Paprašyta įvertinti, ar Oskierkų rūmų vietoje planuojamos statybos nepadarys žalos Vilniaus senamiesčiui

Paprašyta įvertinti, ar Oskierkų rūmų vietoje planuojamos statybos nepadarys žalos Vilniaus senamiesčiui

„Esame sunerimę, kad toliau vystant šį projektą gali būti padaryta didelė žala Vilniaus senamiesčiui, nes pačioje jo širdyje nepaisant senosios urbanistinės struktūros ketinama perimetru užstatyti visą kiemą, galbūt sunaikinant ir vertingus gotikos bei kiek vėlesnių laikotarpių archeologinius objektus, o deklaruojamas Oskierkų rūmų atkūrimas gresia virsti eklektiška, tyrimų medžiaga nepagrįsta pseudoistorine imitacija, kuria dangstomas noras pastatyti kuo daugiau kvadratinių metrų ir gauti kuo didesnį pelną“, – rašoma Valstybinei kultūros paveldo komisijai, Nacionalinei UNESCO komisijai, kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonsson, Seimo Kultūros komitetui, Vilniaus m. merui Remigijui Šimašiui ir savivaldybės direktoriui Povilui Poderskiui adresuotame Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio prašyme, kurio tekstą skelbiame.

Iliustracijos viršuje – fragmentas iš 1834 m. plano, kuriame pavaizduotas istorinis šios miesto dalies užstatymas ir matyti, kad Oskierkų rūmai turėjo erdvę, posesijoje buvo tik du korpusai. Apačioje – planuojamo užstatymo schema su keturiais korpusais: tas, kurį matome dešinėje, būtų pastatytas rekonstruojant 1960 m. pastatytą garažą (ar „sandėliuką“), o kairysis – remiantis 1923 m. parengtu projektu.

*******

Valstybinei kultūros paveldo komisijai

Lietuvos Respublikos kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonsson

Vilniaus istorinio centro, įrašyto į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimo ir tausojamojo naudojimo priežiūros komisijai

Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetui

Lietuvos nacionalinei UNESCO komisijai

Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos

Vilniaus m. savivaldybės merui Remigijui Šimašiui

Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriui Povilui Poderskiui

Asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“

PRAŠYMAS

2018 m. lapkričio 23 d.

Mūsų asociacijos, kuri veikia siekdama Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimo, nariai š. m. lapkričio 15 d. dalyvavo Vilniaus m. savivaldybėje įvykusiame viešame susirinkime, kuriame buvo pristatyti projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos Vilniaus senamiestyje priešais Šv. Kotrynos bažnyčią buvusių Oskierkų rūmų vietoje (Klaipėdos g. 9) planuojami daugiabučiai namai su komercinėmis patalpomis ir 58 vietų požeminiu garažu. Susipažinę su viešai paskelbta projektinių pasiūlymų medžiaga (interneto prieiga: http://lietuvos.link/wp-content/uploads/2018/11/KL9-PP-1.pdf), išklausę viešame susirinkime pateiktų paaiškinimų ir įvertinę projekto rengėjų atsiųstus atsakymus į mūsų pasiūlymus, esame sunerimę, kad toliau vystant šį projektą gali būti padaryta didelė žala Vilniaus senamiesčiui, nes pačioje jo širdyje nepaisant senosios urbanistinės struktūros ketinama perimetru užstatyti visą kiemą, galbūt sunaikinant ir vertingus gotikos bei kiek vėlesnių laikotarpių archeologinius objektus, o deklaruojamas Oskierkų rūmų atkūrimas gresia virsti eklektiška, tyrimų medžiaga ir natūros tyrimais nepagrįsta pseudoistorine imitacija, kuria dangstomas noras pastatyti kuo daugiau kvadratinių metrų ir gauti kuo didesnį pelną.

