Ar verta toliau išlaikyti neveiksnią instituciją, nepajėgią išsaugoti paveldo?

Ar verta toliau išlaikyti neveiksnią instituciją, nepajėgią išsaugoti paveldo?

Kol visuomenininkai ir valstybės institucijos, įskaitant prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, yra priversti vieną po kito narplioti skandalingus kultūros paveldo naikinimo atvejus ir ginti viešąjį interesą, už kultūros paveldo apsaugą atsakinga kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson ir jos vadovaujama ministerija išlaiko olimpinę ramybę, tarsi su jais tai niekaip nebūtų susiję. Todėl Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis kreipėsi į Valstybės kontrolę, prašydamas atlikti paveldo apsaugos valstybinio administravimo ir atsakomybės už jį auditą, o tuo pačiu atsakyti į klausimą, ar verta švaistyti biudžeto lėšas paveldo nesaugančios institucijos išlaikymui.

Pastarojo meto įvykiai iškalbingi: prokuratūra kreipėsi į teismą dėl galimai neteisėto Trakų senamiesčio teritorijos sumažinimo ir kitų sprendimų, atvėrusių kelią verslininko Dariaus Nedzinsko planams ties įvažiavimu į Trakus statyti „Rimi“ (žr. dokumentą), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) teismo prašo panaikinti leidimą statyti daugiabučius vietoje Žvėryne nugriauto istorinio pastato, kurį KPD leido atstatyti kitoje vietoje (reiškinys pramintas „skrajojančiu paveldu“), VTPSI (žr. http://www.vtpsi.lt/node/3454) ir Valstybinė kultūros paveldo komisija (VKPK) dėl daugiabučio statybų Misionierių ansamblio teritorijoje kreipėsi į prokurorus, o visuomenininkai, nesulaukę atsakingų institucijų veiksmų – į Pasaulio paveldo komitetą.

Dar pridurkim, kad VKPK nepritarė KPD 2016 m. veiklos ataskaitai, be kitų dalykų pažymėdama ir tai, kad KPD atsisako bendradarbiauti su kitomis institucijomis, pripažinti ir spręsti paveldosaugos problemas.

Kultūros ministerija į visus šiuos įvykius reaguoja biurokratiniu atsirašinėjimu ir netrikdomu knarkimu, tad Aplinkos ir paveldo sąjūdis klausia – ar valstybei verta finansuoti šį brangiai kainuojantį knarkimą?

Valstybės kontrolei adresuoto rašto kopiją su parašais rasite čia: 2017 06 11 APSS rastas, o žemiau skelbiame tekstą.

*******
Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei

Žiniai: Lietuvos Respublikos kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonsson

DĖL KULTŪROS MINISTERIJOS KOMPETENCIJOS IR ATSAKOMYBĖS

2017 m. balandžio 18 d. akcijoje už Misionierių ansamblio apsaugojimą nuo vandališko naikinimo dalyvavę piliečiai raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson, reikalaudami spręsti klausimą dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD) vadovybės ir tarnautojų atsakomybės už masiniu reiškiniu tapusį kultūros paveldo vertybių naikinimą ir žalojimą bei prašydami nedelsiant užkardyti grėsmes, iškilusias Vilniaus, Trakų ir Kuršių nerijos kultūriniams kraštovaizdžiams.

Minėtame rašte pateikėme labai konkrečią informaciją apie KPD veiksmų ir neveikimo nulemtą kultūros paveldo objektų, tarp jų nacionalinės ir net pasaulinės reikšmės, naikinimą bei žalojimą, nurodydami konkrečius pažeidimų faktus, bei informavome, kad būsime priversti kreiptis į UNESCO Pasaulio paveldo komitetą ir Europos parlamentą, jei atsakingos institucijos per mėnesį nesiims veiksmų užkardyti paveldo vertybėms iškilusios grėsmės (interneto prieiga, kur galima susipažinti su šiuo raštu: http://lietuvos.link/aplinkos-ir-paveldo-saugojimo-sajudis-reikalauja-kpd-vadovu-atsakomybes-ir-skubios-vilniaus-traku-ir-kursiu-nerijos-kulturinio-krastovaizdzio-apsaugos/).

