Kultūros ministras paprašytas padėti gauti iš KPD atsakymą, kodėl iki šiol neužtikrinta Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, dominikonų vienuolyno ir Šv. Jokūbo ligoninės komplekso apsauga, nepaisant KPD vertinimo tarybos nutarimo

Kultūros ministras paprašytas padėti gauti iš KPD atsakymą, kodėl iki šiol neužtikrinta Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, dominikonų vienuolyno ir Šv. Jokūbo ligoninės komplekso apsauga, nepaisant KPD vertinimo tarybos nutarimo

Kultūros paveldo departamentas iki šiol neįregistravo patikslintų Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, dominikonų vienuolyno ansamblio ir Šv. Jokūbo ligoninės statinių komplekso duomenų Kultūros vertybių registre – nors prieš tris mėnesius KPD vertinimo taryba vienbalsiai priėmė tokį nutarimą, o žiniasklaida skelbė, kad tai užtikrins tinkamą šio Vilniaus istorinei tapatybei ypač svarbaus komplekso apsaugą. Kol kas ši apsauga tėra gražus oro virpinimas, nes KPD vilkinant naujų duomenų įregistravimą buvo paskelbtas architektūrinis konkursas, kurio sąlygose nėra nurodytos patikslintos vertingosios savybės ir teritorija. „Tai reiškia, kad vykdomas investavimas, kuris, neleidus įgyvendinti projektų, padarytų investuotojams žalos, o valstybei neišvengiamai tektų atlyginti tą KPD vilkinimo padarytą žalą“, – rašoma Kultūros ministrui išsiųstame Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio rašte, prašant padėti išsiaiškinti, kodėl KPD neregistruoja patikslintų duomenų. Pats KPD į šį klausimą nieko konkretaus neatsakė.

Žemiau rasite kreipimosi tekstą, o po juo – nuasmenintus paklausimą KPD ir KPD „atsakymą“.

*******

Lietuvos Respublikos kultūros ministrui Mindaugui Kvietkauskui

Kultūros paveldo departamento pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkui prof. Romui Pakalniui

Nuorašai:

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriui Vidmantui Bezarui

Kultūros paveldo centro direktoriui Virgilijui Kačinskui

Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkei Evelinai Karalevičienei

Asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“

PRAŠYMAS

2019 m. sausio 11 d.

2018 m. gruodžio 18 d. kreipiausi į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD) direktorių Vidmantą Bezarą, prašydama pateikti informaciją, svarbią ne asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ nariams, bet ir platesnei visuomenei, įdėmiai stebinčiai, kas vyksta su Vilniaus istorinei ir estetinei tapatybei viena iš svarbiausių kultūros paveldo vertybių: kodėl Kultūros vertybių registre dar nėra patikslinti Vilniaus Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, dominikonų vienuolyno ansamblio ir Šv. Jokūbo ligoninės statinių komplekso duomenys, nors KPD pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba (toliau – Vertinimo taryba) 2018 m. spalio 9 d. posėdyje nutarė (protokolo Nr. VT-66): „Patikslinti Vilniaus Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, dominikonų vienuolyno ansamblio ir Šv. Jokūbo ligoninės statinių komplekso (1073), susidedančio iš: Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios (37604), vienuolyno namo (37605), komplekso tvoros (37633), ligoninės pirmo pastato (30749), ligoninės antro pastato (30750), ligoninės trečio pastato (30751), ligoninės ketvirto pastato (30752), esančio Vasario 16-osios g. 1, 11 Vilniaus m. duomenis Kultūros vertybių registre, nustatyti vertingąsias savybes, apibrėžti komplekso teritorijos ribas bei vizualinės apsaugos pozonį valstybės saugomai Vilniaus Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, dominikonų vienuolyno ansamblio teritorijai, nustatyti regioninį reikšmingumo lygmenį Šv. Jokūbo ligoninės pirmam pastatui (30749), ligoninės antram pastatui (30750), ligoninės trečiam pastatui (30751), ligoninės ketvirtam pastatui (30752)“. Apie tai, kad nuspręsta patikslinti duomenis, buvo pranešta Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos svetainėje (žr.: http://www.kpd.lt/news/3802/378/Nekilnojamojo-kulturos-paveldo-vertinimo-tarybos-I-2018-10-09-posedziu-nutarimai/d,pagrindinis.html), šią žinią plačiai aprašė žiniasklaida, nurodydama, kad Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia, dominikonų vienuolyno ansamblis ir Šv. Jokūbo ligoninės statinių kompleksas buvo pripažinti istoriškai susiformavusiu paveldo kompleksu (žr.: https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/sv-jokubo-ligonines-teritorijoje-viesbutis-gali-ir-neiskilti.d?id=79268741). Todėl 2018 m. gruodžio 18 d. rašte prašiau ne tik asociacijai „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ paaiškinti, bet ir viešai paskelbti informaciją, kodėl duomenys Kultūros vertybių registre iki šiol nėra patikslinti.