Ypač mus šokiravo viešo susirinkimo metu paaiškėjęs faktas, jog tai, kas projektiniuose pasiūlymuose yra pavadinta „jaukiu uždaru Vilniaus senamiesčiui būdingu kiemeliu“, būtų suformuota prie atkurtų Oskierkų rūmų ir oficinos iš šonų pristačius du naujadarus, niekaip nesusijusius su istoriniais rūmais: vienas daugiabutis būtų pristatytas remiantis 1923 m. projektu, parengtu ketinant pritaikyti rūmus Lenkijos valdžios įstaigoms, o antrasis – rekonstruojant sovietmečiu, 1960 metais, pastatytą garažą (dar vadinamą „sandėliuku“). Kaip nurodė viešame susirinkime dalyvavusi architektė restauratorė Gražina Juknevičienė, kuri puikiai pažįsta šį Vilniaus kampelį, nes yra parengusi šalia esančių Mažųjų Radvilų rūmų architektūrinių tyrimų, restauracijos ir pritaikymo Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui projektą, taip pat viso šio kvartalo restauravimo ir atstatymo projektą, šių planuojamų naujadarų vietoje jokių statinių iki sovietmečio nėra buvę (žr. viešo susirinkimo vaizdo įrašą su jos pasisakymu: http://lietuvos.link/orveliskas-oskierku-rumu-atkurimas-jauku-uzdara-vilniaus-senamiesciui-budinga-kiemeli-ketinama-kurti-rekonstruojant-1960-m-statyta-garaza-vaizdo-irasas/). Tai patvirtina ir 1834 m. planas, kuriame pavaizduotas istorinis šios miesto dalies užstatymas – iš šio plano akivaizdu, kad Oskierkų rūmai turėjo erdvę, kad posesijoje buvo tik du korpusai (šio plano kopija paskelbta čia: http://lietuvos.link/lapkricio-15-d-1730-val-vilniaus-savivaldybeje-viesas-susirinkimas-del-oskierku-rumu-vietoje-planuojamu-daugiabuciu/). Dar daugiau, senąją urbanistinę struktūrą ardantiems naujadarams, kuriuos planuojama pastatyti rekonstruojant sovietmečio garažą ir remiantis 1923 m. projektu, ketinama sukurti renesansines arkadas imituojančius fasadus, nors toks sprendimas taip pat nėra pagrįstas jokia tyrimų medžiaga ir išreiškia tik projekto rengėjų fantazijas, neturinčias nieko bendro su šios svarbios Vilniaus senamiesčio vietos istorija.

Nenorėdami, kad Oskierkų rūmų „atkūrimas“ taptų dar vienu projektu, kuris vystomas žalojant kultūros paveldą, prašome:

Valstybinės kultūros paveldo komisijos, Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos – įvertinti, ar tai, kas planuojama buvusių Oskierkų rūmų vietoje (Klaipėdos g. 9), nepadarys žalos Vilniaus senamiesčiui kaip pasaulio paveldui ir ypatingai Lietuvos vertybei, taip pat Šv. Kotrynos bažnyčios ir Radvilų rūmų (dabar Teatro ir muzikos muziejus) artimiausiai aplinkai, ir atsižvelgiant į šio vertinimo rezultatus imtis veiksmų, kad žala nebūtų padaryta. Į posėdžius prašytume pakviesti pasisakyti ir architektę restauratorę Gražiną Juknevičienę, kuri yra ištyrinėjusi šiuo atveju aktualią istorinę medžiagą.

Lietuvos Respublikos kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson – užtikrinti, kad šis projektas bus aptartas Vilniaus istorinio centro, įrašyto į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimo ir tausojamojo naudojimo priežiūros komisijoje, kuri dėl mums nežinomų priežasčių jau dvejus metus neveikia, nepaisant buvusio kultūros viceministro Renaldo Augustinavičiaus pažadų atgaivinti jos veiklą.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir Vilniaus m. savivaldybės mero Remigijaus Šimašiaus bei administracijos direktoriaus Povilo Poderskio – užtikrinti, kad jokie sprendimai dėl šio projekto nebus priimami, kol jo neįvertins Valstybinė kultūros paveldo komisija, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija ir Vilniaus istorinio centro, įrašyto į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimo ir tausojamojo naudojimo priežiūros komisija.

PRIDEDAMA:

Projekto rengėjų pateiktas 2018-11-15 viešo susirinkimo protokolas ir atsakymai į asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narės pasiūlymus, kopijos

1 komentaras

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

1 Komentaras

  • Kristina
    2018 lapkričio 24, 00:40

    Galiu tik pasidžiaugti, kad turite drąsos ir energijos kovoti su Monstrais. Jų labai daug ir galingi. Aš tikrai nepritariu brutaliai istorinių pastatų ir vietovių griovimui ir darkymui. Žemos kultūros , neišprususiems asmenims, kurie sėdi valdžioje sunku įrodyti kas yra kas.

    ATSAKYTI

Naujausi įrašai

Video