Europos Komisija apie Lietuvą: mokesčiai mažai uždirbantiems – dideli, minimali socialinė apsauga – viena prasčiausių

Europos Komisija apie Lietuvą: mokesčiai mažai uždirbantiems – dideli, minimali socialinė apsauga – viena prasčiausių

Europos Komisija paskelbė ataskaitą dėl Lietuvos ekonominės padėties, kurioje dar kartą konstatuotos mokesčių sistemos bėdos ir puokštė iš to kylančių problemų, tokių kaip neadekvačiai mažos pensijos, viena prasčiausių ES sveikatos apsaugos sistemų (darbingo amžiaus žmonių mirtingumas didžiausias Europoje), ypač bloga minimali socialinė apsauga (pagal jos adekvatumą esame treti nuo galo) ir kt.

Visą ataskaitą RASITE ČIA, o žemiau skelbiame kelias citatas, susijusias su Lietuvos.link temomis – skurdu ir mokesčių sistema.

*******

Skurdas ir socialinė atskirtis

Gyventojų, kuriems grėsė skurdas ar socialinė atskirtis, dalis sumažėjo nuo 30,8 % 2013 m. iki 27,3 % 2014 m. Šis pokytis iš esmės įvyko dėl sumažėjusios gyventojų, kurie patiria didelį materialinį nepriteklių ir kurie gyvena mažo darbo intensyvumo namų ūkiuose, dalies (1.7 diagrama). Skurdas ar socialinė atskirtis tebegresia 804 000 asmenų, tačiau nacionalinis strategijos „Europa 2020“ skurdo mažinimo tikslas – mažiau negu 814 000 asmenų – pasiektas. Šis pagerėjimas įvyko dėl palankių makroekonominių sąlygų ir demografinių pokyčių, o ne dėl skurstantiems gyventojams skirtų politikos veiksmų.

Lietuva – viena iš Europos Sąjungos šalių, kuriose yra didžiausia nelygybė (17), o skurdo grėsmė didėja bedarbiams, pagyvenusiems žmonėms, vienišiems tėvams ir neįgaliesiems (18). Itin didelį skurdą patiriančių gyventojų (t. y. kurių pajamos mažesnės negu 40 % vidutinių namų ūkių disponuojamųjų pajamų) dalis viršija ES vidurkį ir didėja (19)(…)

Nuorodos:
(18) Palyginti su 2013 m., 2014 m. bedarbių skurdo rizikos lygis padidėjo nuo 61 % iki 62,6 %, pagyvenusių žmonių – nuo 19,4 % iki 20,1 %, vienišų tėvų – nuo 42,8 % iki 46 %, neįgaliųjų – nuo 21,7 % iki 24,8 % (2012–2013 m.).
(19) T. y. vienišų tėvų – nuo 17,9 % (2013 m.) iki 21 % (2014 m.), palyginti su 11,2 % ES; bedarbių – nuo 33,4 % (2013 m.) iki 37,3 % (2014 m.), palyginti su 21,8 % ES, vaikų – nuo 8,7 % (2013 m.) iki 9,3 % (2014 m.), palyginti su 7,9 % (ES).

Silpna minimalios socialinės apsaugos sistema

(…) Trumpalaikiams bei ilgalaikiams bedarbiams ir socialinės paramos gavėjams taikomos minimalios socialinės apsaugos sistemos adekvatumas yra vienas blogiausių ES (žr. 2.4.11 diagramą).

minimalios socialines apsaugos adekvatumas EU

Bedarbio pašalpą sudaro fiksuota dalis – valstybės remiamas pajamų dydis (šiuo metu 102 EUR) – ir kintama dalis, kuri yra 40 % gautų darbo pajamų pirmuosius tris mėnesius, o vėliau – 20 % gautų darbo pajamų. Didžiausia bedarbio pašalpa – 311,5 EUR per mėnesį, o vidutinis darbo užmokestis 2014 m. buvo dvigubai didesnis. Be to, bedarbio pašalpų aprėptis (maždaug 20 %) yra santykinai maža. Tą galima paaiškinti palyginti griežtais reikalavimais, taikomais teisei gauti bedarbio pašalpą. Asmenys atitinka reikalavimus gauti bedarbio pašalpą tik jei per praėjusius 36 mėnesius dirbo mažiausiai 18 mėnesių.

