Esminis posūkis Žygimantų g. istorijoje: panorama, kurią ketinama užmūryti daugiabučiu, pripažinta vertingąja Vilniaus senamiesčio savybe (papildyta)

Esminis posūkis Žygimantų g. istorijoje: panorama, kurią ketinama užmūryti daugiabučiu, pripažinta vertingąja Vilniaus senamiesčio savybe (papildyta)

Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio atstovai praneša, kad rugsėjo 5 d. posėdžiavusi Kultūros paveldo departamento pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė patikslinti Vilniaus senamiesčio vertingąsias savybes ties Žygimantų g. 12 ir 12 A – pripažino vertinga panoramą, kurią uždengtų planuojamas daugiabutis namas. Tai gali tapti lūžio tašku šioje istorijoje, nes toks sprendimas turėtų užkirsti kelią planams sunaikinti vertingą panoramą.

Šis nutarimas dar nėra paskelbtas Kultūros paveldo departamento puslapyje, bet apie jį pranešė Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio vadovai Lina Leparskienė ir Paulius Markevičius, kurie stebėjo posėdį ir pateikė vertinimo tarybai mūsų sąjūdžio prašymą.

Juo ir dalinamės, kol laukiame oficialių žinių apie priimtą sprendimą. Šiame rašte nurodytas dar vienas ypatingai svarbus aspektas – tai, kad rengiant daugiabučio namo projektą buvo visiškai neatsižvelgta į faktą, kad kvartalas, kuriame planuojama statyba, istoriškai priklausė labai senai ir reikšmingai, bet kol kas mažai tyrinėtai ir, kaip pažymėjo dr. Birutė Rūta Vitkauskienė, nemažai tiek Vilniaus, tiek visos valstybės istorijai svarbių paslapčių dar saugančiai vietovei – su pilimis labai susijusiai Puškarniai.

*******

Kultūros paveldo departamento Pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai

Kultūros paveldo centrui

Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio

PRAŠYMAS
Dėl Vilniaus senamiesčio vertingųjų savybių ties Žygimantų 12, 12A patikslinimo
2017 m. rugsėjo 5 d.

Mūsų atstovaujama asociacija „Aplinkos ir paveldo apsaugos sąjūdis“ (toliau – Asociacija) yra visuomeninė organizacija, kuriai rūpi Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimas.

Sužinoję, kad Kultūros paveldo departamento Pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai yra pateikti pasiūlymai patikslinti Vilniaus senamiesčio vertingąsias savybes ties Žygimantų g. 12 ir 12A, nurodant, kad yra vertinga panorama, atsiverianti nuo pėsčiųjų pasažo dešiniajame Neries krante, bei Žygimantų g. Nr. 12, 12A sklype išlikęs užstatymo tipas – XIX a. sodybinis užstatymas vienaaukščiais pastatais su pastogėmis – norime pareikšti pritarimą šiems pasiūlymams.

Esame įsitikinę, kad iš dešiniojo Neries kranto atsiveriantį daugiaplanį miestovaizdį su arkikatedros varpine yra būtina išsaugoti kaip vieną iš Vilniaus senamiesčio savitumą reprezentuojančių ir didelę estetinę vertę turinčių panoramų, kuri svarbi ir dėl iki šiol išlikusio vizualinio ryšio tarp seniausio Vilniaus kelio – Ukmergės g. (dabartinis pasažas) ir istorinio miesto centro. Todėl bet kokius mėginimus ir/ar leidimus užstatyti ir deformuoti šią panoramą nauju daugiabučiu namu ir/ar namais vertintume kaip įteisinto vandalizmo aktą.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad visuomenei neseniai pristatytas projektas, kurį įgyvendinant šis miestovaizdis būtų sunaikintas, yra parengtas visiškai neatsižvelgiant į tai, kaip tai paveiktų pasaulio kultūros paveldo vietovės Vilniaus istorinio centro išskirtinę visuotinę vertę, autentiškumą ir vientisumą – šis aspektas rengiant projektą net nebuvo nagrinėjamas, nors į UNESCO sąrašą Vilniaus senamiestis yra įrašytas su taip pat ir šioje jo vietoje – Žygimantų g. Nr. 12, 12A sklype – istoriškai susiformavusiu miestovaizdžiu.

