Dėl Gedimino kalno: pripažino, kad atrasti palaikai, bet nutylėjo planus. Skelbiame dokumentą. Papildyta A. Stancikienės komentaru

Dėl Gedimino kalno: pripažino, kad atrasti palaikai, bet nutylėjo planus. Skelbiame dokumentą. Papildyta A. Stancikienės komentaru

Už Gedimino kalno tvarkymą atsakingi asmenys, kurių komentarus paskelbė dienraštis "Lietuvos žinios", pripažino, kad atrasti palaikai, bet išsisuko nuo pareigos teikti visuomenei informaciją apie planuojamus darbus. Todėl skelbiame dokumentą, liudijantį apie planus iškasti kalno viršūnėje 11 metrų gylio duobę ir įrengti 1,2 m skersmens gelžbetoninį inkarą, kurio gabaritai suprojektuoti neturint tikslių duomenų apie gruntą.

Šiandien paskelbtą „Lietuvos žinių“ žurnalisto Kazio Kazakevičiaus straipsnį galite paskaityti čia: „Gedimino kalno gelbėjimas privertė sunerimti“. Atsakingų asmenų komentarai aptakūs: Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė paaiškino, kad ne muziejininkai sprendžia, ką ir kaip daryti, ir apgailestavo, kad specialistai ne visada sutaria, Kultūros ministerija „nuo komentaro diplomatiškai išsisuko“, o Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas patikino, kad nerimauti nereikia – viskas suderinta, rangovu pasitikima, specialistai dalyvauja. Jis pripažino, kad „archeologinių tyrimų metu iš tiesų rasta palaidotų 1863 metų sukilimo dalyvių“, o dėl informacijos stygiaus paguodė, kad Nacionalinis muziejus neinformuoja ne tik visuomenės, bet ir paveldosaugos pareigūnų.

Tačiau niekas nė žodžiu taip ir neatsakė į esminius klausimus: ką gi numatyta daryti su kalnu ir ar atlikti tyrimai, būtini norint priimti sprendimus.

Kad užpildytume bent dalį spragos, skelbiame archeologo Arūno Kalėjaus 2016 m. gruodžio 13 d. prašymą išduoti leidimą atlikti archeologinius tyrimus ant Gedimino kalno. Jame nurodyta, kad tyrimai bus vykdomi 2016 m. gruodžio – 2017 m. sausio mėnesiais, „tik esant neužšalusiam gruntui“ (įdomu, kiek tokių dienų buvo?), ir aprašyti Lietuvos nacionalinio muziejaus parinkto rangovo UAB „Rekreacinė statyba“ planai iškasti 11 metrų gylio duobę ir įrengti gelžbetoninį polių-inkarą. Priede Nr. 4 (aiškinamajame rašte) nurodyta, kad avarinės grėsmės pašalinimo projektas parengtas „supaprastintos sudėties“, remiantis geomorfologiniais tyrimais, kurie „atlikti seniai“ (1968 ir 1973 m.), „primityviai ir šiuo metu nepakankamai patikimi“, „projektuojant polio gabaritus, neturėjome tikslių duomenų apie gruntą“, nes kalno geologiniai tyrimai atlikti prieš 50 metų, jų „rezultatai neišsamūs ir nelabai patikimi.“ Visą dokumentą galite paskaityti čia: A. Kalėjaus 2016-12-13 prašymas išduoti leidimą atlikti archeologinius tyrimus su priedais.

*******

Savo facebook paskyroje Lietuvos.link paskelbtą dokumentą pakomentavo architektė restauratorė, buvusi Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija Stancikienė, dalinamės įrašu:

„Perskaičiau ir pasibaisėjau, kaip neatsakingai „mėtomi“ pinigai ir naikinami Valstybei svarbūs objektai. Pirmiausia reikėjo nuodugniai ištirti, kas gi per procesai vyksta Gedimino kalne, išsiaiškinti, ar po Valdovų rūmų statybų neužtvenkta kokia nors požeminė upė ar šaltinis, kokia yra vokiečių laikų tunelių kalno viduje būklė, kokios ertmės po medžių šaknų supuvimo ir t. t., ir tik tada skelbti tarptautinį konkursą kalno gelbėjimo ir stabilizavimo projektui parengti, o tik tada – rangai. Dabar prikišim betono stulpų, dydžiu sulig 5 aukštų namu, padidinsim apkrovas, o po to, kai kalnas išsiskės į šonus, verksim, kad niekas neperspėjo.“

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Atšaukti atsakymą

Naujausi įrašai

Video