Piniginė socialinė parama (t. y. garantuotų minimalių pajamų sistema) teikiama siekiant papildyti namų ūkio pajamas, kad jos siektų valstybės remiamą pajamų dydį, kuris darbingo amžiaus asmenims per tam tikrą laiką mažinamas. Valstybės remiamų pajamų dydis nepadidintas nuo 2008 m., o jo piniginė vertė, palyginti su skurdo rizikos riba, vienam asmeniui sumažėjo nuo 47 % 2012 m. iki 42 % 2014 m. Namų ūkiams, kuriuos sudaro du suaugę asmenys ir du išlaikomi vaikai, skiriamas valstybės remiamų pajamų dydis sumažėjo nuo 71 % 2012 m. iki 64 % 2014 m. (20). (…)

*******

Pensijos

(…) Pensijų adekvatumas vis dar kelia susirūpinimą. Senatvės pensiją gaunančių asmenų (65 m. ir vyresnių) skurdo ir socialinės atskirties lygis siekia 31,9 % ir yra beveik dvigubai didesnis už ES vidurkį. (…)

*******

Sveikata

(…) Prasti sveikatos priežiūros rezultatai Lietuvoje ir toliau daro neigiamą poveikį darbingo amžiaus gyventojams. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė gimstant yra trumpesnė už ES vidurkį, o vyrų – viena trumpiausių ES (10). Nors darbingo amžiaus žmonių (20–64 m.) mirtingumas mažėja nuo 2010 m., 2013 m. jis vis dar buvo didžiausias ES (2.3.1 diagrama).

darbingo amziaus zmoniu mirtingumas

Lietuvos sveikatos srities rezultatai yra vieni prasčiausių ES, net lyginant su kai kuriomis šalimis, kuriose išlaidų lygis toks pat žemas (pavyzdžiui, Estija, Rumunija ir Lenkija).

Lietuvos sveikatos sektoriuje paplitęs kyšininkavimas ir neoficialus atsiskaitymas leidžia daryti išvadą, kad yra sveikatos priežiūros prieinamumo nelygybė. (…)

*******

Mokesčių sistema

(…) Šalies mokesčių ir BVP santykis, dažnai taip pat vadinamas mokesčių našta, yra vienas iš mažiausių ES. 2014 m. jis buvo 27,7 % BVP, palyginti su 38,8 % ES vidurkiu (2.1.1 diagrama).

mokesciu nasta

Kapitalo mokesčiai yra gerokai mažesni už ES svertinį vidurkį (14,4 % Lietuvoje, palyginti su 21,2 % bendru apmokestinimu ES 2014 m.). Atsižvelgiant į mažesnę darbo jėgos apmokestinimo dalį, palyginti su ES vidurkiu (46,8 %, palyginti su 50,5 % bendru apmokestinimu ES), Lietuvoje pajamos iš vartojimo mokesčių sudaro didelę visų surenkamų mokesčių dalį. 2014 m. jos siekė 38,9 % – aštuntos pagal dydį tarp ES valstybių narių.

