Įspūdžiai iš Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdžio, kur pristatytas šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios užstatymo projektas

Įspūdžiai iš Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdžio, kur pristatytas šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios užstatymo projektas

Dalinamės įspūdžiais iš Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2018 m. balandžio 27 d. posėdžio, kur UAB „Archinova“ pristatė šv. Pilypo ir Jokūbo užstatymo projektą. Kaip savo įkvėpimo šaltinį architektai demonstravo nuotraukas iš Metropoliteno meno muziejaus Niujorke ir kitus gerai žinomus pavyzdžius, kai istoriniai pastatai tampa inkliuzais naujoje architektūroje, bet visiškai nutylėjo klausimus, kuriuos kelia Vilniaus istorija – tarsi projektuotų dykumoje.

(Metropoliteno muziejaus nuotrauką pasiskolinome iš wikipedijos, kuri pasiskolino iš Flickr)

O įspūdžiai štai tokie:

1. Vilniaus savivaldybė leido sau neatsiųsti į posėdį nė vieno atstovo, nors ji šioje istorijoje yra viena iš pagrindinių veikėjų ir turėtų atsakyti į daug įdomių klausimų. Pvz. – kokiu pagrindu Vilniaus m. nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2017 m. persvarstė ir pakeitė Šv. Jokūbo ligoninės pastatų komplekso vertingąsias savybes, sudarydama galimybę planuoti paveldo atžvilgiu dar agresyvesnį užstatymą. Manau, ignoruodama VKPK posėdį savivaldybė eilinį kartą pasakė: spjauname mes į jūsų posėdžius ir klausimus. Prieš mėnesį meras Remigijus Šimašius ir vyr. architektas Mindaugas Pakalnis lygiai taip pat nusispjovė į visuomenės protestą (žr.: http://lietuvos.link/vilniaus-meras-r-simasius-atsisake-isklausyti-vilnieciu-susirinkusiu-i-piketa-del-naikinamo-paveldo-ir-neprieme-simbolines-dovanos/). Akivaizdu, kad atsakingi savivaldybės veikėjai mieliau bendrauja su asmenimis, suinteresuotais pelno sunkimu iš m2, o ne su kažkokiais valstybės ekspertais ar po langais protestuojančiais visuomenininkais. Todėl kultūros ministrės L. Ruokytės-Jonsson planai pertvarkyti paveldosaugą naikinant KPD ir sutelkiant sprendimų galią savivaldybių rankose atrodo kaip košmaras, gimęs šv. Pilypo ir Jokūbo įstiklintojų galvose. Kol savivaldybės yra pačios sau valdžia – berods taip filosofas Algis Mickūnas Santaros-Šviesos suvažiavime kadaise apibūdino žodžio „savivaldybė“ prasmę mūsų kontekste – palikti joms atsakomybę spręsti dėl paveldo gali tik žmonės, norintys jo atsikratyti.

2. Projektą pristatinėjo UAB „Archinova“ architektai Antanas ir Aleksandras Gvildžiai bei jų kolega iš Danijos architektūros įmonės PLH, bet nebuvo nė vieno žmogaus, kuris būtų galėjęs atsakyti į klausimus dėl istorinių, menotyrinių ir archeologinių tyrimų, atliktų prieš rengiant projektą. Todėl stebėjom, sakyčiau, graudų reginį: architektai kaip savo įkvėpimo šaltinį demonstravo pavyzdžius iš įvairių pasaulio miestų, kur istoriniai pastatai paversti inkliuzais naujoje architektūroje – pvz., Metropoliteno meno muziejus Niujorke – o klausimai, kuriuos kelia Vilniaus istorija, buvo nutylėti, tarsi jų nė nebūtų. VKPK narė Jūratė Markevičienė bandė klausti apie istorinius tyrimus, bet klausimas liko kyboti ore, nes nebuvo kam atsakyti. VKPK narys Augis Gučas pristatymą pakomentavo taip: daug kalbų apie neesmines detales, mažai – apie urbanistiką. Mano apibendrinimas toks: projektuotojai drąsiai apsimeta, kad projektuoja dykumoje.

3. Prie Lietuvos dailės istorikų draugijos ir Lietuvos architektų rūmų, kurie savo poziciją dėl planų užstatyti šv. Pilypą ir Jokūbą jau pareiškė anksčiau (LDID pareiškimą žr.: http://ldid.lt/kreipimaisi/, apie LAR poziciją žr.: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/architektai-abejones-del-projekto-prie-sv-apastalu-jokubo-ir-pilypo-baznycios-yra-pagristos-973-958572) prisijungė Lietuvos restauratorių sąjunga, kurios atstovai posėdyje pagarsino ne mažiau kritišką pareiškimą. Teksto internete neradau, turbūt dar nepaskelbtas, tai palaukim, kol pasirodys:)

4. KPD Vilniaus skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas patvirtino, kad statytojai „Infostatybos“ sistemoje jau pateikė prašymą išduoti statybos leidimą, ir patikino, kad šiems projektiniams pasiūlymams nepritars, nes sprendiniai pažeidžia Naujamiesčio vertingąsias savybes.