Dar vienas ypatingai svarbus aspektas – tai, kad rengiant minėtą daugiabučio namo projektą buvo visiškai neatsižvelgta ir į faktą, kad kvartalas, kuriame planuojama statyba, istoriškai priklausė labai senai ir reikšmingai, bet kol kas mažai tyrinėtai ir, kaip savo tyrime „Vilniaus pabūklų liejyklos teritorija (Puškarnia) XVI–XVIII a. šaltinuose. Istoriniai tyrimai“ (http://senas.istorija.lt/html/mts/mp2/scr/07.htm) pažymėjo dr. Birutė Rūta Vitkauskienė, nemažai tiek Vilniaus, tiek visos valstybės istorijai svarbių paslapčių dar saugančiai vietovei – su pilimis labai susijusiai Puškarniai, kaip iš pradžių buvo vadinta liejykla ir prie jos buvę ją aptarnaujančių amatininkų namai bei daržai, o vėliau šį pavadinimą perėmusi teritorija tarp Vilniaus, Totorių vartų ir Vilniaus gatvės bei Neries upės (maždaug tarp dabartinių Gedimino pr., Vilniaus, Žygimantų ir T. Vrublevskio gatvių, Senamiesčio 1–7 kvartaluose). Kaip nurodė dr. B. R. Vitkauskienė, joje nuo seno kūrėsi valdovo prielankumo nusipelnę asmenys – kilmingieji ir amatininkai, todėl galima prielaida, kad šis rajonas arba atskiros jo dalys priklausė piliai. Jau XVI a. pradžioje čia turėjo valdų Radvilos, o XVI a. viduryje minimus garsiuosius Radvilų rūmus prie Neries galėjo pastatyti 1527–1541 m. Vilniaus kašteliono pareigas ėjęs Jurgis Radvila (1480–1541), Barboros Radvilaitės, būsimosios Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės, Žygimanto Augusto žmonos tėvas. 1545–1546 m. minimi Vilniaus vaivados Jono Jurjevičiaus Hlebavičiaus sklypas, maršalkos (LDK dvaro maršalkos (nuo 1542 m.) Ivano Hornostajaus, arba didžiojo maršalkos, kuriuo nuo 1544 m. buvo Mikalojus Radvila Juodasis, bei Žygimanto Senojo maršalkos Jono Janovičiaus Zaberezinskio (1544 m.) sklypai, o kiek tolėliau į vakarus paėjėjus Tilto gatve už Radvilų dvaro link tilto per Nerį buvo Kiškų sklypas. Žygimantui Augustui 1545 m. inicijavus ūkinių pastatų statybas netoli Šv. Jurgio bažnyčios, buvo pastatyta vežiminė, ketverios arklidės, šildoma vežėjų patalpa, dvaro dailidės Martyno dviejų aukštų namas su židiniu ir krosnimi, valdovo dvaro stovyklininko, arba gurguolininko (tuo metu tas pareigas ėjusio Piotro Vesiolovskio antkapis išliko Bernardinų bažnyčioje), namas prie arklidžių. XVIII a. pradėję nykti Radvilų rūmai prie Neries galutinai buvo nugriauti tik 1820 m., maždaug tuo pat metu užpilti ir į rytus nuo jų buvę žuvivaisos tvenkiniai. Kaip nurodo tyrinėtojai, ši didikų rezidencijų ir bajorų dvarelių statybų Puškarnioje tradicija buvo tęsiama dar XIX a. ir XX a. pradžioje: jai priskirtini dveji Tiškevičių rūmai ir dvareliai tarp Tilto ir Žygimantų gatvių (Neries).

Šioje teritorijoje, kaip pastebėjo neseniai Vilniaus savivaldybėje įvykusio viešo svarstymo metu pasisakiusi ICOMOS ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos narė Jūratė Markevičienė, iki šiol matyti keturios skirtingos urbanistinės sandaros tradicijos: (1) didelių gynybinio ir reprezentacinio pobūdžio kompleksų, įskaitant iš čia matomus (įtvirtinimų, rūmų, bažnyčių bei vienuolynų (XIV–XIX a.) – pilių ir Katedros, Karmelitų bažnyčios komplekso, Radvilų dvaro, Tiškevičių žiemos rūmų su želdynais ir kt.; (2) nedidelių užmiesčio rezidencijų, senųjų dvarelių (XVIII–XX a. pr.) – rytinėje 2 kvartalo dalyje, Tilto gatvės pradžioje ir tęsinyje už Radvilų skersgatvio; (3) senųjų Vilniaus gatvių, kai kuklūs, dažnai netaisyklingos formos statiniai kuria įspūdingas takias erdves, kurias jau beveik prieš keturiasdešimt metų rašęs V. Jurkšas pavadino ypatingomis – „vilnietiškomis“ (iki XIX a. vid.) – Tilto gatvė, vienas iš seniausių Vilniaus kelių; (4) XIX a. pab. – XX a. pirmųjų dešimtmečių daugiabučių nuomojamųjų namų ir kitų istorizmo laikotarpio ar kiek vėlesnių statinių, kuriais siekta dominuoti erdvėje, jeigu ji neatitikdavo laikmečio estetikos. Šioje sudėtingoje daugiasluoksnėje šimtmečius besiformavusioje aplinkoje glūdi keletas skirtingų alternatyvų, kurios leistų tęsti įvairias teritorijos formavimo tradicijas.

Todėl prašome Jūsų užtikrinti, kad tokios turtingos istorijos siūlomų galimybių neprarastume dėl tyrimais iš esmės nepagrįstų ketinimų suformuoti palei Žygimantų gatvę akliną perimetrinį užstatymą, kuris atitinka tik pačią vėliausią, XIX a. pab. – XX a. pradžioje šioje teritorijoje besiformavusią urbanistinę tradiciją.

Pagarbiai,
Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio vadovė Lina Leparskienė

*******
Papildyta: Kultūros paveldo departamento svetainėje pranešta, kad: „2017 rugsėjo 5 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje nutarta (protokolo Nr. VT-62): Patikslinti Vilniaus senamiesčio (16073) vertingąsias savybes jas papildant senamiesčio panorama nuo pėsčiųjų pasažo dešiniajame Neries krante, jungiančio Kalvarijų gatvę su „Lietuvos” viešbučio prieigomis.“ (pranešimą rasite čia)

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Atšaukti atsakymą

Naujausi įrašai

Video