Lietuviškas minimalizmas: 3/4 dešrelės ir 20 razinų per mėnesį

Lietuviškas minimalizmas: 3/4 dešrelės ir 20 razinų per mėnesį

Kodėl estiškas rinkinys, pakankamas poreikių patenkinimui, taip skiriasi nuo lietuviško ir kodėl ministerija mano, kad žmogus, valgantis tiek maisto, išvengs sveikatos problemų, dar nežinome, bet hipotezę turime.

Ekonomistams dalijantis liūdniausiais grafikais apie mažiausius Europoje mūsų mokytojų atlyginimus, didžiulę turtinę nelygybę ir nepadoriai mažą biudžetą, neatitinkantį šalies išsivystymo lygio, nusprendėme ir mes šiuo tuo pasidalinti: tai nemokslinis, metodologiškai nekorektiškas ir net ne grafikas, o tik palyginimas – bet nepaisant šių trūkumų gali būti įdomus visiems, neatpratusiems valgyti.

Taigi: Lietuvos Respublikos sveikatos ministro patvirtintame minimaliame maisto produktų krepšelyje (jį rasite čia) mėsos yra 1,5 karto, žuvies – 2,5 karto, daržovių – 4,6 karto, vaisių – 7,15 karto mažiau nei krepšelyje, parengtame pagal Estijos mitybos mokslų draugijos metodologiją, kuris, kaip teigiama, patenkina suaugusio žmogaus, siekiančio išvengti sveikatos problemų, kasdienį poreikį ir atitinka Baltijos šalių gyventojų maisto produktų vartojimo įpročius (daugiau apie šį krepšelį čia).

Mūsų ministerijos krepšelyje kai kurių produktų kiekiai tokie nykstamai maži, kad kyla klausimas, ar taip besimaitinantis žmogus gali likti sveikas ir gyvybingas. Pvz., nurodytas per metus suvalgomų pomidorų kiekis – 1,69 kg, t. y. per mėnesį 141 g arba du vidutinio dydžio pomidorai, džiovintų vaisių ir uogų – 160 g, t. y. per mėnesį 13 g, arba, spėtume, apie 10-20 razinų (priklauso nuo dydžio), „virtų dešrų“ – 0,48 kg, t. y. per mėnesį 40 g arba mažiau nei viena pieniška dešrelė (sprendžiant pagal šios pakuotės svorį, išeitų trys ketvirtadaliai).

Kodėl estiškas rinkinys, pakankamas poreikių patenkinimui, taip skiriasi nuo lietuviško ir kodėl ministerija mano, kad žmogus, valgantis tiek maisto, išvengs sveikatos problemų, kol kas nežinome, bet gal sužinosime, kai Seimo narys Naglis Puteikis sulauks ministerijos atsakymo į šį paklausimą:

LR-sveikatos-apsaugos-ministerijai-del-informacijos-pateikimo

O kol laukiame atsakymo, keliame tokią hipotezę: šitas nesveikas minimalizmas turi pateisinti juokingai mažą valstybės remiamų pajamų dydį, kuris yra 102 Eur – jei pajamos didesnės, žmogus laikomas pakankamai gerai gyvenančiu ir paramos negauna.

Kai premjero Algirdo Butkevičiaus paklausėme, kokius poreikius galima patenkinti už 102 Eur (klausimą rasite čia: 2015_01_12_klausimas Butkeviciui_apie VRP), Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paaiškino, kad šis dydis buvo nustatytas 2008-iais, anuomet vadintas minimaliu gyvenimo lygiu ir apskaičiuotas pagal minimalų maisto produktų rinkinį – jo kaina sudarė pusę MGL (ministerijos atsakymą rasite čia: 2015 04 17 SADM atsakymas apie VRP).

Dabar niekas MGL nebeskaičiuoja, asmenys, gaunantys daugiau nei 102 Eur, laikomi neskurstančiais, o ¾ dešrelės per mėnesį – pakankamu kiekiu suaugusiam žmogui.

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Atšaukti atsakymą

Naujausi įrašai

Video