Mindaugas Kvietkauskas: Misionierių ansamblis yra klausimas šiuolaikiniams vilniečiams, miestui ir valstybei – kiek jie pajėgia suvokti tai, ką paveldėjo

Mindaugas Kvietkauskas: Misionierių ansamblis yra klausimas šiuolaikiniams vilniečiams, miestui ir valstybei – kiek jie pajėgia suvokti tai, ką paveldėjo

Ar greito pelno projektas yra vienintelė ateitis, kurią mūsų visuomenė įstengia sukurti savo paveldėtam baroko architektūros šedevrui, kuris svarbus ir lietuviškos poezijos istorijai? – Vilniaus senamiesčio bendruomenės paskelbtame vaizdo įraše klausia Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius dr. Mindaugas Kvietkauskas.

Vaizdo įrašas:

*******
Misionierių bažnyčios ir vienuolyno ansamblio grožis yra akivaizdus kiekvienam vilniečiui ir miesto svečiui – visų pirma kalba pati estetika. O jeigu kalbėtume apie platesnius architektūros, kultūros istorijos argumentus, tai taip pat akivaizdu, kad tai nėra tik Lietuvos regiono paveldas, bet europinio, netgi pasaulinio paveldo ansamblis. Kadangi aš domėjausi žymiojo Vilniaus baroko architekto Jono Kristupo Glaubico biografija, tai šiek tiek žvelgiau ir į architektūros istorikų vertinimus, kaip jie vertina Misionierių ansamblį. Sąsajos yra pribloškiančios – šitas ansamblis lyginamas su Ispanijos šedevrais, sakykim, su Saragosos Išganytojo bažnyčia, be galo įspūdingu baroko architektūros šedevru, su labai žymia Londono bažnyčia St Mary le Strand, su jos bokštų architektūra, su pietvakarių Vokietijos nuostabiais ansambliais. Ir ne tik su Europos – su Meksikos baroko architektūra. Tai yra tikrai aukščiausio, pasaulinio lygio dalykas. Ir netgi yra tokių vertinimų, tarkime, architektūros istoriko Horno, kad šita bažnyčia, apskritai visa Glaubico kūryba, ypač vėlyvoji, yra aukščiausia viršūnė, kur šiaurės Italijos barokas, susijungęs su šiaurės Europos baroku, pasiekia aukščiausią dermę. Tai štai turime tokį perlą.

Tai nėra tik vilnietiškas, tik Lietuvos perlas – tai kur kas aukštesnio lygio paveldas. Ir klausimas, kaip mes su juo elgiamės. Tai klausimas patiems šiuolaikiniams vilniečiams, miestui ir valstybei – kiek jie yra kultūringi ir pajėgia suvokti tai, ką turi paveldėję.

Greta architektūros argumentų yra dar vienas labai svarbus lietuviškas dalykas. Mūsų atmintyje jis yra, bet gal dar nėra taip stipriai susietas su Misionierių ansambliu – o ši vieta labai svarbi mūsų literatūros, poezijos raidai. Misionierių spaustuvėje 1814 metais atspausdintas pirmas lietuviškas eilėraščių rinkinys – Antano Strazdo „Giesmės svietiškos ir šventos“. Tai mūsų poezijos pradžia. Tame ansamblyje tai taip pat turėtų būti pažymėta, aš tikiuosi, kad kada nors tas ženklas bus.

Su tokiomis vietomis nesielgiama bet kaip, šiuolaikinės invazijos į tokias erdves turi būti labai aiškiai pagrįstos. Tas kraštovaizdis yra visų mūsų turtas. Greitas pelnas, greita komercinė sėkmė – taip, tai labai gerai apskaičiuojama. Bet šitas ansamblis gali duoti miestui ir valstybei naudą, kuri būtų labai ilgalaikė, trunkanti šimtmečius – jeigu jis būtų tinkamai sutvarkytas, prikeltas. Gėda, kaip jis dabar apleistas. Bet jeigu būtų sutvarkytas pagal europietiškus mastelius, ir miestiečiams, ir turistams, įvairiausioms veikloms – tai būtų turtas, kuris duotų naudą daugybę metų, šimtmečius. Ir mes už tą savo naudą esame atsakingi ir galime ją sukurti, jeigu dabar nepriimsime kvailų, neapgalvotų, greitų sprendimų, orientuodamiesi į labai greitą pelną.

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Naujausi įrašai

Video