Kodėl nevykdomas teismo sprendimas nugriauti neteisėtus pastatus Nidoje? – klausiame premjero, teisingumo, aplinkos ir kultūros ministrų

Kodėl nevykdomas teismo sprendimas nugriauti neteisėtus pastatus Nidoje? – klausiame premjero, teisingumo, aplinkos ir kultūros ministrų

Kodėl "lygesniems už lygius" duodamos indulgencijos nevykdyti teismų sprendimų ir leidžiama pelnytis iš padarytų pažeidimų, nepaisant nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei tarptautinių įsipareigojimų saugoti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašytą Kuršių neriją, – klausia Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis šiandien išsiųstame rašte.

Jau rašėme, kad neteisėtame komplekse, kurį teismas prieš pusantrų metų neskundžiama nutartimi nurodė nugriauti, ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas rengia savo jubiliejinę konferenciją, kurios partneris yra neteisėtų pastatų savininkai ir kurią iš dalies finansuoja Kultūros ministerija (žr.: ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto partneris – neteisėtų statybų savininkai).

Būtent apie šį atvejį ir klausiama:

*******
LR Vyriausybės ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui
LR aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui
LR teisingumo ministrei Mildai Vainiutei
LR kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonnson

Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio

PRAŠYMAS
2017 m. rugsėjo 4 d.

Mūsų atstovaujama asociacija „Aplinkos ir paveldo apsaugos sąjūdis“ (toliau – Asociacija) yra visuomeninė organizacija, kuriai rūpi Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimas.

2015 m. vasario 9 d. Panevėžio apygardos administracinis teismas įpareigojo uždarąją akcinę bendrovę „Robala“ (adresas: Nida, Lotmiškio g. 1) per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti jai nuosavybės teise priklausančius neteisėtus statinius: antrąjį verandos aukštą, jungtį tarp pastatų ir t. t. 2016 m. sausio 20 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi paliko galioti Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą: per vienerius metus nugriauti neteisėtus statinius (byla A-2-492/2016). Dar anksčiau 2011 m. spalio 28 d. minėtus neteisėtus pastatus nugriauti buvo nurodęs ir Klaipėdos apygardos administracinis teismas, o 2007 m. birželio 27 d. Konstitucinis Teismas nurodė, kad „jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos Schemos sprendiniams. Priešingu atveju ne tik būtų pažeistas Kuršių nerijos, kaip unikalaus gamtos ir žmogaus sukurto kraštovaizdžio komplekso – saugotinos teritorijos, tapatumas ir integralumas, bet ir būtų nusižengta Konstitucijos 53, 54 straipsnių imperatyvams, taip pat būtų akivaizdžiai nusižengta Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams“.

Remdamiesi nurodytais faktais, prašytume pateikti šią informaciją:

1 klausimas. Kodėl teismo nutartis nugriauti neteisėtus UAB „Robala“ pastatus iki šiol neįvykdyta, nors pagal neskundžiamą teismo sprendimą tai turėjo būti padaryta jau prieš septynis mėnesius (o jei skaičiuotume nuo pirmojo teismo sprendimo – prieš šešerius metus)?

2 klausimas. Ar toks valstybės institucijų neveiksnumas neskatina anarchijos, nes, kaip pranešė naujienų agentūra BNS, UAB „Robala“ nesiruošia vykdyti teismo sprendimo (cituojame 2017 m. sausio 31 d. BNS pranešimą: „Kompleksą valdančios bendrovės „Robala“ direktorius Romas Kvaselis sakė, kad jis dalies komplekso pastatų nenugriovė ir negriaus, nes jie „niekam netrukdo“. Jis įsitikinęs, kad teismo sprendimas komplekso atžvilgiu neįgyvendina teisingumo.“)?

3 klausimas. Ar valstybės institucijos, nesiimdamos vykdyti teismo sprendimo ir taip suteikdamos UAB „Robala“ galimybę darytis pelną neteisėtai naudojamuose pastatuose, nepažeidžia LR Konstitucijos, nes 2006 m. kovo 14 d. Konstitucinio Teismo nutartis apie pažeidimus valstybės saugomose teritorijose aiškiai teigia: „Niekas negali turėti naudos iš savo padaryto nusižengimo. Tokių teisės pažeidimų padariniai jokiais pagrindais ir jokiomis aplinkybėmis negali būti įteisinti (legalizuoti) vėliau priimtais kokių nors institucijų ar pareigūnų sprendimais“. Atkreipiame dėmesį, kad UAB „Robala“, gaudama pajamas iš neteisėtų statybų, jau dešimt metų turi akivaizdžios naudos iš savo padaryto nusižengimo.