2019 m. sausio 10 d. gavome KPD direktoriaus Vidmanto Bezaro atsakymą į šį prašymą, kuriame nėra nurodytos jokios konkrečios priežastys, jokie konkretūs argumentai, dėl kurių KPD iki šiol nepatikslino duomenų Kultūros vertybių registre – tik abstrakčios teisės aktų nuostatos, apibrėžiančios KPD kaip Kultūros vertybių registrą tvarkančios įstaigos teises ir pareigas, bei informuojama, kad KPD neregistravo pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projekto ir „grąžino dokumentaciją Departamento Pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai“.

Tokį neargumentuotą atsakymą vertiname kaip atsirašinėjimą, pažeidžiantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytus viešojo administravimo principus: šio straipsnio 10 punkte nustatytą skaidrumo principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjekto veikla turi būti vieša, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus; 13 punkte nustatytą išsamumo principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 8 str. 5 dalį nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir jų teritorijų bei kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribas apibrėžia nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, o KPD neturi įgaliojimų šių sprendimų kvestionuoti. Pagal to paties str. 8 dalį nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos vertinimo tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga apsauga. 2018 m. spalio 9 d. Vertinimo tarybos posėdyje priėmus aukščiau pacituotą nutarimą, pagal įstatymą jis turėjo būti registruotas. Tačiau iki šiol Vertinimo tarybos aktas nėra netgi paskelbtas.

KPD 2019 m. sausio 10 d. atsakyme nenurodyta, kokie būtent duomenys netenkino KPD, kuris pagal NKPAĮ 8 str. 10 dalį privalo tikslinti Kultūros vertybių registro duomenis. Nustatyti, jog pateikti neteisingi duomenys, įmanoma tik vienu būdu – nustačius teisingus. Mums nesuprantama, kodėl KPD, nustatęs teisingus duomenis, pats jų neištaiso arba nepateikia duomenų teikėjui, savo nustatytus teisingus duomenis faktiškai slepia ir reikalauja, kad duomenų teikėjas pats juos susirastų, t. y. antrąsyk atliktų darbą, kurį jau atliko KPD.

Savo atsisakymą KPD grindžia dar 2012 m. sausio 1 d. netekusiu galios Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymu ir jį įgyvendinusiais Kultūros vertybių registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1053 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1179 redakcija). Nuo 2012 m. galiojantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas kitaip reglamentuoja registrų valdytojų (t. y. Kultūros ministerijos) ir tvarkytojų (t. y. Kultūros paveldo departamento) teises, pareigas ir atsakomybes šioje srityje. Įstatymas taip pat nustato, kad valstybės registro steigimo teisiniai pagrindai gali būti nustatyti atskirame Lietuvos Respublikos įstatyme, kai šio registro veiklai reguliuoti reikia nustatyti specialų teisinį reglamentavimą arba priimti specialias teisės normas. Iki šiol tokio įstatymo nėra, o Vyriausybės patvirtintieji Kultūros vertybių registro nuostatai yra parengti pagal nuo 2012 m. nebegaliojantį Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymą, todėl daugeliu atžvilgių prieštarauja nuo 2012 m. galiojančiam Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymui, kuris sugriežtina ir padidina registrų valdytojo (t. y. Kultūros ministerijos) ir tvarkytojo (t. y. Kultūros paveldo departamento) atsakomybę už veiksmingą registro duomenų tvarkymą. Pagal nebegaliojantį įstatymą patvirtinti Registro nuostatai teisėtai galioja tik tiek, kiek jie neprieštarauja galiojančio įstatymo nuostatoms, todėl KPD privalėtų veikti vadovaudamasis šio įstatymo nuostatomis.