Kadangi atsakymo nesulaukėme daugiau nei mėnesį, 2017 m. gegužės 24 d. kreipėmės į UNESCO Pasaulio paveldo komitetą raštu „Kreipimasis dėl skubios pagalbos stabdant UNESCO saugomos pasaulio paveldo vietovės – Vilniaus istorinio centro išskirtinės visuotinės vertės naikinimą“ (interneto prieiga: http://lietuvos.link/visuomenininkai-praso-unesco-padeti-sustabdyti-misionieriu-ansamblio-ir-vilniaus-senamiescio-darkyma/).

Informuojame, kad išsiuntę šį kreipimąsi sulaukėme kultūros viceministro Renaldo Augustinavičiaus pasirašyto 2017 m. gegužės 30 d. rašto Nr. S2-1435 „Dėl prašymo“, kurį cituojame visą:

„Kultūros ministerija pagal kompetenciją išnagrinėjo Jūsų 2017 m. balandžio 18 d. prašymą. Kultūros ministerija informuoja, kad:

– Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2017 m. gegužės 26 d. pranešė apie Vilniaus senamiestyje vykdomo projekto “Misionierių sodai” statybos darbų sustabdymą.

– Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi laikinai sustabdė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. vasario 9 d. akto Nr. KPD-RM-627/1 galiojimą.

– Valstybės kontrolės 2017 m. vasario 28 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P-50-2-3 nurodytų Saulėlydžio komisijos rekomendacijų įgyvendinimas vyks pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane 2.4.2 papunktyje numatytą priemonę, parengus sisteminio integruoto, darnios plėtros principais grįsto kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos koncepciją”.

Iš pacituoto Kultūros ministerijos „atsakymo“, kuris pateiktas nesilaikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytų terminų, yra visiškai akivaizdu, kad ji neišnagrinėjo gautos informacijos ir neatsakė į visuomenės iškeltus konkrečius reikalavimus. Kultūros ministerija formaliai dviem punktais nurodė, ką atliko ne ji pati, bet kitos institucijos, o paskutiniu punktu aiškiai deklaravo, kad šiuo metu nesiruošia įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijų.

Primename, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad „Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinį administravimą organizuoja ir už jį atsako kultūros ministras“, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 544 „Dėl institucijų, atsakingų už UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančių objektų apsaugą Lietuvoje, paskyrimo“ nustatė, kad už Vilniaus istorinio centro apsaugą yra atsakinga Kultūros ministerija.

Kultūros ministerija pacituotu raštu aiškiai pademonstravo savo neveiklumą ir parodė, kad iki šiol nevykdo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei laukia, kad jos pareigas įgyvendintų kažkas kitas, tik ne ji pati.

Susidaro įspūdis, kad tokią Kultūros ministerijos poziciją lemia viceministras R. Augustinavičius, į šias pareigas atėjęs dirbti būtent iš KPD, t. y. kaip tik iš tos įstaigos, kurios veiklą skundėme savo 2017 m. balandžio 18 d. rašte ir kurios veiksmus šiuo metu intensyviai tiria teisėsaugos institucijos, atliekančios tyrimus dėl sunaikintos kultūros paveldo vertybės Birutės g. 40, Vilniuje, galimai neteisėto Trakų senamiesčio teritorijos sumažinimo bei statybų Misionierių ansamblio teritorijoje.

Aukščiau nurodytos aplinkybės verčia kelti klausimus, ar Kultūros ministerija apskritai yra pajėgi organizuoti valstybinį kultūros paveldo administravimą ir prisiimti už jį atsakomybę, o jei nėra pajėgi – ar tikslinga toliau finansuoti ir išlaikyti tokią neveiksnią instituciją.

Šie klausimai yra ypač aktualūs ir todėl, kad Lietuvos Respublika yra įsipareigojusi Europos Sąjungai viešąsias lėšas naudoti tikslingai ir taupiai, o lėšų Lietuvos visuomenės socialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti visuomet trūksta. Negalima leisti, kad šioms sritims skiriamos lėšos būtų bergždžiai išmetamos tuščiam valdininkų išlaikymui ar dar blogiau – neteisėtai veiklai, dėl kurios tyrimus vėliau atlieka teisėsauga.

Todėl prašome Jūsų inicijuoti Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo organizavimo ir atsakomybės už jį auditą, įvertinant ir kultūros viceministro R. Augustinavičiaus, ir KPD kompetencijas bei atsakomybę.

PRIDEDAMA:

Kultūros ministerijos 2017-05-30 raštas Nr. S2-1435, kopija

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Atšaukti atsakymą

Naujausi įrašai

Video