4 klausimas. 2016 m. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pranešė, kad pagal teismų sprendimus nugriovė 11 pastatų, kuriuos atsisakė griauti savininkai. Ar negriaudama neteisėtų UAB „Robala“ pastatų Aplinkos ministerija nepažeidžia LR Konstitucijos 29 straipsnio: „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms visi asmenys lygūs“?

5 klausimas. 2007 metais UNESCO asamblėja, susirūpinusi dėl masinių Lietuvos įsipareigojimų ir Vyriausybės patvirtintos schemos pažeidimų Kuršių nerijoje, priėmė nutarimą atidžiai stebėti neteisėtų pastatų Kuršių nerijoje bylų eigą ir pagal tai spręsti, ar Lietuva vykdo savo įsipareigojimus, ar yra teisinė valstybė.

2009 m. liepos 26-29 d. d. Lietuvoje lankęsi UNESCO ekspertai savo ataskaitoje pažymėjo: siūlant vietovę įrašyti į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą, reikia (tarptautinę bendruomenę) įtikinti, kad egzistuoja tinkama įstatyminė apsauga ir tvarkymo priemonės, kuriomis ir bėgant laikui galima išlaikyti išskirtinę visuotinę vertę ir autentiškumą. Vadinasi, tvarkymo priemonės (sistemos) turi remtis išskirtinę visuotinę vertę atspindinčių požymių valdymu ir pakankamai stipria įstatymine apsauga. Įtraukiant Kuršių neriją į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą Lietuva tikino, kad čia veikia tinkama teisinė apsauga ir bus laikomasi 1994 metų Nacionalinio parko plano, kuris buvo pateiktas per nominaciją.
Vienas pagrindinių Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio bruožų – senieji žvejų namai. Be galo vaizdingas išskirtinę visuotinę vertę turintis esminis Kuršių nerijos bruožas – lygiagrečiomis eilėmis išdėstyti nameliai prie marių su dekoratyviniais stogų elementais, verandomis ir langais, originaliomis sienų ir stogo konstrukcijomis, ūkiniais pastatais, darželiais ir juos supančiomis tvoromis.
Tačiau išsamūs nurodymai dėl žvejų namų nebuvo įgyvendinti, nebuvo laikomasi labai išsamių Schemos nurodymų dėl šių namų autentiškumo išsaugojimo. Užuot juos saugojus ir rūpestingai restauravus, kaip kad buvo numatyta Schemoje, kai kuriais atvejais jie buvo perstatyti iš pagrindų, vertingiausiems pastatams padaryta didžiulė žala. Teismui pateikti ir nagrinėjami keli ieškiniai dėl suteiktų leidimų darbams, kurie dabar jau laikytini rekonstrukcijos ir plėtros, o ne restauravimo darbais
(Pastaba: kaip tik toks yra pastato Lotmiškio g. 1, priklausančio UAB „Robalos“, pavyzdys).

2007 m. birželio 27 dieną Konstitucinis Teismas nurodė, kad nesilaikant Vyriausybės patvirtintos schemos (o UAB „Robala“ atveju teismas būtent ir konstatavo Vyriausybės patvirtintos schemos pažeidimus) būtų akivaizdžiai nusižengta Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Klausimas: kas konkrečiai prisiims atsakomybę už tai, kad nepaisant daugkartinių perspėjimų ir teismų nutarčių iki šiol viešai pažeidinėjama tarptautinė sutartis su UNESCO ir žeminama Lietuvos reputacija? Kaip reaguoja Vyriausybė, kai Teisingumo ministerija sumažino kompensacijos dydį Neringos savivaldybei (pagrindinei neteisėtų statybų iniciatorei ir kaltininkei) už neteisėtas statybas, o Neringos savivaldybės architektas V. Valančius, derinęs daugumą neteisėtų projektų, ir dabar tebedirba Neringos savivaldybės architektūros skyriuje, o pati Neringos savivaldybė toliau laimina galimai neteisėtus projektus (Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ginčija neseniai UAB „Invaldos“ pastatytus šešis gyvenamuosius namus Juodkrantėje)?

Pagarbiai,

Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio vadovė Lina Leparskienė

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Atšaukti atsakymą

Naujausi įrašai

Video