Misionieriai ir Lukiškės: destrukcinio paveldosaugos sistemos veikimo pavyzdžiai

Misionieriai ir Lukiškės: destrukcinio paveldosaugos sistemos veikimo pavyzdžiai

Asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ vadovės Linos Leparskienės pranešimas, perskaitytas 2018 m. gegužės 30 d. forume „Ką daryti, kad išsaugotume kultūros paveldą“, kurį ši asociacija surengė kartu su Seimo Kultūros komitetu.

Pranešimo tekstą rasite po forumo vaizdo įrašu, programa čia: 2018 05 30 forumo programa

*******
Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis, dr. Lina Leparskienė

„Misionieriai ir Lukiškės: destrukcinio paveldosaugos sistemos veikimo pavyzdžiai“

Du didelį rezonansą pastaruoju metu sukėlę atvejai, kai grėsmė kyla ypač vertingiems, istorinę Viliaus tapatybę formuojantiems ansambliams – daugiabučių namų statyba Vilniaus Misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ansamblyje bei planai užstatyti viešbučiu ir septynių aukštų administracinių pastatų kompleksu Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblį su Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia – akivaizdžiai iliustruoja kritinę paveldosaugos padėtį ir skubiai spręstinas problemas.

Kelias iš jų tezėmis nužymėsiu šiame trumpame pranešime.

1. Paveldo likimą pernelyg dažnai lemia ne profesionalų argumentai, bet neviešas, neskaidrus, korupcinis procesas, kurio gijos veda ir į aukščiausio rango valstybės tarnautojus bei politikus.

Pvz., Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas ne kartą viešai teigė, kad sprendimus dėl statybų Misionierių ansamblyje priėmė ne paveldosaugininkai, bet politikai. Pacituosiu V. Karčiausko įrašą facebook‘e: “Vitas Karčiauskas. Jau pamiršote bene 1967 metais pastatytą ligoninę? Gerai, pakaks tylėti. Vyriausybės pastate buvo nuspręsta rengti šios vietos specialųjį planą, kad gruzinas investitorius, beje, dalyvavęs tuose posėdžiuose, galėtų pastatyti keliasdešimt tūkstančių kvadratinių metrų tarptautinio tinklo viešbutį. Tai, kad dabar statomi pastatai tik apie 9500 kvadratinių metrų ploto ir ne aukštesni už buvusios ligoninės sovietinį pastatą, man „kainavo” keletą mėnesių ligoninėse ir, gal būt, sudegintą automobilį…”. (Daugiau: http://lietuvos.link/seimo-narys-naglis-puteikis-paprase-pateikti-informacija-apie-vyriausybeje-vykusius-posedzius-ir-spaudima-valstybes-tarnautojams-del-statybu-misionieriu-ansamblio-teritorijoje/). Pridursiu, kad vyriausybės kanceliarijoje vykusiam posėdžiui vadovavo tuometis Andriaus Kubiliaus vyriausybės kancleris Deividas Matulionis. Po šio posėdžio Kultūros ministerija buvo įpareigota pasiekti susitarimą dėl specialiojo plano rengimo, o jo tikslo verslininkai net neslėpė – padalinti ansamblio teritoriją, kad vienoje jos dalyje būtų panaikinti griežti apribojimai ir neliktų kliūčių tenkinti statybinius apetitus. (Daugiau: http://lietuvos.link/statybu-misionieriu-ansamblyje-krikstateviai-i-kaip-a-kubiliaus-vyriausybes-kancleris-d-matulionis-nurode-susitarti-del-ansamblio-padalinimo-plano/).

Kartais teisėsauga sureaguoja į tą neviešą korupcinį procesą: pvz., toks „P. T.“ buvo nubaustas Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju teismo įsakymu už tai, kad 2012 m. pavasarį davė KPD Vilniaus padalinio vedėjui V. K. 10 000 Lt kyšį už tai, kad V. K. arba jo pavaldinys pritartų statybinius interesus tenkinančiam Misionierių ansamblio specialiojo plano projektui. Vitas Karčiauskas pranešė apie tai STT (žr. teismo įsakymą: http://eteismai.lt/byla/257759991693430/1-1447-295/2012).

Bet didžioji dalis to korupcinio proceso lieka neužkardyta ir visuomenė apie tai sužino tik atsitiktinai.

Pvz., neseniai paviešintose VSD pažymose nurodyta, kad po to, kai Užupio bendruomenė kreipėsi į prokuratūrą dėl koncerno MG Baltic statybų projekto (Polocko g. 17), tuometis Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius susitikime su koncerno vadovu Dariumi Mockumi pažadėjo, cituoju: „(…) Paimsim, atmesim, tegu jie skundžia per teismus, teismai mus“. (žr.: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vsd-su-mg-baltic-glaudziai-bendradarbiavo-aukstas-prokuroras-r-jancevicius-56-974816).

Iš viešai skelbtos informacijos galima suprasti, kad dėl šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios užstatymo taip pat vyko nevieši sandoriai, kuriuos laikytume korupcinio pobūdžio susitarimais: portalas „15min“ aprašė, kad 2016 metų lapkričio 18 dieną bendrovė „Orkela“ padovanojo Vilniui 200 tūkst. eurų vertės fontaną, o už tai Vilniaus savivaldybė leido „Lords LB Asset Management“ keisti Šv. Jokūbo ligoninės servitutų ribas ir užstatymo zonas (žr.: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/lukiskiu-aikstes-sandoriai-mainais-uz-dovanas-savivaldybe-malonina-verslininkus-662-877382). Tačiau jokia teisėsaugos institucija, mūsų žiniomis, į šią informaciją nesureagavo.

