Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis pritaria vyriausybės ketinimams iš esmės pertvarkyti valstybinę kultūros paveldo apsaugą

Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis pritaria vyriausybės ketinimams iš esmės pertvarkyti valstybinę kultūros paveldo apsaugą

Paveldosaugos stagnacija, vengiant spręsti per dešimtmečius išaugusias problemas, šiuo metu jau yra siejama ir su naujosios kadencijos Seimu bei Vyriausybe, – išreikšdamas pritarimą ketinimams iš esmės pertvarkyti valstybinę kultūros paveldo apsaugą, rašte premjerui Sauliui Skverneliui ir Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui pažymi Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis. "Lietuvos Respublikos kultūros ministrė, kuri pagal įstatymą yra tiesiogiai atsakinga už kultūros paveldą, akivaizdžiai neturi nei kompetencijų, nei valios vykdyti pareigas, susijusias su šia atsakomybe, o viceministras Renaldas Augustinavičius, kuruojantis paveldo apsaugos sritį, yra ne tik nepajėgus, bet ir nesuinteresuotas inicijuoti problemų sprendimą, nes pats yra buvęs ilgametis KPD darbuotojas, dalyvavęs šios sistemos degradacijos procese", – primenama kreipimesi, kurio tekstą skelbiame. 

(Kaip iliustracija panaudota Daniel Schwen nuotrauka iš https://commons.wikimedia.org, kurios nemokamo naudojimo sąlygos nurodytos čia: https://creativecommons.org/licenses/by-sa/2.5/deed.en).

PASTABA: po kreipimusi rasite taip pat šiandien išsiųstą jo papildymą.

******

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

Žiniai: Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui, Lietuvos Respublikos kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonsson

Asociacijos Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio

KREIPIMASIS DĖL KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO PERTVARKOS

 2017 m. lapkričio 13 d.

Asociacija „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“, kuriai rūpi Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimas, pritaria Lietuvos Respublikos vyriausybės ketinimams iš esmės pertvarkyti valstybinę kultūros paveldo apsaugą.

Manome, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD) pertvarka yra subrendusi jau seniai, nes ši institucija, kurios išlaikymui valstybė skiria milijonines lėšas, dėl daugybės įsisenėjusių problemų neatlieka svarbiausių savo uždavinių, neužtikrina ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui svarbaus kultūros paveldo apsaugos.

Argumentus, kurie pagrindžia tokį mūsų vertinimą, pateikėme Lietuvos Respublikos kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonsson ir Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui adresuotame 2017 m. balandžio 18 d. rašte „dėl KPD vadovų ir tarnautojų atsakomybės už sistemingą kultūros paveldo naikinimą, jo išsaugojimui būtinų pertvarkų ir skubios Vilniaus, Trakų ir Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio apsaugos“, kurį pasirašė apie septyniasdešimt piliečių, kartu su žinomais mokslininkais ir paveldosaugos specialistais dalyvavusių akcijoje už Misionierių ansamblio apsaugojimą nuo žalojimo daugiabučių namų statybomis (žr. priedą Nr. 1: 2017 04 18 kreipimasis dėl KPD vadovų atsakomybės ir KPD pertvarkos; interneto prieiga: http://lietuvos.link/aplinkos-ir-paveldo-saugojimo-sajudis-reikalauja-kpd-vadovu-atsakomybes-ir-skubios-vilniaus-traku-ir-kursiu-nerijos-kulturinio-krastovaizdzio-apsaugos/).