5. Mano supratimu, žinia apie prašymą išduoti statybos leidimą aiškiai parodė, kad kvietimai visuomenei teikti klausimus ir pasiūlymus buvo tik makaronai, kuriuos padedami Vilniaus savivaldybės investuotojai kabino mums ant ausų. Į prieš mėnesį nusiųstus Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio prašymus pateikti informaciją apie projektą neatsakė niekas – nei savivaldybė, nei KPD, nei investuotojai. Tiesa, V. Karčiauskas atsiuntė raštą, iš kurio turbūt reiktų suprasti, kad informacijos nepateiks, nes visą medžiagą esanti pasiėmusi Kultūros ministerija. Projektuotojai niekaip nereagavo ir į prašymą pateikti vizualizaciją, kaip užstatymas atrodytų nuo Žvėryno-Saltoniškių pusės, iš perspektyvos, pavaizduotos Mykolo Andriolio litografijoje (žr.: http://lietuvos.link/kodel-visuomenei-nera-rodoma-kaip-sv-pilypo-ir-jokubo-baznycios-uzstatymas-atrodytu-nuo-zveryno-saltoniskiu-puses/). Kad šita „viešinimo“ imitacija nepasimirštų, įmetu kelias kopijas: vieną iš laiškų, į kuriuos nesulaukėm atsakymo (2018 03 16 APSS klausimai Vilniaus m savivaldybei ir KPD), V. Karčiausko raštą (20180323135956) ir ilgam atminimui įamžintą projekto rengėjų kvietimą siųsti klausimus bei pasiūlymus: O čia dar nuoroda į savivaldybės paskelbtą UAB „Lords LB Asset Management“ pranešimą spaudai, kuriame aiškinama, neva paskelbti visi projekto dokumentai, o projekto autoriai kviečia „visus Vilniaus ateičiai neabejingus miestiečius“ išsakyti savo nuomones nurodytais el. pašto adresais: http://www.vilnius.lt/index.php?3786236726. Kol mes tais adresais siuntėm laiškus, chebra tvarkėsi reikalus – bandė gauti statybos leidimą.

6. Kadangi posėdyje dalyvavo architektas iš Danijos, kurio pavardės, deja, šią akimirką nežinau, paklausiau jo, kodėl projekto rengėjai neatsako į klausimus ir neteikia informacijos, nors patys projekto „viešinimui“ skirtame tinklalapyje paprašė tuos klausimus siųsti – vienas iš nurodytų el. pašto adresų yra Danijos architektūros ir dizaino studijos PLH. Juk Danijos ir kitų Skandinavijos šalių visuomenės pasižymi pagarba nevyriausybinėms organizacijoms, tai kodėl šiuo atveju taip elgiamasi? Svečias iš Danijos atsakyti į klausimą negalėjo ir atrodė taip, lyg nieko nebūtų girdėjęs apie mūsų prašymus. Panašu, kad danų architektus vietiniai jų kolegos naudoja kaip pabarstukus ant torto, kurių paskirtis – daryti įspūdį įvairiuose posėdžiuose, bet nežinoti, kas daroma jų vardu.

7. Aptardami būsimą VKPK reakciją į projekto pristatymą, VKPK nariai siūlė remiantis šio atvejo analize inicijuoti sisteminių problemų sprendimą. Gediminas Rutkauskas – atlikti teritorijų planavimą reglamentuojančių įstatymų analizę ir kreiptis dėl spragų lopymo (kiek pamenu, tai siūloma jau ne pirmą kartą, o Vilniaus m. savivaldybės Visuomeninės miesto planavimo komisija su Gintautu Tiškum priešaky dar 2017 m. sausį kreipėsi į Aplinkos ministeriją su labai konkrečiais pasiūlymais, į kuriuos nesulaukė atsakymo, štai jie: 2017 01 23 Vilniaus m savivaldybės visuomeninės miesto planavimo komisijos kreipimasis į Aplinkos ministeriją), Jūratė Markevičienė – imtis įtvirtinti privalomą istorinių tyrimų ekspertizę, kad būtų galima užtikrinti šių tyrimų kokybę ir atsakomybę už nesąžiningai ar neprofesionaliai atliktus tyrimus, Jūratė Jurevičienė – pabandyti išskaidrinti nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų darbą. Donatas Brandišauskas atkreipė dėmesį, kad Robertas Zilinskas ir Irena Kliobavičiūtė, kurie kaip Vilniaus m. nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nariai dalyvavo 2017 m. pakeičiant Šv. Jokūbo ligoninės pastatų komplekso vertingąsias savybes, patys yra susiję su aptariamu projektu.

Jeigu būtų daugiau norinčių pasidalinti įspūdžiais – mielai paskelbsim:)

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Naujausi įrašai

Video