2. Nėra tinkamai užtikrintas visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus, lemiančius net ir pačių iškiliausių kultūros paveldo vertybių likimą. Pavyzdžiui, daugiabučių namų statyba Misionierių ansamblyje buvo suplanuota net nerengiant detaliojo plano, todėl visuomenė negalėjo dalyvauti ir jo svarstyme. Šios statybos buvo suplanuotos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiuoju planu, nors jo paskirtis visai kita – paveldo išsaugojimas, o ne naujų statinių planavimas. Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios užstatymas, sukėlęs siaubą visiems Vilnių mylintiems žmonėms, buvo suplanuotas detaliojo plano korektūra, kuri su visuomene visai nebuvo svarstyta.

3. Nėra užtikrintas paveldo ekspertizių bešališkumas ir skaidrumas, nes jas užsako ir apmoka statybomis suinteresuotos bendrovės, o atlieka ekspertai, turintys interesų konfliktų. Pavyzdys: daugiabučius Misionierių ansamblyje statančių verslininkų užsakymu jų projektui palankų vertinimą dėl galimo poveikio į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašyto Vilniaus istorinio centro išskirtinei visuotinei vertei atliko Tarptautinės paminklų ir paveldo vietovių tarybos (ICOMOS) Lietuvos nacionalinio komiteto nariai, turėję akivaizdžius interesų konfliktus. Tokie konfliktai kilo dviems iš trijų vertinimo autorių – Irenai Kliobavičiūtei ir Dainai Ferguson – nes jos turėjo įvertinti ir įmonės UAB „Senojo miesto architektai“, kurioje pačios dirba, indėlį į projektą, ir nuolatinio šios įmonės partnerio bei artimo savo bendradarbio Roberto Zilinsko (beje, šio forumo dalyvio) darbą. Be to, I. Kliobavičiūtė ir pati tiesiogiai dalyvavo priimant svarbius sprendimus dėl projekto, kurį vėliau vertino – pvz., buvo jį laimėtoju išrinkusios architektūrinio konkurso vertinimo komisijos narė bei narė ekspertų grupės, kuri nusprendė, kad Misionierių ansamblio specialiajame plane neturi būti žymima leistina užstatymo riba ir nustatytos apsaugos zonos. (Daugiau žr.: http://lietuvos.link/visuomenininkai-praso-icomos-ivertinti-ar-icomos-lnk-nariai-verslininku-uzsakymu-pateike-jiems-palankia-isvada-del-statybu-misionieriu-ansamblyje-nenusizenge-etikai/)

4. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos prie Kultūros paveldo departamento ir savivaldybių priima sprendimus, turinčius teisinių pasekmių ir lemiančius paveldo likimą, tačiau jie nėra skundžiami, o informacija apie juos visuomenei dažnai neprieinama. Pvz., Vilniaus m. savivaldybė taip ir nepateikė atsakymo į kelis kartus mūsų asociacijos nusiųstą prašymą paaiškinti, kodėl, kokiu pagrindu, kokiais tyrimais remiantis buvo persvarstytos ir pakeistos Šv. Jokūbo ligoninės pastatų komplekso vertingosios savybės, Vilniaus m. nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai priimant 2017-06-15 aktą ir leisti susipažinti su tyrimų medžiaga. Kitas pavyzdys: Kultūros paveldo departamentas nurodė, kad negali pateikti informacijos apie atvejus, kai prie jo veikiančių tarybų sprendimais buvo sumažintos kultūros vertybių teritorijos.

5. Paveldo išsaugojimu suinteresuotai visuomenei nesuteikta teisė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą išsaugoti kultūros paveldą, o atsakingos institucijos ir teisėsauga šio intereso dažnai negina arba gina nepakankamai principingai. Pavyzdys: kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs norminę administracinę bylą pagal Generalinės prokuratūros pareiškimą ištirti Misionierių ansamblio specialiojo plano teisėtumą, 2018 m. sausio 2 d. sprendimu nutraukė tyrimą dėl visų, išskyrus vieną, prokuroro pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakė, nes, teismo teigimu, pareiškimas buvo pateiktas su trūkumais, prokuratūra nebandė pateikti pataisyto pareiškimo ir nuėjo lengviausiu keliu – atsiėmė ieškinį civilinėje byloje, kurioje ginčijo statybų leidimą.

Dėl laiko stokos šį kartą Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis akcentuoja tik šiuos kelis mano nurodytus dalykus, nors aptarimo vertų problemų, be abejo, yra daug daugiau.

Pabaigti norėtume palinkėjimu, kad šiuo metu planuojama paveldo apsaugos sistemos pertvarka būtų parengta atsakingai ir kompetentingai, o ne paskubomis ir tais pačiais metodais, kurie nulėmė dabartinę kritinę paveldosaugos padėtį – pertvarkos metmenys turi gimti ne valdininkų kabinetuose, bet sutelkiant šiam darbui platų socialinių partnerių ratą, o pirmiausia paveldo srityje dirbančias profesionalų bendruomenes ir kitas paveldo išsaugojimu suinteresuotas visuomenines organizacijas.

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Atšaukti atsakymą

Naujausi įrašai

Video