Manome, kad toks KPD vilkinimas užtikrinti itin vertingo paveldo komplekso patikslintų vertingųjų savybių ir teritorijos įregistravimą daro žalos paveldui.

Taip pat manome, kad laikotarpiu nuo Vertinimo tarybos nutarimo priėmimo iki jo įregistravimo (kuris neleistinai užtęstas) KPD privalėjo vykdyti NKPAĮ 9 straipsnio 5 dalyje nustatytą savo įstatyminę prievolę užtikrinti laikinąją apsaugą: iki 8 mėnesių uždrausti vykdyti bet kokius darbus, kad per šį terminą įstatymo nustatyta tvarka būtų atlikti trūkstami tyrimai, parengtas bei suderintas teritorijos ir apsaugos zonos ribų projektas, reikalui esant, statinys užkonservuotas ir atlikti kiti kultūros paveldo objekto skelbimo saugomu procedūros veiksmai. Taip pat NKPAĮ 9 straipsnyje nustatyta, kad Kultūros vertybių registre registruoto kultūros paveldo objekto, dėl kurio nėra priimtas sprendimas skelbti jį saugomu ar neskelbti, valdytojas, planuojantis atlikti kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes galinčius pažeisti tvarkybos darbus, turi pateikti savivaldybės paveldosaugos padaliniui projektinius siūlymus arba raštu išdėstytus numatomus darbus, savivaldybės paveldosaugos padalinys apie tai nedelsdamas praneša KPD, o jeigu nustatoma, kad numatomi darbai žalotų vertingąsias savybes, per 15 dienų turi būti inicijuojamas kultūros paveldo objekto skelbimas saugomu. Sprendimą inicijuoti kultūros paveldo objekto skelbimą valstybės saugomu priima KPD.

Tačiau KPD to nepadarė.

Kol KPD vilkina registruoti Vertinimo tarybos vertinimo aktą, kuriuo patikslintos vertybės vertingosios savybės ir atitinkamai teritorija, bei neužtikrina laikinosios apsaugos, investuotojai paskelbė architektūros konkursą, kurio sąlygose nėra nurodytos Vertinimo tarybos 2018 m. spalio 9 d. nutarimu patikslintos vertingosios savybės ir teritorija. Tai reiškia, kad vykdomas investavimas, kuris, neleidus įgyvendinti projektų, padarytų investuotojams žalos, o valstybei neišvengiamai tektų atlyginti tą KPD vilkinimo padarytą žalą.

Todėl prašome Lietuvos Respublikos kultūros ministro: padėti mums gauti aiškų ir argumentuotą atsakymą į 2018 m. gruodžio 18 d. pateiktą klausimą, kuriame būtų nurodytos konkrečios priežastys (pvz., konkretūs netikslumai, trūkumai), dėl kurių nėra patikslinti duomenys Kultūros vertybių registre; užtikrinti, kad KPD laikytųsi įstatymų, priimdama sprendimus dėl Vertinimo tarybos vertinimo akto registravimo ir laikinosios apsaugos užtikrinimo bei teikdama atsakymus į piliečių paklausimus.

Kultūros paveldo departamento pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos prašytume pakomentuoti, kaip ši taryba vertina KPD sprendimą neregistruoti patikslintų duomenų, ir paaiškinti, ar bus dar kartą bandoma patikslinti duomenis, o jei taip – kada.

PRIDEDAMA: Asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ 2018-12-18 paklausimo ir KPD 2019-01-10 atsakymo kopijos

Pagarbiai

Rasa Kalinauskaitė, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ valdybos pirmininko pavaduotoja

___

Nuasmenintas paklausimas KPD: 

KPD atsakymas: 

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Naujausi įrašai

Video