ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto partneris – neteisėtų statybų savininkai

ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto partneris – neteisėtų statybų savininkai

Savo įkūrimo 25-metį ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas paminės akibrokštu teisinei valstybei: Nidoje rugsėjo 8-10 dienomis rengiamos konferencijos partneris yra vienos iš skandalingų Kuršių nerijos statybų savininkai, o dalis renginių vyks neteisėtame komplekse, kurį teismas neskundžiama nutartimi nurodė nugriauti, bet kuris kaip Trakų pilis – tebestovi dar vis.

Konferenciją „Gyvenimas tarp vandenų“ ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas rengia kartu su Neringos savivaldybe ir architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondu, ją iš dalies finansuoja Kultūros ministerija. Programą rasite čia: Konferencijos programa

Dalis renginių, kaip nurodyta programoje, vyks „Nidos seklyčioje“ adresu Lotmiškio g. 1, kuris puikiai žinomas daugiaserijinę Kuršių nerijos skandalo epopėją teismuose stebėjusiems žmonėms:

Tai tas pats UAB „Robala“ priklausantis turizmo paslaugų kompleksas, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 3 d. nutartimi pripažino neteisėtu, o 2016 m. sausio 20 d. nutartimi (štai ji) nurodė neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdą – nugriauti svečių namus ir konferencijų patalpą, o restoraną per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti į ankstesnę padėtį, nugriaunant antrą verandos aukštą.

Nuo tada, kai teismas priėmė šią neskundžiamą nutartį, praėjo pusantrų metų, bet neteisėtas kompleksas stovi ir ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas jame rengia konferenciją, kurios partneris, kaip skelbiama programoje – ta pati „Nidos seklyčia“, t. y. neteisėtų statinių savininkai.

Dar pikantiškiau šis veiksmas atrodo žinant, kad Tarptautinė paminklų ir paveldo vietovių taryba ICOMOS, kuriai Lietuvoje atstovauja ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas, yra Pasaulio paveldo komiteto, atsakingo už Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos nuostatų įgyvendinimą, patariamoji organizacija.

Taigi, Lietuvoje šiai garbingai organizacijai atstovauja padalinys, nesibodintis bendradarbiauti su neteisėtų statinių, pastatytų į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašytoje Kuršių nerijoje, savininkais.

Kultūros ministeriją, skyrusią dalinį finansavimą šiai konferencijai, taip pat galima suvokti kaip neteisėtų statinių globėją.

Ta proga prisiminkime 2016 m. vasario 10 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pranešimą spaudai „Pasaulio paveldu pripažintos senosios žvejų gyvenvietės Nidoje privalo būti tinkamai apsaugotos“:

„2016 m. sausio 20 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo nugriauti dalį Kuršių nerijoje (Nidoje) neteisėto statybos leidimo pagrindu rekonstruotų pastatų, sutvarkyti statybvietę bei vieną iš rekonstruotų pastatų atstatyti į buvusią padėtį.

Byloje nustatyta, kad ginčo sklype Nidoje iki 2004 m. gruodžio 27 d. buvo du statiniai, t. y. svečių namai ir restoranas. 2004 m. gruodžio 27 d. išduoto statybos leidimo pagrindu buvo rekonstruotas restoranas: padidintos pastato verandos, pristatytas antras verandos iš pietvakarių pusės aukštas (pastogė). Svečių namai buvo rekonstruoti iš esmės: pastatytas naujų mūrinių konstrukcijų pastatas, padidinant jo plotą, aukštį bei tūrį, pristatant priestatą – stiklo konstrukcijų konferencijų patalpą. Restoranas su svečių namais taip pat sujungtas stikline jungtimi.

Įvertinus viešąjį interesą ginančio prokuroro prašymą, kaip prieštaraujantys imperatyvioms Saugomų teritorijų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatoms, ankstesniu teismo sprendimu buvo panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 31 d. sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčiai dėl infrastruktūros plėtojimo, 2004 m. rugsėjo 10 d. projektavimo sąlygų sąvadas, anksčiau paminėtas 2004 m. gruodžio 27 d. statybos leidimas, statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai, taip pat pripažinta negaliojančia Neringos savivaldybės su atsakovu UAB „Robala“ sudaryta sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo. Bylos dalis dėl neteisėtos statybos pasekmių pašalinimo apeliacinės instancijos teismo buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi LVAT šiuo atveju nagrinėtoje byloje vertino, ar pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl neteisėtos statybos padarinių saugomoje Kuršių nerijos teritorijoje pašalinimo.

Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad nesant galimybės įteisinti neteisėtų statybų, vienintelis teisėtas galimas neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdas yra įpareigojimas statinius nugriauti. Statinio nugriovimas, kaip neteisėtų statybų šalinimo priemonė, pripažįstamas proporcingu ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje.

Ginčo teritorija yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje. Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Pasaulio paveldo komitetas Kuršių neriją 2000 metais paskelbė pasaulio paveldo objektu. Pažymėtina, jog svarbiausia nerijos kultūros paveldo dalis yra senosios žvejų gyvenvietės, pasižyminčios išskirtine visuotine verte kaip žmogaus ir gamtos veiklos paminklai, etnokultūriniu, istoriniu, estetiniu požiūriu. Kopijų ir muliažų statyba naudojant stiklo paketus, plastiko gaminius menkina Neringos kraštovaizdžio vertę.

Lietuvos Respublikos Seimas nutarimu patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų planas nustato, kad Nidos urbanistinis draustinis patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko konservacinio prioriteto zoną ir šio draustinio tikslas yra išsaugoti Nidos erdvinę struktūrą su išlikusiomis architektūrinėmis ir memorialinėmis vertybėmis, išlaikant būdingų erdvių ir architektūros pobūdį. Pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, Kuršių nerijos gyvenamųjų vietovių dalyse, kultūros paveldo vietovėse, turinčiose kultūrinių draustinių statusą, saugomi išskirtinę visuotinę vertę turintys ir vertingosiomis savybėmis pripažinti senųjų Kuršių nerijos žvejų gyvenviečių bruožai – sodybose projektuojami, atstatomi, rekonstruojami arba restauruojami ne aukštesni kaip vieno aukšto su mansarda gyvenamieji namai ir vieno aukšto priklausiniai, nedidinant užstatymo ploto intensyvumo bei aukštingumo.

LVAT konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo reikšmingas aplinkybes, įvertino statinių ar jų dalių perstatymo ar pertvarkymo tokiu būdu, kad atitiktų galiojančius teisės aktų reikalavimus, galimybes ir pagrįstai konstatavo, kad nėra kitos galimybės pertvarkyti svečių namus, su jais sujungtą konferencijų patalpą bei jungtį tarp šių patalpų, jungtį tarp svečių namų ir restorano – jie turi būti nugriauti ir sutvarkyta statybvietė, o restoranas per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi būti atstatytas į buvusią padėtį. Teisės aktai iš esmės draudė ir draudžia ginčo sklype didinti užstatymo tankumą, rekonstruojamų (statomų) statinių plotą, aukštį bei tūrį, statyti saugomai vietovei nebūdingus statinius, keisti erdvinę kompoziciją. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas.“

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Atšaukti atsakymą

Naujausi įrašai

Video