Perkėlus mokesčius nuo žemos kvalifikacijos darbo jėgos ir perėjus prie augimui palankesnių pajamų šaltinių apmokestinimo galėtų būti padidintos paskatos dirbti ir būtų skatinamas namų ūkių vartojimas. Mokesčių pleištas, kuriuo matuojamas skirtumas tarp visų darbo sąnaudų įdarbinant darbuotoją ir darbuotojo grynojo uždarbio, vienam asmeniui, uždirbančiam 50 % vidutinio darbo užmokesčio, lieka gana didelis ir tai daro spaudimą ekonominei veiklai ir užimtumui. Jis siekia 36,8 % ir yra didesnis už BVP svertinį ES vidurkį (33,7 %), kuris taip pat dažnai laikomas pernelyg dideliu

2015 m. Lietuva įgyvendino priemones, kuriomis siekiama sumažinti didelį mokesčių pleištą mažas pajamas gaunantiems asmenims. Tačiau apskritai mokesčių naštos perkėlimas apmokestinant labiau augimą skatinančius pajamų šaltinius išlieka ribotos apimties. Lietuva patvirtino priemones, kuriomis nuo 2016 m. sausio mėn. padidinta neapmokestinamųjų gyventojų pajamų riba nuo 166 EUR iki 200 EUR per mėnesį. Vyriausybė taip pat priėmė priemones, kuriomis padidinta neapmokestinama suma už išlaikomus vaikus ir neįgalius asmenis. Nors šios priemonės taikomos daugumai mokesčių mokėtojų, jos bus naudingiausios mažas pajamas gaunantiems asmenims. Vis dėlto iki šiol nenurodytos pajamos šioms priemonėms finansuoti. Kapitalo pajamų apmokestinimo srityje Lietuva sumažino neapmokestinamą sumą, susijusią su įvairiu finansiniu turtu, ir priėmė priemones, kuriomis pratęstas nekilnojamojo turto, kuris nėra gyvenamasis būstas, išlaikymo terminas (nuo 5 iki 10 metų). Tačiau iki šiol nenumatyta reikšmingų priemonių, skirtų pereiti prie mažiau augimui kenkiančių mokesčių. (…)

*******

Kelios iš pagrindinių išvadų ir susijusių politikos uždavinių:

– Pagrindiniai politikos uždaviniai tebėra pereiti prie augimui palankesnių mokesčių ir gerinti mokestinių prievolių vykdymą. Gana didelė mokesčių našta mažas pajamas gaunantiems asmenims, o aplinkosaugos ir periodiniai nekilnojamojo turto mokesčiai yra maži. Be to, tebėra svarbu gerinti pridėtinės vertės mokesčio prievolių vykdymo užtikrinimą ir jo surinkimą. (…)

– Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas kelia iššūkių, nes pajamų nelygybė yra viena didžiausių ES. Nepaisant to, kad labai sumažėjo gaunančiųjų socialinę paramą pinigais, rizika atsidurti skurde didėja bedarbiams, pagyvenusiems žmonėms, neįgaliesiems ir vienišiems tėvams. Nors planuojamos socialinės ir darbo rinkos politikos reformos apima pensijų sistemos reformą ir jomis tobulinama bedarbių pašalpų sistema, reformomis dar nesprendžiamas socialinės paramos sistemą aprėpties ir adekvatumo klausimas. (…)

*******

Primename kelias Lietuvos.link publikacijas:

„Su dr. Raimondu Kuodžiu – apie mokesčių ne-sistemą, arba kaip politikai žlugdo Lietuvai gyvybiškai svarbius sprendimus“,

„Romas Lazutka: Skurdas – prioritetų, o ne pinigų klausimas“,

„Su Rasa Žemaite – kodėl skursta Lietuvos vaikai ir kaip iš socialinio modelio „pradingo“ mokesčių reforma“,

„Mūsų išgyvenimo eksperimentai ir britų savigarba“,

„Lietuviškas minimalizmas: 3/4 dešrelės ir 20 razinų per mėnesį“.

1 komentaras

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Atšaukti atsakymą

1 Komentaras

  • Jurgis
    2016 kovo 29, 09:18

    „Prie apleisto seno namo dunksto mėlina giria, čia kadais žmonės gyveno, kilo dūmas vakarais. Visko buvo, buvo viskas, to nebus jau niekados, čia kas nakt ateina miškas sukalbėt sunkios maldos…

    ATSAKYTI

Naujausi įrašai

Video