Lapkričio 15 d. 17:30 val. Vilniaus savivaldybėje – viešas susirinkimas dėl Oskierkų rūmų vietoje planuojamų daugiabučių. Papildyta dr. R. Vitkauskienės atsiųstu planu

Lapkričio 15 d. 17:30 val. Vilniaus savivaldybėje – viešas susirinkimas dėl Oskierkų rūmų vietoje planuojamų daugiabučių. Papildyta dr. R. Vitkauskienės atsiųstu planu

Šiandien, lapkričio 15 d., 17:30 val. Vilniaus m. savivaldybės 215 salėje viešame susirinkime bus pristatomi projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos Vilniaus senamiestyje priešais Šv. Kotrynos bažnyčią buvusių Oskierkų rūmų vietoje (Klaipėdos g. 9) planuojami daugiabučiai namai su komercinėmis patalpomis ir 58 vietų požeminiu garažu.

Savivaldybės svetainėje paskelbtą pranešimą apie viešą susirinkimą rasite čia.

O čia ten pat paskelbta projektinių pasiūlymų medžiaga: KL9-PP-1

Šiandieninis svarstymas – paskutinė proga pateikti pasiūlymus dėl šio projekto, o tuo pačiu ir išsiaiškinti tai, kas neaišku.

Nes klausimų, bent jau Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžiui, kyla nemažai.

Pirmiausia – dėl atkūrimo. Projekte deklaruojamas siekis atkurti po Antrojo pasaulinio karo sunaikintus Oskierkų rūmus. „Atkūrimą“ tarptautinės chartijos iš esmės vertina neigiamai ir pateisina tik kaip ypatingą išimtį. Venecijos chartija nurodo: „Visi atstatymo darbai turėtų būti atmesti a priori.“ (žr. vertimą), o Rygos chartijoje pabrėžta, kad atkūrimas galimas tik išskirtiniais atvejais, “kada su tuo susijęs paminklas turi išskirtinę meninę, simbolinę ar aplinkos (miesto ar kaimo) reikšmę regiono istorijai ar kultūroms“ ir „visada su sąlyga, kad rekonstrukcijos poreikis buvo nustatytas per išsamias ir atviras konsultacijas tarp valstybės ir vietos valdžios bei su tuo susijusios visuomenės“. Kada ir su kuo vyko konsultacijos, kuriose nustatytas šio konkretaus atkūrimo poreikis, kol kas nežinome.

Klausimų kyla ir dėl šio atkūrimo masto: planuojami 4 daugiabučiai, „atkuriant“ ir pastatą, kuris, kaip nurodo patys projekto autoriai, nebuvo pastatytas – remiamasi 1923 m. rekonstrukcijos ir naujo korpuso statybos projektu, parengtu siekiant pritaikyti rūmus Lenkijos valdžios įstaigoms (žr. psl. 16-17). Kodėl nuspręsta įgyvendinti šį XX a. projektą, jei kaip architektūros ir istorijos požiūriu svarbūs išskiriami ankstesni raidos etapai (pirmasis šioje vietoje buvęs mūrinis pastatas paminėtas 1589 m. ir priklausė Vilniaus jėzuitų akademijai, 1687 m. valdas čia įsigijus LDK karužai Kristupui Aleksadrui Bialazarui, ši giminė perstatė pastatus į barokinius rūmus, o nuo 1749 iki 1820 m. valda priklausė baltarusių bajorams Oskierkoms; 1792-1805 m. rūmuose veikė pirmasis profesionalus teatras; archeologinių, architektūrinių ir istorinių tyrimų duomenis žr. psl. 13-21)? Planuojamo „atkūrimo“ mastas matyti šioje iliustracijoje iš psl. 29:

Taip pat neaišku, kodėl, jei deklaruojamas atkūrimas, prie Klaipėdos gatvės išlikusioje Oskierkų rūmų sienoje vietoje langų įrengiamos durys? Ir ar gali būti, kad dalis tos išlikusios sienos, kurią patys projektinių pasiūlymų autoriai žymi kaip vertingą, sunaikinama, įrengiant įvažiavimą į požeminį garažą? Tokie klausimai kyla palyginus du brėžinius, esančius paskelbtos projektinių pasiūlymų medžiagos 66 ir 67 puslapiuose.

Štai 66 psl. esančiame 1934 m. brėžinyje raudonu punktyru, kaip rašo projektinių pasiūlymų autoriai, yra apibrėžta „išlikusios rūmų gatvės fasado sienos atkarpos – Oskierkų rūmų komplekso vertingoji savybė „rūmų sienos fragmentai“ (žr. psl. 66, apibraukta projekto autorių, rodyklė – mūsų):

O čia planuojamo atkūrimo vaizdas iš 67 psl., kuriame matyti, kad dvejų langų vietoje atsiranda durys, o dalis raudonu punktyru apibrėžtos sienos nukirsta ir jos vietoje parašyta: „įvažiavimas į požeminę…“ (rodyklė – mūsų):

Požeminių garažų įrengimas senamiestyje – atskira tema, dėl kurios Valstybinė kultūros paveldo komisija kadaise pasisakė griežtu sprendimu. Deja, internetinėje erdvėje jo aptikti nepavyko:(

*******
PAPILDYTA. Dalinuosi dr. Rūtos Birutės Vitkauskienės atsiųstu 1834 m. planu, kuriame nubraižyti Vilniaus kvartalai aplinkui Šv. Kotrynos bažnyčią ir benediktinių vienuolyną ir Šv. Dvasios bažnyčią bei dominikonų vienuolyną. Šiame plane, kaip paaiškino dr. R. Vitkauskienė, matome istorinį šios miesto dalies užstatymą ir akivaizdu, kad rūmai turėjo erdvę, kad posesijoje buvo tik du korpusai. Todėl galima kelti tokį klausimą: ar teisėtai šiuo atveju elgiamasi senamiesčio širdyje siekiant užstatyti visą kiemą, nesilaikant senosios urbanistinės struktūros? Štai tas planas, kita spalva pažymėti rūmai:

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Naujausi įrašai

Video