Deja, šis raginimas inicijuoti tyrimą dėl KPD veiklos, įvertinti KPD vadovų bei tarnautojų, tiesiogiai sudariusių sąlygas paveldo naikinimui, atsakomybę ir parengti pertvarkas, būtinas norint išsaugoti kultūros paveldą ateities kartoms, nesulaukė adekvačios reakcijos. Todėl šios srities stagnacija, vengiant spręsti per dešimtmečius išaugusias problemas, šiuo metu jau yra siejama ir su naujosios kadencijos Lietuvos Respublikos Seimu bei Vyriausybe. Primename, kad šį mėnesį į Lietuvą atvyksta UNESCO misija, kuri vertins visuomenės protestus sukėlusias statybas Pasaulio paveldo objekte – Vilniaus senamiestyje. Tai, kad valstybės institucijos nesugeba užtikrinti net pasaulinės vertės objektų apsaugos, yra ilgamečio ir, deja, toliau gilėjančio paveldosaugos sistemos degradavimo pasekmė.

Lietuvos Respublikos kultūros ministrė, kuri pagal įstatymą yra tiesiogiai atsakinga už kultūros paveldą, akivaizdžiai neturi nei kompetencijų, nei valios vykdyti pareigas, susijusias su šia atsakomybe, o viceministras Renaldas Augustinavičius, kuruojantis paveldo apsaugos sritį, yra ne tik nepajėgus, bet ir nesuinteresuotas inicijuoti problemų sprendimą, nes pats yra buvęs ilgametis KPD darbuotojas, dalyvavęs šios sistemos degradacijos procese.

Vienas iš to pavyzdžių – faktas, kad R. Augustinavičius vadovavo KPD direktorės Dianos Varnaitės sudarytai laikinajai komisijai, kuri 2016 m. birželio 16 d. išvadoje konstatavo, kad KPD Vilniaus skyriaus vedėjo Vito Karčiausko ir vyriausiosios specialistės Linos Černiauskienės veiksmai sudarė sąlygas sunaikinti vertingąją savybę, leidžiant nugriauti ir kitoje vietoje pastatyti valstybės saugomą kultūros vertybę – istorinėje Vilniaus dalyje, vadinamoje Žvėrynu, adresu Birutės g. 40 stovėjusią medinę vilą – tačiau nepateikė jokių siūlymų dėl tolesnių veiksmų ir tarnautojų atsakomybės. Tai leido KPD direktorei D. Varnaitei šią išvadą beveik metams „padėti į stalčių“, o kilus visuomenės pasipiktinimui ir pradėjus tyrimą kitoms institucijoms sudaryti antrą komisiją, kuri antrą kartą tyrė tuos pačius pažeidimus tame pačiame objekte. Mūsų žiniomis, į valstybės biudžetą iki šiol nėra grąžintos lėšos, kurios buvo sumokėtos kaip kompensacija už minėtos medinės vilos tyrimus ir tvarkybos darbų projektavimą, nors ši vila vėliau buvo nugriauta. R. Augustinavičius, kurio vadovaujama komisija nepateikė jokių siūlymų dėl tolesnių veiksmų ir tarnautojų atsakomybės, tapęs kultūros viceministru šios problemos taip pat nesprendė ir nesirūpino iššvaistytų pinigų grąžinimu į biudžetą (žr. priedą Nr. 2:  2017 03 13 N Puteikio prašymas KPD2017 03 13 N Puteikio prašymas Kultūros ministerijai2017 03 29 KPD atsakymas2017 04 05 N Puteikio prašymas VKPK su priedu2017 05 05 VKPK atsakymas; komisijos, kuriai vadovavo R. Augustinavičius, išvada paskelbta čia: http://lietuvos.link/dingusi-kulturos-paveldo-komisijos-isvada-kurioje-buvo-parasyta-kad-kpd-vilniaus-skyriaus-vedejas-v-karciauskas-sudare-salygas-sunaikinti-vertybe/; KPD direktorės D. Varnaitės 2017 m. kovo 29 d. raštas, kuriame pateikti paaiškinimai, čia: http://lietuvos.link/valstybine-kulturos-paveldo-komisija-paprasyta-ivertinti-atveji-kuris-gali-tapti-paveldosaugos-sistemos-degradacija-gilinanciu-precedentu/).

