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Atšaukti atsakymą

Naujausi įrašai

Video