Ciniška atrodo ir viceministro R. Augustinavičiaus bravūra, neigiant blogėjančią Gedimino kalno būklę, nors tai akivaizdu visiems, kas pasižiūri į jau visu perimetru griūvančius šlaitus. Primename, kad R. Augustinavičius, būdamas KPD pareigūnu, pats aktyviai dalyvavo priiminėjant sprendimus dėl kalno tvarkybos 2010-2012 metais, kurie didele dalimi ir nulėmė dabartinę avarinę kalno šlaitų būklę. Dabar tas pats asmuo nesėkmingai vadovauja piliakalnio „gelbėjimui“. Lietuvos Respublikos Seimas šiuos metus yra paskelbęs „Piliakalnių metais“, tačiau jie tapo groteskišku degradavusios kultūros paveldo apsaugos sistemos simboliu.

Šiuo metu dėl KPD veiksmų valstybė atsidūrė aklavietėje, negalėdama spręsti ir Kuršių nerijos problemų – vyriausybė negalėjo patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko  tvarkymo plano, nes KPD atsisakė jį suderinti. Todėl primename su neteisėtomis statybomis šiame pasaulio paveldo objekte susijusį atvejį, liudijantį apie neprognozuojamus KPD vadovybės veiksmus, kurių prieštaringumas primena reketą ir daro valstybei didžiulę žalą.

2010 m. birželio 17 d. Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė kreipėsi (raštas Nr. (1.29)2-1777) į Klaipėdos prokuratūrą,  prieštaraudama Neringos savivaldybės išduotam leidimui rekonstruoti pastatą adresu Naglių g. 17, Nidoje.  2012 m. spalio 19 d. ji dar kartą (raštas Nr. (13.6)2-3030) paprašė Klaipėdos apygardos prokuratūros imtis veiksmų panaikinti Neringos savivaldybės sprendimą dėl šio objekto detaliojo plano patvirtinimo. Tačiau  2014 m. gegužės 30 d. ta pati Kultūros paveldo departamento direktorė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė kardinaliai priešingą prašymą (raštas Nr. TS-100-(3.28) – nutraukti bylą dėl pastato Naglių g. 17, Nidoje, motyvuodama tuo, kad jis išbrauktas iš kultūros vertybių registro. Atkreipiame dėmesį, kad pats KPD ir vyko kultūros paveldo objektų registro tvarkymą, o per ketverius metus, praėjusius nuo 2010 m. birželio 17 d. Kultūros paveldo departamento direktorės D. Varnaitės kreipimosi į prokuratūrą, paveldo objekte Naglių g. 17, Nidoje, nebuvo atlikti jokie (net einamieji remonto) darbai, todėl jo vertingosios savybės, dėl kurių kreiptasi į prokuratūrą, nepakito. 2014 m. balandžio 1 d. Kultūros departamento direktorė D. Varnaitė  nurodė Neringos savivaldybės merui D. Jasaičiui (raštas Nr. (1.27)2-719), jog ir kitas teismuose nagrinėjamas bylas galima sėkmingai išspręsti pakeitus atskiras Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano nuostatas, ir toks projektas, pritarus Neringos savivaldybei, būtų teikiamas Vyriausybei tvirtinti.

Toks KPD direktorės D. Varnaitės veiksmų prieštaringumas teikia pagrindo kelti klausimą, ar šie veiksmai neturi korupcijos požymių. Derėtų pateikti visuomenei aiškius atsakymus ir į kitus klausimus: kiek mokesčių mokėtojams kainavo beprasmis prokuratūros, teismų ir paties KPD darbuotojų darbas? Kiek – KPD naujai rengiamas Kuršių nerijos nacionalinio parko specialusis planas, kuris taip ir liko nepatvirtintas? Kiek valstybei kainavo KPD trukdymas pakeisti ir atsisakymas suderinti Kuršių nerijos nacionalinio parko  tvarkymo planą, kurio dėl šios priežasties nepatvirtino Vyriausybė? Ar visų šių  beprasmiškai išleistų valstybės lėšų KPD vadovybė neturėtų grąžinti į biudžetą iš asmeninių lėšų? Kiek yra daugiau panašių atvejų, kai kultūros vertybė staiga tampa ne vertybe, nors objektas nepasikeitė ir neprarado vertės?

Aukščiau nurodytas aplinkybes ir klausimus prašome įvertinti, priimant sprendimus dėl KPD pertvarkos.

Manytume, kad svarstytina galimybė KPD prijungti prie Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VSTT): KPD užsiimant darbų imitavimu ir politikavimu, VSTT atlieka savo pareigas, taip pat ir susijusias su kultūros paveldu, kokybiškiau, ir, kaip rodo pastarojo meto pavyzdžiai, nevengia imtis atsakomybės ginti viešąjį interesą (pvz., principinga pozicija dėl medinės vilos nugriovimo Birutės g. 40, Vilniuje, daugiabučių statybų Misionierių ansamblyje). Galbūt būtent šios institucijos pagrindu būtų galima užtikrinti kompleksišką ir integruotą kultūros bei gamtos vertybių apsaugą ir pritaikymą viešiesiems visuomenės poreikiams.

PRIDEDAMA:

  1. Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio 2017-04-18 raštas „dėl KPD vadovų ir tarnautojų atsakomybės už sistemingą kultūros paveldo naikinimą, jo išsaugojimui būtinų pertvarkų ir skubios Vilniaus, Trakų ir Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio apsaugos“, kopija; 2017 04 18 kreipimasis dėl KPD vadovų atsakomybės ir KPD pertvarkos
  2. Seimo nario N. Puteikio paklausimas KPD direktorei D. Varnaitei ir LR kultūros ministerei L. Ruokytei-Jonsson dėl dviejų komisijų, tyrusių tos pačius pažeidimus Birutės g. 40, Vilniuje, ir Kultūros paveldo departamento 2017-03-29 atsakymas, kopijos; 2017 03 13 N Puteikio prašymas KPD2017 03 13 N Puteikio prašymas Kultūros ministerijai2017 03 29 KPD atsakymas2017 04 05 N Puteikio prašymas VKPK su priedu2017 05 05 VKPK atsakymas

Pagarbiai,

Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio vardu Lina Leparskienė, asociacijos vadovė

*******

Tiems patiems adresatams šiandien išsiųstas ir toks aukščiau paskelbto kreipimosi papildymas:

KREIPIMOSI DĖL KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO PERTVARKOS PAPILDYMAS

 2017 m. lapkričio 13 d.

Papildydami šiandien išsiųstą asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ kreipimąsi dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD) pertvarkos, prašytume apsvarstyti ir tokią galimybę: įsteigti Kultūros paveldo apsaugos inspekciją, lygiagrečią teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai bei aplinkos apsaugos atitinkamai institucijai. Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį, kad be KPD, Kultūros ministerijoje veikia „Kultūros paveldo ir saugomų teritorijų skyrius“, Aplinkos ministerijoje – Saugomų teritorijų tarnyba ir „Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamentas“ bei „Gamtos apsaugos ir miškų departamento Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyrius“.

Ar ne per didelė prabanga valstybei turėti 5 lygiagrečiai dirbančius ir iš dalies besidubliuojančius „saugomų teritorijų“ padalinius, iš kurių dalis yra akivaizdžios sinekūros?

Įgyvendinant reformą, raginame užtikrinti korupcijos prevenciją. Šis faktorius, deja, yra vienas iš pagrindinių, trukdančių sklandžiam KPD ir kitų tarnybų darbui.

Pagarbiai,

Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio vardu Lina Leparskienė, asociacijos vadovė

 

Įrašų karuselė

Palikti komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

Atšaukti atsakymą

Naujausi įrašai

Video